REMONTAI KAI KUR NEBAIGTI: MOKINIAI MOKYSIS KARTU SU STATYBININKAIS

Vienose Kauno mokyklose remonto darbai jau baigti, kitose darbininkai gali užtrukti iki gruodžio, todėl per pamokas moksleiviams teks kęsti nepatogumus. "Kauno diena" pasižvalgė po švietimo įstaigas, kurios šiemet pasikeitė labiausiai.

Laukia kompiuterių

Iš 187 Kaune veikiančių švietimo įstaigų renovuotos vos 20. Šiemet pavyko atnaujinti septynias mokyklas, tarp jų –  ir 1921 m. pastatytos Žaliakalnio progimnazijos pastatas.

"Dalyvavome ES programoje, kuria siekiama sumažinti šilumos ir elektros vartojimą. Už gautas lėšas suremontavome pastato stogą, apšiltinome sienas, pakeitėme duris ir langus, atnaujinome šildymo sistemas ir elektros instaliaciją", – pasakojo progimnazijos direktorius Ričardas Jankauskas.

Dalį lėšų progimnazija dar gaus iš savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) – už šiuos pinigus iki Naujųjų metų bus pakeista šalto vandens vandentiekio sistema ir atlikta pastato vidaus apdaila.

"Pastato fasadas jau sutvarkytas,  Džiaugiamės, kad rangovai viską atliko pagal numatytus terminus. Tad moksleivius pakviesime į visai kitaip atrodantį pastatą. Visose klasėse yra išvedžiotas internetas – dabar tik laukiame tų ministerijos žadėtų planšetinių kompiuterių. Įrengėme dvi klases, kur prie suolų pritvirtinti specialūs, su elektros lizdais, stovai, į kuriuos bus galima padėti gautus kompiuterius", – pasakojo direktorius.

Jaučia konkurenciją

"Kauno dienai" pasidomėjus, kaip pavyko gauti lėšų renovacijai, Žaliakalnio progimnazijos direktorius pastebėjo, kad tai pavyko ne iš pirmo karto.

"Kiekvienos mokyklos atstovai nori, kad būtų renovuotas pastatas. Nesame išskirtiniai. Tiesiog dalyvavome įvairiose Vyriausybės programose, tačiau vis nepasisekdavo – laimėdavo kitos mokyklos. Praėjusiais metais sėkmė nusišypsojo ir mums", – sakė R.Jankauskas.

Nors renovuota Žaliakalnio progimnazija atrodo patraukliau, tačiau šiais metais mokskleivių joje nepadaugės – bus apie 360.

"Gal šiais metais mokinių net bus šiek tiek mažiau. Žinote, vaikai su tėvais emigruoja. Džiaugiuosi, kad pavyko surinkti penktokų klasę. Manau, mums pamaišė mieste atsiradusi nevalstybinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinė mokykla", – svarstė direktorius.

Žaliakalnio progimnazijos vadovas viliasi, kad ateityje pavyks įrengti sporto aikštyną su dirbtine danga, išasfaltuoti kiemą. Tam jau pradėti rengti projektai ir laukia konkursų maratonas.

Sutaupys ketvirtadalį

Šiemet baigta ir Maironio universitetinės gimnazijos vieno pastatų renovacija. Gimnazija dar pernai su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė energijos vartojimo efektyvumo sutartį.

Gimnazijos vadovai skaičiuoja, kad J.Jablonskio g. esančiame pastate pavyks sutaupyti apie 25 proc. elektros energijos. Turėtų sumažėti ir šildymo išlaidos. Čia buvo pakeisti visi langai, atliktas pastato šlaitinio stogo kapitalinis remontas, akmens vata apšiltinta pastogės perdanga, pakeisti stoglangiai. Kapitališkai suremontuota pastato vidaus šildymo sistema, kuri prijungta prie šilumos punkto, bei sutvarkyta pastato elektros instaliacija.

Padėjo universitetas

Šiemet Kaune duris atvers ir nauja nevalstybinė švietimo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinė mokykla. Šios įstaigos vadovai neslepia ambicijų, lygiuotis į Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją.
Savivaldybė panaudos sutartimi LSMU vidurinei mokyklai perdavė Vilijampolėje esantį pastatą, kuriame anksčiau buvo Veršvų mokykla.

Naujosios mokyklos direktorius Arūnas Bučnys nedetalizavo, kiek išleista įstaigos remontui.

"Daug lėšų pastatui atnaujinti skyrė universitetas", – užsiminė direktorius.

Per porą mėnesių buvo suremontuotas pirmasis mokyklos pastato aukštas: įrengti papildomi sanitariniai mazgai, valgykloje sumontuota nauja įranga. Už įsigytą maistą moksleiviai galės atsiskaityti elektroniniu moksleivio pažymėjimu.
Sporto salėje pakeistos grindys, pakabinti nauji krepšinio lankai.

"Aptvėrėme mokyklos teritoriją, įrengėme vaizdo kameras ir pasamdėme privačią apsaugos bendrovę, kuri nuolat saugos mokyklą. Kauno klinikų darbuotojų vaikai bus nemokamai autobusu vežami į mokyklą", – pasakojo direktorius.

Mokestis neišgąsdino

LSMU vidurinės mokyklos auklėtinių tėvams teks atverti pinigines. Penktų–dešimtų klasių mokinių tėvai už vaikų mokslą per metus mokės 1 tūkst. litų, vienuoliktokų tėvai – 1,5 tūkst. litų.

Nors anksčiau kalbėta, kad šios mokyklos perspektyvos miglotos, nes Kaune nuolat mažėja moksleivių, jos direktorius A.Bučnys neslėpė geros nuotaikos, nes skeptikų prognozės nepasitvirtino.

"Šiandien turime 496 vaikus. Nuo paprastos mokyklos mūsiškė skiriasi tuo, kad turi geras galimybes naudotis universiteto potencialu ir mokomąja baze", – sakė jis.

A.Bučnio teigimu, didesnis dėmesys bus skiriamas vyresniųjų klasių moksleivių biomedicinos žinioms gilinti – kai kurie užsiėmimai vyks LSMU laboratorijose.

"Ne, kol kas nėra planų suteikti lengvatines sąlygas mūsų moksleiviams stoti į LSMU, tačiau džiaugtumėmės, jei toks būtų jų pasirinkimas", – vylėsi vadovas.

Remontai tebevyksta

Šiemet ES parama skirta septynioms miesto mokykloms. Ji siekia daugiau nei 12 mln. litų. Pernai europinėmis lėšomis buvo renovuojamos vos keturios mokyklos. Deja, tik nedaugelis moksleivių grįš į suremontuotas mokyklas – kitose juos dar pasitiks statybininkai.

Šiuo metu visiškai baigta Žaliakalnio progimnazijos, Kauno vaikų lopšelio-darželio "Vėrinėlis" ir Maironio universitetinės gimnazijos renovacija.

Kol kas darbai dar vyksta Šančių vidurinėje mokykloje, V.Kudirkos, VDU "Rasos" ir A. Smetonos gimnazijose. Vienose jie bus baigti spalio pabaigoje, o kitose projekto pabaigos data – gruodžio pradžia.

Dar septyniose švietimo įstaigose keičiami langai, tvarkomas vamzdynas, perdažomas fasadas, remontuojami šilumos punktai. Tam pinigų skyrė miesto savivaldybė, biudžete numačiusi 735 tūkst. litų.

Jie jau paskirstyti "Šilo" pradinei, Rokų vidurinei, Vaidoto ir Vaišvydavos pagrindinėms mokykloms, Senamiesčio progimnazijai, "Aušros" gimnazijai ir lopšeliui-darželiui "Želmenėlis". Kai kuriose jų vis dar pluša statybininkai
Šiek tiek daugiau nei 2 mln. litų skirta kitoms Kauno ugdymo įstaigoms, kuriose bus atliekami smulkūs remonto darbai: lopomos lauko sienos, stogas, tvarkomi tualetai, remontuojamos virtuvės, atliekami elektros instaliacijos darbai. Savivaldybės duomenimis, šiose mokyklose darbai vyksta ir privalės būti baigti iki gruodžio 1 d.

Komentaras

Virginijus Mažeika, savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo valdybos direktorius:

- Iki šiol į ES paramą pretenduojančių mokyklų sėkmė priklausydavo nuo kelių dalykų: mokyklos tipo, mokinių skaičius, įstaigos pasirengimo panaudoti paramos pinigus, pavyzdžiui, gebėjimo parengti techninę renovacijos projekto dokumentaciją.

Mokyklos iniciatyva svarbi, bet yra ir kitų dalykų – miesto strateginis planas, mokyklos dydis ar paties pastato būklė.

Kol kas sunku prognozuoti, kokie kriterijai bus taikomi 2014–2020 m. programos laikotarpiu, nes jie dar nepatvirtinti. Vis dėlto manau, kad finansavimo kryptis išliks ta pati – energijos ir vandens sąnaudų taupymas.

Savivaldybės finansavimo renovacijai politiką apibrėžia nustatyti respublikiniai reikalavimai – įprastai vienam projektui mes skiriame apie 25 proc. sumos.

Negalėčiau sakyti, kad Kaune po švietimo mokslo reformos yra tuščių pastatų – pavyzdžiui, LSMU vidurinė mokykla įsikėlė į nepakankamai gerai sukomplektuotą Veršvų vidurinės mokyklos pastatą. Vydūno pagrindinės mokyklos pastatas taip pat perduotas LSMU. A.Stulginskio mokykla, kurioje klasių komplektavimas strigo, paverstas daugiafunkciu centru – čia atidarytos darželių grupės. Manau, toks modelis galėtų būtų taikomas ir ateityje kitoms mokinių stokojančioms mokykloms.

Kalbėdami, pavyzdžiui, apie "Aušros" gimnazijoje besimokančius Senamiesčio mokyklos moksleivius, turime planą perkelti į vieną pastatą. Dėl to vyksta diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerija. Jei miesto centre sujungus dvi švietimo įstaigas atsilaisvins pastatas, tai gali tapti realybe.