Kauniečiai tai matė dar šį rudenį. Rugsėjo 1-ąją po smarkios liūties patvino miesto gatvės, o norintiems patekti į „Akropolį“ miesto centre teko eiti per užlietą gatvę. Tada kalta buvo vasariška liūtis, tačiau lapkritį užtenka ir daug mažesnio lietaus, nes tuomet kelią vandeniui dažnai užtveria lapai.
Lapai ir smėlis: mažas darbas, didelis skirtumas
„Rudenį nuotekų sistemai sunkiausia ne dėl paties lietaus, o dėl to, ką jis atneša. Lapai, smėlis ir šiukšlės susikaupia grotelėse ir šulinėliuose. Tada net nedidelė liūtis tampa problema. Grotelių išvalymas užtrunka kelias minutes, o užlieto garažo pasekmės tvarkomos savaitėmis“, – sakė KRS generalinis direktorius Paulius Grigas.
Jis pataria požeminių aikštelių ir kiemų nuotekų sistemas valyti bent du kartus per metus: pavasarį, nutirpus sniegui, ir vėlyvą rudenį, nukritus lapams. Namų savininkams verta patikrinti stogų latakus ir lietvamzdžius. Daugiabučių gyventojai gali užduoti administratoriui ar bendrijos pirmininkui paprastą klausimą: kada paskutinį kartą buvo valyti kiemo ir požeminės aikštelės šulinėliai?
„Neišvalyta sistema per žiemą tik prastėja. Žiemą gatvėse barstomas smėlis su druska patenka ir į požemines aikšteles, o ten, išdžiūvęs, dažnai tiesiog sušluojamas į nutekėjimo angas. Pirmas pavasario lietus tada randa jau pusiau užkimštus šulinėlius“, – pasakojo P. Grigas.
Pasak jo, valymas dažnai atidedamas, nes atrodo kaip dar vienas kaštas, be kurio galima apsieiti. Tačiau kol lyja nedaug, užkimštas šulinėlis niekuo nesiskiria nuo išvalyto. Skirtumas paaiškėja tik per pirmą stipresnę liūtį, kai taupyti jau per vėlu.
„Rudenį verta sutvarkyti ir plyšius asfalte ar trinkelėse. Į juos patekęs vanduo žiemą užšąla ir plečia pažeidimus. Pavasarį vietoj mažo plyšio jau turime duobę“, – pridūrė P. Grigas.
Kalvotas miestas, savi iššūkiai
Kaunas stovi ant šlaitų, prie dviejų upių. Vanduo čia visada ieško žemiausios vietos. Per liūtį nuo Žaliakalnio ar Aleksoto kalvų jis greitai nubėga žemyn, į slėnių ir pakrančių gatves. „Jei garažo ar požeminės aikštelės įvažiavimas yra žemiau gatvės lygio, verta įrengti barjerą ar papildomą linijinį latakėlį prie įvažiavimo. Palyginti su nuostoliais po vienos liūties, tai nedidelė investicija“, – sakė KRS generalinis direktorius.
„Požeminės aikštelės nuotekų tinklas skaičiuojamas pagal jos pačios plotą. Jis nepritaikytas priimti vandenį iš visos gatvės. Jei gatvė sutvarkyta negalvojant, kur vanduo bėgs per didelę liūtį, jis pasuka į įvažiavimą ir garažas tampa žemiausia kvartalo vieta“, – aiškino P. Grigas.
Individualių namų kvartaluose jis ragina prieš pakeliant sklypą ar išklojant kiemą trinkelėmis pagalvoti, kur nutekės vanduo, ir pasitarti su kaimynais. Vandeniui laidžios dangos, tarpai tarp trinkelių ar nedidelis lietaus sodelis padeda dalį vandens sugerti vietoje, o ne nuleisti jį į žemiau esantį sklypą.
Pasak P.Grigo, kaip lietaus vanduo turi būti nuvedamas tarp kaimyninių sklypų, teisės aktuose reglamentuota gana bendrai. Todėl daug kas priklauso nuo pačių kaimynų. Tas, kuris pakelia savo sklypą, problemą dažniausiai ne išsprendžia, o perkelia žemiau gyvenančiam.
Liūtys stiprėja greičiau nei keičiasi tinklai
Dar viena priežastis, kodėl senesni tinklai vis dažniau nespėja, yra pačios liūtys. Pastaraisiais metais vis dažniau per trumpą laiką iškrenta tiek vandens, kiek kai kurie senesni projektai tiesiog nenumatė.
„Vamzdis, suprojektuotas prieš kelis dešimtmečius, nėra blogas. Jis tiesiog skaičiuotas kitokiam lietui. Nuotekų tinklai atnaujinami palaipsniui, per vieną sezoną viso miesto neperklosi. Kol tai vyksta, gerai prižiūrėtas esamas tinklas yra pigiausia apsauga, kurią turime“, – sakė KRS vadovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į vandeniui laidžias dangas didesniuose plotuose: automobilių aikštelėse, šaligatviuose, kiemuose. Jos dalį lietaus sugeria vietoje ir sumažina vamzdžių apkrovą. Ar toks sprendimas tinka konkrečiai vietai, priklauso nuo grunto ir apkrovų, todėl jį verta aptarti su projektuotoju dar prieš pradedant darbus.
Miestas, kuris ruošiasi iš anksto
KRS generalinis direktorius Paulius Grigas užaugo Kaune ir sako, kad sprendimas paprastas: liūtims reikia ruoštis ne tada, kai jau lyja.
„Užkimštos grotelės yra ženklas, kurį mato kiekvienas praeivis. Jei viršuje pilna lapų, tikėtina, kad ir giliau, šulinėliuose ir vamzdžiuose, ne viskas tvarkoje. Gatvė, šaligatvis, kiemas, garažas ir upė yra viena sistema. Kai kiekviena dalis tvarkoma atskirai, vanduo vis tiek suranda silpniausią vietą“, – sakė P. Grigas.
„Spalis ir lapkritis yra tas laikas, kai mažais darbais išvengiama didelių išlaidų. Išvalytos grotelės, sutvarkyti latakai, patikrinti šulinėliai. Tai ne didelės investicijos, o įprotis. Kai miestas atnaujina gatvę, verta iš karto galvoti, kur nutekės vanduo po dvidešimties metų liūčių. Miestas, gyventojai ir statybininkai čia esame vienoje komandoje. Ten, kur tinklai prižiūrimi nuosekliai, liūtis tampa tiesiog lietumi“, – priduria jis.
Lapkričio pradžia tinka apžiūrėti savo kiemą, latakus ir garažo įvažiavimą. Pastebėjus užsikimšusias gatvės groteles ar nuolat apsemiamą atkarpą, verta pranešti savivaldybei: kuo anksčiau problema užfiksuojama, tuo greičiau ją galima sutvarkyti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)