Į „Aušros“ gimnaziją ketvirtadienio popietę rinkosi dabartiniai mokiniai ir visi tie, kurie kažkada varstė šios mokyklos duris.
Gimnazijos pedagogai ir gimnazistai su jauduliu laukė atvykstant prezidento Valdo Adamkaus, kuris taip pat vadinamas „aušrioku“. Kasmet buvę gimnazijos mokiniai renkasi į savo mokyklą. Šiemet „Aušros“ gimnazijose surengtas 90-ies laidų susitikimas. Būtent tiek jų jau baigė pirmąją lietuvišką gimnaziją Kaune.
„Sunku stovėti toje vietoje, kur prasidėjo mano ne tik kaip sąmoningo žmogaus, bet ir kaip lietuvio kelias“, - prisipažino savo buvusioje mokykloje šalies prezidentas Valdas Adamkus. Jis prisiminė „Aušros“ gimnazijoje parleistą laiką neslėpdamas ašarų ir susijaudinimo.
„Suvaryti į salę turėjome klausyti, kad prasideda nauja nuostabi era, apgaubta komunizmo skraiste. Iš plokštelės paleido „Internacionalą“, o mes visi pradėjome giedoti Lietuvos himną. Ta dvasia mane lydėjo visą gyvenimą“, - pasakojo buvęs gimnazistas V.Adamkus. kreipdamasis į jaunąją kartą prezidentas ragino gimnazijoje įgyti tokius dvasinius turtus, kokius prieš 70 metų įgijo jis pats.
„Gimnazija nepasikeitė. Tai toks kūnas, kuris nesensta“, - pastebėjo buvęs V.Adamkaus bendraklasis Gabrielius Žemkalnis. Jis šmaikščiai bandė pritaikyti savo laikmečio mokytojų pravardes dabartiniams pedagogams, prisiminė, kokias dešreles valgydavo gimnazijos valgykloje ir kaip žaisdavo krepšinį. „Pupsikas, fifka, silkė, bananas. Buvo įvairių pravardžių, bet taio nereiškė, kad mes negerbėm savo mokytojų. Tiesiog užtruko šiek tiek laiko, kol supratome, kokie jie mums buvo svarbūs“, - sakė G.Žemkalnis.
Susirinkusieji į šventę dalijosi prisiminimais, džiaugėsi gimnazija ir jos pasiekimais, sveikino savo buvusius mokytojus ir pagarbiai prisiminė tus, kurių jau nebėra.
Naujausi komentarai