Profesinių mokyklų atstovai susitiko su politikais | KaunoDiena.lt

PROFESINIŲ MOKYKLŲ ATSTOVAI SUSITIKO SU POLITIKAIS

Pirmadienį Kaune su valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Švietimo ministerijos atstovais susitikę profesinių mokyklų atstovai prašė keisti kai kurias priėmimo tvarkas, aptarė finansavimo ir tinklo optimizavimo klausimus.

„Buvo kalbama apie mokinių priėmimą, ką reikėtų tobulinti, apie mokyklų finansavimo klausimus – jie yra labai svarbūs“, – žurnalistams sakė Profesinių mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.

Pasak jo, dabar mokykloms svarbiausia – skaidrus ir aiškus finansavimas, kuris būtų suprantamas mokyklų bendruomenėms, taip pat – profesinio orientavimo klausimai.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas sakė, kad dalį mokyklų keltų klausimų greičiausiai pavyks artimiausiu metu išspręsti.

„Buvo kalbama apie klasės krepšelio sudarymo principus, kur profesinio mokymo įstaigų vadovai pageidautų, kad nebūtų graduojamas krepšelio dydis pagal klasės dydį esant nubyrėjimui. (...) Manau, kad tai tikrai galima išspręsti, nes lygiai tokį patį klausimą kelia aukštosios mokyklos“, – žurnalistams sakė V. Razumas.

Anot jo, dalis keliamų klausimų, susijusių su mokytojų atlyginimų dydžiu, yra bendri visoms mokymo įstaigoms, todėl jos turėtų būti sprendžiamos kompleksiškai.

Profesinių mokyklų atstovai per susitikimą taip pat prašė keisti priėmimo tvarką į šias įstaigas, kad moksleivių skaičius programose būtų skaičiuojamas po to, kai baigiasi priėmimas į kolegijas ir universitetus. Tokiu būdu, pasak jų, daugiau programų surinktų reikiamą moksleivių skaičių. Ministerijos atstovai tam pritarė.

Taip pat sutarta, kad artimiausiu metu į 11 klasę moksleivius bus galima priimti du mėnesius: taip sudaroma galimybė įstoti moksleiviams, turintiems skolų.

„Kai grįšiu į ministeriją, mes su ministru aptarsime. Iš esmės nematau didelių kliūčių tai padaryti“, – po susitikimo sakė V. Razumas.

Profesinių mokyklų atstovai taip pat kėlė problemą dėl mokytojų trūkumo: jie siūlo, kad būtų rengiami kelių sričių profesinio mokymo mokytojai, tačiau Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė negalintis prognozuoti, kada tai bus.

V. Razumas svarstė, jog pasirinkusiesiems tapti profesijos mokytojais galėtų būti siūlomos tokios pat stipendijos, kaip ir pasirinkusiesiems pedagogines studijas.

Pasak profesinių mokyklų atstovų, į paklausias specialybes pavyksta pasikviesti mokytojų iš bendrovių, tačiau tai įmanoma tik rengiant verslui patrauklius specialistus.

Kalbėdamas apie profesinių mokyklų tinklo pertvarką, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis svarstė, kad mokyklos būtų skatinamos pačios susitarti dėl jungimosi.

„Mokyklos, kurias norima jungti, nori jungtis ne su ta, o su kažkuria kita. Kodėl nurodoma, su kuo jungtis?“ – svarstė jis.

„Galbūt reikia neprimesti, nes išeina konfliktas, o konflikto šiame procese nereikia“, – pridūrė jis.

Vis dėlto profesinių sąjungų atstovai pripažino, kad jungtis mokyklos nenori.

Jie taip pat priekaištavo, jog naikinant besidubliuojančias programas neįvertinama kokybė, todėl kartais nukenčia ilgas tradicijas turinčios, gerus specialistus rengiančios programos.

„Negali būti užgrobta vienos kokios nors mokyklos, taip neturi būti, čia jautrumo ir kokybės klausimas“, – sutiko E. Jovaiša.

Jis kritikavo ministeriją, kad jos specialistai į perspėjimus dėl šios problemos neatsižvelgė.

R. Karbauskis savo ruožtu teigė, kad reikėtų atsižvelgti ir į konkrečios specialybės moksleivių poreikį darbo rinkoje. Mokyklų atstovai savo ruožtu kalbėjo, jog esama profesinio orientavimo sistema nėra efektyvi.

„Į profesinį mokymą visuomenė, bendrojo ugdymo mokyklos labai dažnai žiūri kaip į antrą šansą, o iš tiesų tai yra pirmas šansas“, – kalbėjo V. Zubras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė pripažino, kad problema egzistuoja ir greitai jos išspręsti greičiausiai nepavyks.

„Čia yra visa švietimo sistemos dalis ir turime padaryti daug sprendimų, ir tai tikrai nebus iki rugsėjo“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Zabietienė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad dalis šių sprendimų priklauso ir nuo pačių mokyklų.

Mokyklų atstovai taip pat kėlė klausimą, kad turėtų būti mokykloms sudaromos galimybės atnaujinti programas ir jas apmokyti, nes šiuo metu tam neskiriamas finansavimas.

Ministerijos atstovai teigė, kad artimiausiu metu turėtų būti paskirtas viceministras, būsiantis atsakingas už profesinį mokymą.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Ar

Tdm nekeis pavadinimo?

O

Tai direktoriu rotacijos nebus.? Tikroves neatitinkanciu gandu skleidimas - smulkmena.? Kokiu mokytoju truksta?

is

viso kam tos profsajungos o ypac politveidmainiai kai reikia protingu specialistu o ne socpolitiku kelianciu kipisa ir daranciu viska savo chebros naudai vien seimo turgely tiek visokiu istatymu ir ju kolidoriu ir uzkaboriu kad ju smegenys pacios pasimete tame labirinte tai 1e ju atrama tai KT kuris kaip ju dievukas pats jau be nuovokos ir nezino ka daras matai teiseju negalima sodint o tik atleist tai kieno sugalvota jei ne tos pacios socmafijos o sitie mankurtai kaip biorobotai tik atkartoja savo paloimu.....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS