Tenka eiti basomis, nes kito pasirinkimo nėra – visas Viktoro kiemas virto ežeru.
„Prie priėjimo prie namo – 45 centimetrai. Trečiadienį ryte pradėjo kilti, o iki vakaro lygis pakilo ir vis dar kyla“, – pasakojo Dargužių kaimo gyventojas Viktoras.
Liūtis neapsėmė tik automobilio ir namo – iki pastato dar 20 centimetrų. Tačiau gyvenimas – jau kitoks.
„Per 18 metų – pirmas toks mastas. Kažkiek pakildavo, bet dar nėra buvę taip, kad su mašina neišvažiuotume“, – sakė Viktoras.
O kitoje kaimo pusėje – dar prasčiau.
„Praktiškai viskas apsemta. Vanduo pakilęs maždaug iki metro ir 20 centimetrų“, – kalbėjo vyriškis.
Išsiliejus Graužupio upeliui, vanduo atitekėjo iki dalies žmonių namų, prasiskverbė į vidų, todėl teko žaibiškai kasti griovį ir daryti nutekėjimą.
„Užliejo žmonių sodybas, užlieti ūkininkų žemės sklypai, tad teko atidarinėti mechaniškai“, – teigė Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.
„Pylė kaip iš kibiro“ – ne šiaip posakis. Varėnoje fiksuotas katastrofinis lietus. Per praėjusią parą iškrito beveik 90 milimetrų kritulių – tiek, kiek įprastai per visą mėnesį.
„Moliūgai buvo, bet nebėra. Agurkai nuplaukė“, – tvirtino vyriškis.
Tačiau liūtys smarkiai skandino ir kitus rajonus.
Jonavos rajone vanduo užliejo garažus, Kaišiadorių rajone – apsemta mokykla. Socialiniai tinklai mirga nuo vaizdų, kur matyti, kokios srovės prasimušė iš gyvenamų namų pamatų.
„Kokie geizeriai iš pamato prasimušę! Vaizdelis tikrai nemalonus – net pečius žmonėms sugadins tuoj“, – tvirtino vyras.
Gausios liūtys paplovė gyventojų turtą, o dabar gerokai paplaus ir draudikų pinigus.
„Trečiadienį ir ketvirtadienį iki pietų fiksuojame 200 kreipinių dėl žalų, o rezervuota suma nuostoliams padengti perkopė 100 tūkst. eurų“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Daugiausia žalos žmonių turtui draudikai fiksuoja Kauno, Šiaulių ir Alytaus rajonuose, o užlietų transporto priemonių – Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Apsemti rūsiai, katilinės, patalpos, stogai kiauri, ir dažniausiai apgadinamos sienos, lubos, dažai, taip pat parketas. Šįkart pastebime ir tai, kad apgadinami automatiniai vartai kiemuose – matyt, juos užlieja, sugenda elektronika“, – pasakojo „If“ transporto žalų vadovė Guoda Jasaitė.
Nuo liūčių kenčia ir ūkininkai. Dangus prakiuręs, o šilauogių derlius – kabančios uogos, kurių nėra kaip skinti.
„Visos uogos šlapios, jos nepradžiūsta ir pernoksta, daug jų sutrūkusios“, – kalbėjo šilauogių ūkio savininkas Petras Basalykas.
Šeimininkas įtaria, kad teks nurašyti trečdalį visų uogų, bet kompensacijos iš draudiko negaus.
„Šitiek žmonių dirba – mums grėsmė, kad gali būti ir bankrotas“, – teigė Petras Basalykas.
Į plačiuosius vandenis išplaukė net danielių parkas Kauno rajone. Kadangi atsivėrė tvenkinys, lankytojų prašoma nepamiršti žvejybos reikmenų.
Perlinių danielių parke iki šiol buvo galima pasivaikščioti tik sausumoje, tačiau po didžiulės liūties Lietuvoje čia atsirado ir ežerų. Pamaitinti danielius vis dar galima iš rankų, bet reikia botų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Bėda ta, kad vandeniu nesimėgauja patys parko gyventojai – danieliai. Jie nepratę prie tokios gamtos stichijos.
„Danieliai visi sveiki. Reakcijos į lietų ir ežerą – labai skirtingos: vienas su susidomėjimu prieina, pasižiūri, kiti bando bristi, įbridę – eina atgal“, – pasakojo danielių parko atstovas Edvardas Jurgaitis.
Hidrometeorologai skelbia, kad tai – šlapiausia liepa per visą matavimų istoriją. Beveik visoje šalyje iškrito mėnesio kritulių norma, o kai kur – net dvi ar trys.
„Vandens lygis upėse svyruoja nuo 10 iki 110 centimetrų virš vidutinio daugiamečio liepos mėnesio lygio“, – teigė LHMT prognozių ir perspėjimo skyriaus vyr. specialistė Lina Žigaitė-Giedrienė.
Kad bus sausa, sinoptikai nežada ir artimiausiomis dienomis. Penktadienį vėl sulauksime trumpo vasariško lietaus – kai kur ir su perkūnija.
(be temos)