POLIKLINIKOS DARBUOTOJAI – PIRMOSIOSE KOVOS SU COVID-19 GRETOSE

Koronavirusui pasiekus Lietuvą, Kauno miesto poliklinikos (KMP) darbuotojų pečius užgulė papildomi atsakingi darbai. Šios poliklinikos specialistai ima mėginius mobiliuosiuose COVID-19 patikros punktuose, gydytojų komandos dirba karščiavimo klinikoje. Į ją su panašiais į koronaviruso infekcijos simptomais atvyksta pasitikrinti gyventojai iš viso miesto.

Darbuotojų atsakymai neigiami

Prie Jonavos gatvėje 51A įsikūrusių trijų mobiliųjų koronaviruso patikros punktų nuolat rikiuojasi automobilių eilutė. Tai po skambučio į koronaviruso karštąją liniją 1808 atlikti tyrimą užregistruoti asmenys. Sėdint automobilyje, pravėrus langą, KMP darbuotojai atvykusiesiems iš nosiaryklės ir ryklės paima tepinėlį tyrimui. Per parą visuose trijuose punktuose paimama vidutiniškai 450–470 tepinėlių, per dvi savaitgalio dienas – apie 1 tūkst.

Mobiliuosiuose patikros punktuose Kaune dirba 24 asmenys. Visi jie – KMP darbuotojai: slaugos specialistai, padėjėjai, koordinatoriai. Pasak KMP Kalniečių padalinio vadovo Justino Dzidzevičiaus, vadovaujančio ir Kaune veikiantiems mobiliesiems koronaviruso patikros punktams, visi šie darbuotojai atlieka milžinišką techninį darbą. Jis džiaugėsi punktuose suburta puikia komanda. "Buvau maloniai nustebintas, kad mes labai greitai surinkome visus ten dirbti reikalingus žmones. Nepaisant to, kad iš pradžių tvyrojo nežinia dėl apsaugos priemonių, dėl to, ar pavyks efektyviai nuo šio viruso apsisaugoti patiems – jausmas buvo toks, tarsi tie darbuotojai iš karto po avarijos vyktų į Černobylį. Tačiau netrukus buvo įdiegti standartai, be to, pamačius kokybiškas apsaugos priemones, tapo aišku, kad dirbti čia yra daug saugiau, nei eiti į parduotuvę be jokių apsaugos priemonių", – palygino pašnekovas.

Jausmas buvo toks, tarsi tie darbuotojai iš karto po avarijos vyktų į Černobylį.

Mobiliuosiuose patikros punktuose buvo tiriami visi Kauno, pakaunės, Kaišiadorių medikai, pareiškę norą išsitirti dėl COVID-19. Tokie tyrimai atlikti ir 540 KMP medikų, tarp jų – visiems mobiliųjų patikros punktų, karščiavimo klinikos darbuotojams. "Rezultatas džiuginantis – visų mūsų poliklinikos darbuotojų atsakymai neigiami! Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų darbuotojai dirba saugiai. Mobiliųjų patikros punktų darbuotojai elgiasi labai atsakingai, naudojame maksimalias apsaugos priemones nuo galvos iki kojų. Griežtai vadovaujamės rekomendacijomis, kai kurias apsaugos priemones, tokias kaip antbačiai, keičiame net dažniau, nei reikėtų", – sakė J.Dzidzevičius.

Justinas Dzidzevičius.

Tiria karščiavimo klinikoje

Į KMP Šančių padalinyje (A.Juozapavičiaus pr. 72) veikiančią karščiavimo kliniką kasdien taip pat atvyksta kauniečiai iš viso miesto. Čia karščiuojantiems, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją. Į karščiavimo kliniką gali būti nukreipiami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra yra 37,8 ⁰C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus (gerklės skausmą, šaltkrėtį, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą). "Toks pacientas kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kuris nuotoliniu būdu jį apklausia ir, jei mato esant poreikį, parašo elektroninį siuntimą į karščiavimo kliniką. Vizitui į  karščiavimo kliniką pacientą gali registruoti tik šeimos gydytojas. Paprastai pacientus priimame tą pačią arba rytojaus dieną", – pasakojo karščiavimo klinikai vadovaujanti KMP Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rūta Ūsienė.

Rūta Ūsienė.

Į karščiavimo kliniką registruojami ir neprisirašę prie KMP pacientai, gyvenantys Kauno mieste. Pagal sudarytą sutartį čia priimami ir Kaišiadorių miesto bei Kaišiadorių rajono gyventojai.

Nors iš pradžių planuota, kad karščiavimo klinikos visoje Lietuvoje turėtų veikti trimis pamainomis, vėliau joms leista dirbti pagal poreikį. Šiuo metu Karščiavimo klinika Kaune veikia dviem pamainomis darbo dienomis 8–16 val. "Anksčiau per dieną Karščiavimo klinikoje priimdavome po 12–16 karščiuojančių pacientų, o praėjusią savaitę jų sulaukėme tik po 6–10. Šią savaitę spręsime – jeigu išliks sumažėjęs pacientų srautas, artimiausiu metu galbūt pereisime prie vienos pamainos, skirtingomis dienomis dirbtume 8–12 arba 12–16 val.", – planavo R.Ūsienė.

Karščiavimo klinikoje atliekamos šios procedūros: matuojama kūno temperatūra, skaičiuojamas kvėpavimo dažnis, išklausomi plaučiai, atliekami kraujo tyrimai, tiriamas C reaktyvinis baltymas (CRB), atliekama plaučių rentgeno nuotrauka, be to, pacientams, kuriems neatliktas COVID-19 tyrimas, paimamas tepinėlis šiam tyrimui atlikti.

"Visi šie tyrimai atliekami labai greitai: kraujo ir rentgeno – per 4 valandas ar net greičiau, COVID-19 tyrimo atsakymus gauname kitą darbo dieną. Atlikdami šiuos tyrimus, padedame šeimos gydytojams atskirti COVID-19 nuo paprasto plaučių uždegimo ar kitų peršalimo ligų, – pasak gydytojos, beveik visais atvejais, kai į karščiavimo kliniką atvykusiems pacientams buvo nustatytas COVID-19, jie patyrė lengvus simptomus. – Kai COVID-19 nustatomas karščiavimo klinikoje tirtam pacientui, jo šeimos gydytojas turi nuspręsti, ar leisti pacientui gydytis namuose, ar jis turėtų būti gydomas Kauno klinikinėje ligoninėje. Jei nustatomas plaučių uždegimas ar kita viršutinių kvėpavimo takų liga, kaip toliau gydyti pacientą taip pat sprendžia paciento šeimos gydytojas."

Įsikūrė atskirame korpuse

Per keturias karščiavimo klinikos veiklos savaites čia ištirti 176 žmonės, nustatyti aštuoni COVID-19 atvejai. Darbui karščiavimo klinikoje sudaryta apie 40 komandų, į jas įtraukti visi KMP šeimos gydytojai, jaunesni nei 60 metų amžiaus ir nesergantys lėtinėmis ligomis. Į komandą taip pat įeina slaugytoja, radiologijos technologas, laboratorijos darbuotojas kraujui ir COVID-19 tepinėliui paimti.

Visi atvykstantieji į karščiavimo kliniką privalo griežtai laikytis nurodytos tvarkos. Atvykti į karščiavimo kliniką galima tik savo transportu. Jei pacientas neturi tokios galimybės, registruodamas gydantis šeimos gydytojas turi nurodyti, kad pacientą reikia atvežti.

Į KMP Šančių padalinį dėl įvairių priežasčių šiuo metu atvykstantys pacientai gali nesibaiminti – karščiavimo klinikos pacientai nesinaudoja bendru įėjimu. Korpusas, kuriame įsikūrusi karščiavimo klinika, turi atskirą įeigą, patalpos izoliuotos nuo viso pastato. Greta – parkavimo aikštelė į karščiavimo kliniką atvykstantiems pacientams. Į vidų pacientai įleidžiami tik tuo metu, kai paskirtas vizitas pas gydytoją – eilės jie privalo laukti automobiliuose.

R.Ūsienė atkreipė dėmesį į šiuo metu šeimos gydytojams tenkančią papildomą atsakomybę. "Pandemijos metu šeimos gydytojai stojo į pirmas linijas – drąsiausi, ryžtingiausi. Net tuos, kurie nedirba karščiavimo klinikoje ar mobiliajame punkte, užgriuvo be galo daug rūpesčių. Šimtai nedarbingumo lapelių vaikų priežiūrai ar dėl ligos, dešimtys susijaudinusių pacientų skambučių: kas dabar bus, kai negalima ateiti į polikliniką?" – gydytoja skaičiuoja, kad pirmą karantino savaitę gydytojai telefonu su pacientais kalbėdavo po 6–8 val., o kur dar viską surašyti, nedarbingumo pažymėjimus išduoti, sutvarkyti dokumentaciją.

Sunkų gydytojų darbą pastebėjo ir įvertino pacientai, nors pasak gydytojos, apsipratus su karantinu, ir pacientai nurimo, ir gydytojų darbo krūviai susitvarkė. Šeimos gydytojai sako dabar sulaukiantys daug pacientų palaikymo skambučių su palinkėjimais: nesirkite, laikykitės, pailsėkite!

"Šiuo metu, kai gydytojai specialistai konsultuoja tik minimaliai – visi pacientai atsigręžė į savo šeimos gydytojus ir suprato, kad jie moka ne tik siuntimus rašyti, kaip kad buvo sakoma iki šiol, – ir gydyti, ir užjausti", – pastebėjo R.Ūsienė.