04. LSMUL Kauno klinikų gydytoja otorinolaringologė Ingrida Minkevičienė, optimizmu įkvepianti vilties, o šiltu bendravimu randanti kelią ir į mažiausių, ir į uždarų pacientų širdis.
Gal tiesiog pasisekė?
Gerbtina, iškili, labai pozityvi gydytojo profesija I. Minkevičienę traukė nuo paauglystės.
Studijuodama buvo nusižiūrėjusi teismo mediciną, tačiau vėliau suabejojo ir pasirinko otorinolaringologiją. Prie to prisidėjo dėstytojas ir gydytojas Ramūnas Nadišauskas, sugebėjęs sudominti šia specializacija. Turėjo įtakos, kad tai chirurginė specialybė.
Bendravimas su pacientais, jų tėveliais, artimaisiais, nuoširdus rūpinimasis yra svarbi mediko darbo dalis, įsitikinusi pašnekovė.
„Mano šeima žino, kad aš be proto mėgstu savo darbą. Stengiuosi dėl kiekvieno paciento. Gal taip yra todėl, kad pati iš aplinkos sulaukiu daug palaikymo, iš savo artimiausių žmonių, turiu tvirtą pagrindą namie. Gal iš čia kyla toks stabilumas, ramumas, nuoširdumas, kuriuo galiu dalytis su pacientais? Gal man tiesiog pasisekė, kad turiu be galo mėgstamą darbą, supratingą šeimą, tėvus, vaikus. Anūkės – jau dvi. Gal man pasisekė, kad augau labai geroje aplinkoje, kad gimiau tokioje šeimoje, turėjau labai mylinčius senelius ir tėvus?“ – sakė I. Minkevičienė.
Pirma – pokalbis
Diagnozei ir ligos priežasčiai nustatyti visų pirma reikia pokalbio. Toliau – tyrimai, padedantys visą informaciją sudėlioti į bendrą paveikslą kaip dėlionės dalis.
„Pacientas – ne liga. Jis asmenybė. Viskas prasideda nuo to, kad visi turime savo ir džiaugsmų, ir problemų, ir viso kito. Pradedi kalbėtis, bendrauti, aiškintis, kaip jaučiasi, kaip gyvena, kaip buvo anksčiau, kokiomis ligomis tėvai sirgę, kokiomis – pats pacientas, kaip buvo gydytas“, – sakė I. Minkevičienė.
Jei žmogus atėjo, pavyzdžiui, dėl užsitęsusios varginančios slogos, irgi būtina įvertinti visą visumą, nes jos priežasčių būna ne viena. Gal simptomas yra alerginės kilmės, gal dėl gastroezofaginio refliukso, o gal dėl infekcijos židinio ar virusų.
Dėl vaikų – atskira kalba. „Kalbuosi ne tik su tėveliais. Su vaiku elgiuosi kaip su atsakingu, kaip su dideliu, kaip su sau lygiu. Instrumentus parodau, paaiškinu, kam jie skirti. Iš karto nepuolu ir nepradedu paciento apžiūros“, – aiškino medikė.
Pacientas – ne liga. Jis asmenybė.
Moralizavimas neveikia
Pagarbus pokalbis, bendravimas suteikia pasitikėjimo gydytoju. Jei pacientas žinos, ko tikėtis, ramiau ir laisviau jausis, bus lengviau apžiūrėti, atviriau atsakys į klausimus apie savo sveikatą, gyvenimo būdą.
„Nei mažiems, nei dideliems pacientams nemeluoju. Pasakau, kokių tyrimų reikės, neslepiu, jei tyrimai bus nemalonūs, bet išsamiai paaiškinu, kodėl jų reikia. Vaikams, pavyzdžiui, paaiškinu, kad aš nesu tokia protinga, jog galėčiau atsakyti į jų tėveliams rūpimus klausimus; kad ir jie nori žinoti, ir aš noriu, ir šeimos daktarė nori žinoti, kodėl vaikas blogai jaučiasi. Tas kažkaip juos ir įtraukia. Elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi“, – teigė I. Minkevičienė.
„Žinokite, aš pati esu netobula, – tęsė medikė. – Gal todėl savo pacientų nemoralizuoju, tik paaiškinu: jeigu ir jie patys pasistengs, mes dviese ar trise su šeimos gydytoju pasieksime žymiai daugiau. Būna, ateina po kelių mėnesių kontrolinio vizito, kartais ir patys pasisako, kad negėrė skirtų vaistų ar pan.“ Paskirto gydymo naudą bando paaiškinti nurodydama mokslinius tyrimus, medicininius straipsnius, kur gali patys išsamiau pasiskaityti.
Tarpusavio ryšys
Gydytoja labai vertina ryšį tarp bendradarbių, tarp visų komandos, kurią sudaro gydytojai, slaugytojai, sanitarai ir t. t., narių.
„Džiaugiuosi, kad bendraujant tarpusavyje visada jaučiamas draugiškumas ir pagarba, visada sulaukiu pagalbos, jeigu reikia. Pasitaiko įvairių situacijų, reikia ir greitai ko nors prašyti. Kai gerai tarpusavyje sutaria personalas, ir pacientams geriau“, – sakė I. Minkevičienė.
Jai daug tenka bendrauti su pačiais įvairiausiais medikais. Dirba poliklinikoje ir budi stacionare. Konsultuoja kolegas ir pacientus iš įvairių klinikų, taip pat ir Skubios pagalbos skyriuje, vaikų onkohematologijos, vaikų neurologų gydytojų pacientus.
„Tenka ir operuoti, jeigu per budėjimus pasitaiko ekstra atvejų“, – pasakojo gydytoja.
Neslėpė, kad ir nemoka, ir nenori visiškai atsiriboti nuo darbo. Prašo pacientų pranešti, kaip jie laikosi, kaip kiems sekasi. Atsako ir savaitgaliais, ir vakarais.
„Tačiau reikia laiko skirti ir poilsiui, ir šeimai. Būtina išvalyti galvą nuo minčių apie darbą, kad pailsėčiau ir turėčiau jėgų padėti pacientams. Yra ir labai sunkių ligų. Man labai skauda širdį dėl pacientų, bet nenuleidžiu rankų, bandau, bandau, bandau padėti“, – teigė I. Minkevičienė.
Kas geriausiai padeda pailsėti? Knygos, kino teatrai, spektakliai. Labai mėgsta keliones.
„Pacientams vienareikšmiškai linkiu sveikatos. Negrįžkite pas mane – visi būkite sveiki, stiprūs, kad jums kuo geriausiai viskas klostytųsi!“ – linkėjo medikė.
Finalinį Nuoširdžiausio gydytojo rinkimų penketuką rasite čia: kaunogydytojas.diena.lt/kategorija/2026/. Savo balsą galite atiduoti iki balandžio 24 d.
(be temos)
(be temos)
(be temos)