Veikla viršijo lūkesčius
Nuo 2021 m. spalio iki šiol ji buvo šio skyriaus vedėjo pavaduotoja ugdymui. Laikinai vykdydama skyriaus vedėjo funkcijas, Jolanta įrodė gebanti profesionaliai vadovauti, telkti komandą ir skatinti bendradarbiavimą tarp švietimo, kultūros bei sporto sričių. Įvertinus jos veiklą kaip viršijančią lūkesčius, nuo lapkričio 3 d. ji oficialiai paskirta Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
„Skyriaus vedėjo pavaduotojo ugdymui funkcijos apima daugiau sričių, prisideda didesnės atsakomybės ne tik dėl savo, bet ir savo komandos darbo, užduočių įvykdymo. Dirbdama švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja įgijau daugiau vadybinio darbo patirties, pastiprinau derybų įgūdžius, gebėjimą planuoti biudžetą, siekti kokybiškų švietimo paslaugų teikimo savivaldybės mastu“, – kokį bagažą sukaupė, vardijo pašnekovė.
Iš tikrųjų Jolantos profesinė istorija jau daugiau nei du dešimtmečius rašoma Kauno rajono savivaldybėje, kur, prieš tapdama pavaduotoja, ji 20 metų ėjo vyriausiosios specialistės pareigas.
Iššūkių nebijo
Paklausta, kas šioje srityje Kauno rajone ją džiugina labiausiai, Jolanta nedvejojo nė akimirkos: „labiausiai džiugina tai, kad Kauno rajono savivaldybėje švietimas yra prioritetas. Nepaisant to, kad pakaunėje nuolat daugėja gyventojų, tuo pačiu auga ir mokinių, skaičius, savivaldybės vadovai siekia užtikrinti kokybišką, visiems prieinamą ugdymą nuo pačių mažiausiųjų iki gimnazistų. Meras skiria didelį dėmesį mokyklų modernizavimui, naujų ugdymo įstaigų steigimui, ikimokyklinio ugdymo grupių kūrimui, STEAM ir kitų šiuolaikinių ugdymo modelių diegimui. Kai daugumoje savivaldybių trūksta mokytojų, Kauno rajono savivaldybė, nuo 2021 m. įgyvendindama mokytojų pritraukimo priemones, šią problemą kasmet sėkmingai išsprendžia.“
Žinoma, esama ir dalykų, kurie naujajai vedėjai kelia nerimą. Labiausiai – nuolat didėjanti psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla, todėl, jos žodžiais, labai svarbu ugdyti mokinių kritinį mąstymą ir formuoti nuostatas.
„Kauno rajono kultūros, švietimo, sporto ir švietimo pagalbos įstaigų darbuotojai yra atsakingi, kūrybingi ir visada siekiantys tikslo. Manau, kad dirbant komandoje visi iššūkiai yra įveikiami. Tik kai kuriems iššūkiams įveikti reikia skirti daugiau laiko, dėmesio ir bendrų pastangų“, – kalbėjo pašnekovė.
Mamos pavyzdys
Paklausta, kodėl pirmosioms studijoms tuomečiame Šiaulių Kazio Preikšos pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, – red. past.) rinkosi pradinio mokymo pedagogikos bei metodikos specialybę, pašnekovė buvo atvira: tam daugiausia įtakos turėjo mama.
„Mano mamytė dirbo Kauno rajono Eigirgalos lopšelyje-darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Nuo vaikystės įstrigo mamytės rūpestis vaikais, o ypač žavėjo pasakojimai apie vaikų išdaigas“, – šypsojosi naujoji skyriaus vedėja.
Manau, kad dirbant komandoje visi iššūkiai yra įveikiami. Tik kai kuriems iššūkiams įveikti reikia skirti daugiau laiko, dėmesio ir bendrų pastangų.
Žingsnis į ugdymo pasaulį
Savo pedagoginį kelią J. Jankauskienė pradėjo dar 1988 m., Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (šiuo metu Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija). Tai buvo jos pirmasis žingsnis į ugdymo pasaulį, kuris tęsėsi trylika metų.
„Dirbdama su mokiniais patyriau daug gražių akimirkų ne tik organizuodama pamokas ir įvairias veiklas, bet ir bendraudama ir bendradarbiaudama su mokinių tėvais, mokyklos bendruomene. Jaunystės maksimalizmo užteko ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Buvau aktyvi. Manimi, dar gana jauna specialiste, turinčia vos 30 metų, pasitikėjo Kauno miesto pradinių klasių mokytojai ir išrinko Kauno miesto pradinių klasių metodinio būrelio pirmininke “, – pasakojo naujoji skyriaus vedėja.
J. Jankauskienė 2000 m. kartu su matematikos mokytoja parengė knygelę gabiems mokiniams „Matematikos užduotys IV–V klasėms“, kurią 2001 m. išleido A. Varno personalinė įmonė.
Koks įvykis ar situacija iš tų laikų jai įstrigo labiausiai? „Ketvirtokai per lietuvių kalbos pamoką skaitė namuose parašytus rašinėlius. Pakviestas perskaityti savo namų darbą mokinys Laurynas, atsivertęs sąsiuvinį, sklandžiai dėstė mintis. Žavėjausi jo parašytu kūriniu, kol klasės draugas neištvėręs pasakė, kad Laurynas skaito iš tuščio lapo. Visada pasitikėjau mokiniais ir būčiau net neįtarusi, kad vaikas gali taip sklandžiai dėstyti mintis. Draugų nusivylimui aš pagyriau mokinio sugebėjimą. Įgimtas talentas reikšti mintis šiuo metu leidžia Laurynui užimti svarbias pareigas ir tarnauti Lietuvai. O aš iki šiol nuo šio mokinio įvairiomis progomis gaunu sveikinimo žinutes. Mokytojo požiūris, ryšys su mokiniu ir gera atmosfera yra itin svarbūs vaiko gyvenime“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Grįžo į savo Alma Mater
Siekdama gilesnių žinių ir tobulėjimo, Jolanta tęsė studijas tuometiniame Šiaulių universitete, kur 2002 m. įgijo edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį.
„Švietimo srityje vyko pokyčiai. Visada domėjausi švietimo naujovėmis, įvairiais tyrimais. Po dvylikos darbo mokykloje metų norėjau patobulinti kompetencijas, įgyti naujų žinių, todėl 2000 m. pasirinkau Švietimo vadybos magistro studijas“, – pasirinkimą argumentavo J. Jankauskienė.
Pasidomėjus, kas lėmė sprendimą palikti mokyklą ir eiti dirbti į Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrių, J. Jankauskienė tvirtino: „man visada patiko analizuoti, rengti dokumentus. Jaučiau, kad turiu pakankamai darbo patirties, galiu konsultuoti, patarti ir padėti mokytojams, mokyklų vadovams. Sužinojusi apie viešai paskelbtą Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto, atsakingo už pedagogų ir vadovų atestaciją, konkursą, nusprendžiau jame dalyvauti, nes buvau įgijusi mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją ir pati vertinau įvairių mokyklų mokytojų veiklą jų atestacijos metu.“
Naujausi komentarai