Daugybė žmonių
Pasakiškas oras ir noras pajudėti, patirti bent dalelę autentikos lėmė, kad muziejuje ūžė ir smagiai leido laiką minios žmonių.
„O, kaip gerai sukasi!“ – džiaugėsi patenkinti vėjo malūnėlių dirbtuvių dalyviai, kuriems patiems teko pasidarbuoti ir plaktukais. Atvykusiųjų laukė ir šiaudinių paukštelių, kiaušinių marginimo ir dar daug kitų dirbtuvių.
Be to, ir daugybė pramogų. „Iš naujo. Žiūrėkite į kiaušinį“, – žaidimo su lazdomis vadovas negailėjo patarimų. „Ką darysime, kai liksime tik trys?“ – nekantriai teiravosi įsitraukęs vienas jaunųjų dalyvių. „Duokite man geresnį“, – vyriškis ridenimui pintinėje rinkosi kitą žaidimo įrankį. Vyko margučių ridenimas su lazdomis, kai žaidėjai sustoja ratu ir vienu metu visi smūgiuoja duobutės kryptimi.
„Ruošiamės!“ – generolo tonu perspėja edukacijos vadovas. Dalyviai sustingsta ir laukia kitos komandos. „O!“ – taikliausias dalyvis sulaukia ir konkurentų komplimentų.
Marios veiklų
Kol vieni buvo įsitraukę į žaidimus, kiti vaikštinėjo iš sodybos į sodybą, iš kurių kiemų aidėjo muzika ir dainos, treti ilsino kojas ir galvas. „Gyvename visai netoliese, bet niekada neprisiruošdavome. Fantastika čia“, – pasakojo ant žolės prie vienos iš muziejaus Žemaitijos kaimo sodybų susėdusi šeimynėlė. Mažieji ką tik grįžo iš dar vieno išbandyto žaidimo. „Prisijungsime ir mes. Mes lėčiau įsidrąsiname“, – juokavo tėveliai.
Jų planuose – apžiūrėti sertifikuotos pynėjos Agatos Granickos Vilniaus krašto verbų parodą. „Taip pat mačiau, kad bus galima patiems pamuzikuoti. Kur čia Tabariškių namas?“ – teiravosi vyro Rasa.
Išalkusiems renginio programoje – kiaušinių valgymo varžytuvės Obelinės sodyboje. „Rungtis tau“, – vienas kitą ragino jaunimo grupelė.
Muziejuje pirmadienį ne vienam dalyviui buvo daug pirmų kartų. Pavyzdžiui, ar kada bandėte rungtyniauti eidami rastu ir dar nešdami margutį?
„Ką rašome?“ – svarstė vaikai, palinkę prie velykinio sveikinimo, kurį pasinaudodami Velykų paštu norėjo išsiųsti močiutei.
Įdomios erdvės
Vyresnysis muziejininkas Ramūnas Bučas Velykų šventėje dirba antrus metus. Šiemet vadovavo gigantiškų margučių ridenimo lenktynėms. Prie malūno vykusi estafetė sulaukė didelio azartiškų šeimų dėmesio. „Būna, kad labai panašiu metu abu dalyviai įveikia trasą. Tuomet po prizą įteikiame abiem“, – pasakojo muziejininkas.
Istorijos studijas baigęs R. Bučas darbą šiame muziejuje vadino idealiu. „Jis be galo didelis. Turime labai įdomių erdvių. Ne vien tik senosios XIX a. sodybos. Turime ir tarpukario miestelį, dvarą, tremties sektorių. Didžiulės galimybės man kaip muziejininkui atlikti istorinius tyrimus“, – kalbėjo pašnekovas, entuziastingai palaikęs dalyvius.
Muziejininkė Lorita Kulakauskienė neslėpė, kad, kaip ir kolegos, labai ruošėsi šiai šventei. Ji užsukusius į kiemą svečius akimirksniu įtraukdavo į ratelius ir įvairius žaidimus. Kaip be prizų? „Tas, kas atspėja, kurioje vietoje žvirblis suka lizdą, gauna riešutų iš riešutinio“, – aiškino muziejininkė.
„Kiškite ranką. Kiek pajėgsite, tiek išsitraukite riešutų“, – atkišo pailgą pintinėlę su siauru plyšeliu. Į kumštį sugriebtų riešutų ištraukti nepavyks – per siauras plyšys. Tenka pasukti galvą ir pamiklinti pirštus, kad pavyktų atsiimti prizą.
L. Kulakauskienė pasisuko į greta esančią Kartenos sodybą. Joje įkurdintas pabėgimo kambarys. Tema – kaip kareivis bėga iš rekrūtų.
Velykos muziejuje pradėtos švęsti prieš 35 metus. Sodybose tuomet buvo įrengtos sūpuoklės, organizuotas margučių ridenimas specialiai iš žievės padarytais loveliais, vyko gražiausio, stipriausio margučio konkursai, sodybų šeimininkus – šventiškai pasipuošusius muziejininkus aplankė folkloro ansambliai, primindami lalavimo paprotį.
(be temos)