SĄJUNGOS AIKŠTĖ TOLIAU NYKSTA: GAL SULAUKSIME POKYČIŲ?

Kone prieš dešimtmetį buvo surengtas Sąjungos aikštės tvarkymo architektų konkursas, kuriuo siekta atgaivinti šią merdinčią Vilijampolės vietą. Tačiau darbai taip ir neprasidėjo.

Norai pasikeitė

Apie 2014-uosius buvo paskelbtas architektų konkursas, kurio metu ieškota idėjų, kaip atgaivinti Sąjungos aikštę. Tąkart architektai pateikė įvairių vizijų, kaip pakeisti Vilijampolėje esantį betoninį randą.

Tuomet iš maždaug dešimties darbų komisija geriausiu pripažino „Exodus“ komandos – skulptoriaus Luko Šiupšinsko ir architektų Mato Šiupšinsko ir Dominyko Kalmatavičiaus – darbą. Kadangi iki šiol jokie Sąjungos aikštės tvarkymo darbai nebuvo pradėti, „Kauno diena“ pasidomėjo, ar architektų vizija nepaseno. Savivaldybės atstovai patvirtino, kad skelbtas konkursas ir jame patvirtintos aikštės tvarkymo vizijos – jau užmarštyje.

„Pasikeitus urbanistinei ir ekonominei situacijai šis projektas nebeaktualus. Pastaraisiais metais keitėsi ir Sąjungos aikštės aplinka, pabaigtas tvarkyti Neries krantinės parkas“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Pasak savivaldybės atstovo, Sąjungos aikštėje norima sukurti  visuomenės poreikiams pritaikytą funkcionalią poilsio ir laisvalaikio erdvę.

„Kol kas ši teritorija gana apleista, ją reikia atnaujinti. Atsižvelgiant į vietovės išskirtinumą ir istoriją, bus ieškoma geriausių sprendimų“, – kol kas jokių konkrečių vizijų neįvardijo G. Barčauskas.

Kada prasidės darbai?

Vis dėlto pašnekovas užsiminė, kad svarstomi terminai, kada ši erdvė galėtų būti prikelta antram gyvenimui.

„Šiuo metu pradėtos viešojo pirkimo procedūros dėl Sąjungos aikštės sutvarkymo projektavimo paslaugų pirkimo. Parengta techninė užduotis, vykdoma rinkos konsultacija. Tvarkymo darbai bus pradėti parengus techninį projektą ir viešojo konkurso būdu išrinkus rangovą. Preliminariai tvarkymo darbai galėtų vykti 2024–2025 m.“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

„Planuojama, kad teritorija bus tvarkoma etapais – pirmojo metu dėmesys bus skiriamas erdvei prie memorialo. Tikimės, čia pavyks suformuoti didesnes erdves, įrengti apšvietimą, mažąją architektūrą. Antruoju etapu bus tvarkoma parko dalis“, – apie aikštės tvarkymo darbų planą „Kauno dienai“ kalbėjo G. Barčauskas.

Pasak jo, Sąjungos aikštės tvarkymo projektas bus finansuojamas iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir prireikus bus pasitelktas ir ES finansavimas.

Apleista: Sąjungos aikštė nesulaukia jokio remonto. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ką siūlė architektai?

Primename, kad konkurso nugalėtojai šią Vilijampolės piktžaizdę siūlė sutvarkyti atsižvelgiant į istorinį laikmetį ir nūdienos poreikius.

Pagal nugalėtojų viziją, aikštėje turėjo išryškėti aiški erdvių hierarchija – miestietiška aikštė atskirta nuo parko erdvės. Naujai atsiradę viešos paskirties pastatai dabartinės aikštės viduryje esą būtų pagerinę bendruomenės gyvenimo kokybę.

Preliminariai tvarkymo darbai galėtų vykti 2024–2025 m.

„Įsigilinus į istorinį kontekstą, paaiškėjo, kad aikštė yra neracionaliai didelė miesto miegamajam rajonui. Tokios didelės aikštės nėra net Kauno centre. Šią vietą reikėjo užstatyti, tačiau, prasidėjus karui, projektai sustojo ir liko didelė neužstatyta erdvė. Mūsų projektas ir siūlo neracionaliai didelę aikštę suskaidyti į atskiras erdves – miesto aikštę, rajono skverą ir erdvę, skirtą komerciniams ar bendruomenės pastatams, kurie atliktų skirtingas funkcijas", – tuomet pasakojo vienas projekto autorių L. Šiupšinskas.

Tąkart autoriai siūlė egzistuojančią kalvą išsaugoti kaip buvusių kapinių vietą, žalius šlaitus pritaikant gyventojų poilsiui, atveriant Žaliakalnio ir Prisikėlimo bažnyčios panoramą. Urbanistus buvo įtikinę projekte pasiūlyti sprendimai sujungti Neries pakrantę su aikšte.

Vietoj komjaunuoliams skirto monumento siūlyta pastatyti paminklą, skirtą genocido ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Pasak L. Šiupšinsko, ši aikštės dalis turi būti transformuota ir atliepti tokią istoriją, kuri buvo iš tikrųjų.

Pristatydami savo idėją, autoriai tuomet tikino, kad jų siūlyta idėja nepaseno, nes buvo remtasi istorija, o į dabartinę Sąjungos aikštę nebuvo padaryta didelių intervencijų.

Nyku: nutrupėjusios sienos jaukumo nekuria. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Istorijos tarpsniai

Architektų konkursą laimėjęs skulptorius L. Šiupšinskas „Kauno dienai“ yra pasakojęs Sąjungos aikštės istorijos tarpsnius. Pasak jo, dabartinės aikštės teritorijoje XIX a. pabaigoje buvo įkurtos katalikų kapinės. Sujungus Vilijampolę su Kauno miestu, pradėtas bendras vietos planavimas.

Inžinierius Edmundas Frykas buvo suplanavęs padaryti apskritą Sąjungos aikštę tarp Panerių ir Linkuvos gatvių. Nors Neries krantinė iš pirmo žvilgsnio tiko miestietiškam parkui, greitai šis projektas buvo atmestas, nes nuspręsta, kad parką niokos dažni pavasariniai Neries potvyniai.

L. Šiupšinsko teigimu, kai 1943 m. Kauno getas tapo koncentracijos stovykla, Sąjungos aikštės teritorija buvo tarsi centras, aplink kurį spygliuotos vielos tvoros dalijo stovyklą į atskiras teritorijas.

8-ojo dešimtmečio viduryje katalikų kapinės buvo iškeltos, tačiau dalis jų galėjo būti sunaikinta, nes palaikų perkėlimu turėjo rūpintis artimieji, tačiau ne visi žmonės buvo informuoti ir suspėjo tai padaryti. Todėl tikėtina, kad, nors oficialiai kapinių šioje vietoje nebėra, palaikų dabartinio monumento griuvėsių teritorijoje dar gali būti.

1974 m. Sąjungos aikštėje pradedamas statyti paminklas komjaunuoliams, kritusiems už sovietų valdžią. Pirmojo komjaunimo suvažiavimo Lietuvoje 60-mečiui skirto memorialinio ansamblio autoriai buvo architektai G. Baravykas, V. Vėlius ir skulptorius S. Šarapovas.

Vizija: savivaldybė nori, kad čia būtų funkcionali ir visuomenės poreikius atitinkanti erdvė. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Ansamblį sudarė trys keliai, tiksliau, betono koridoriai, kreipę žiūrovą į aikštelę viršuje. Lankytojams pasiekus aikštelę, atsiverdavo vaizdas su dviem figūriniais reljefais, skirtais komjaunimo organizacijos įkūrimui Lietuvoje ir komjaunimo organizacijos pogrindininkams, dirbusiems karo metais. Memorialo centre, kelių sankirtoje, buvo įkomponuotas aukuras", – savo darbe, kaip atrodė pradinis monumentas, atrado L. Šiupšinskas.

Istorinius Vilijampolės naratyvus nagrinėjęs skulptorius tikino, kad paminklo sumanymas kėlė didelių abejonių, mat jis buvo skirtas komjaunuoliams, tačiau buvo ignoruojamas beveik 17 tūkst. žmonių genocido faktas.