SAVAMOKSLIŲ SODININKŲ DUETAS BABTUOSE KURIA ŽALIĄJĮ ZOOLOGIJOS SODĄ

Pagrindinėje Babtų gatvėje prie vieno namo svetingai lūkuriuojanti žaliųjų skulptūrų porelė, atrodo, kvieste kviečia užsukti ir žada: toliau bus dar įdomiau. Išties, tai, ką pamatai Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, atima žadą arba priverčia aiktelėti iš susižavėjimo.

Kai susipažįstame su šeimininkais, tenka pripažinti, kad jie įgudę žaliųjų skulptūrų (angl. topiary) – figūrinio augalų formavimo – meistrai: šių skulptūrų porelės panašumas į Ratkelius – neabejotinas ir laikysena, ir ūgiu, ir aprangos stiliumi.

Svajonių aplinką Laima ir Algirdas kuria jau 23 metus. Kai 2000-aisiais atsikėlė į Babtus, apleistas buvo ir namas, ir kiemas. „Įsigijome ir po truputį pradėjome viską tvarkyti. 2008 m. akys internete užkliuvo už žaliųjų skulptūrų, idėja iš karto užkabino ir nebepaleidžia iki šiol, netgi vaikus įsuko“, – šypsojosi L.Ratkelienė.

Naujakurį išrenka žmona

Pirmasis į kiemą „atitipeno“ katinėlis. Jis, palyginti su aukšta žirafa ar didžiule dramble, atrodo visiškai mažutis. Pasirodo, tai neturi jokio ryšio su įgūdžių stoka. Ratkelių žaliosios skulptūros – natūralaus pasirinkto gyvūno dydžio. Kiti sodybos pirmagimiai – elniukas, kitiems dabar jau atrodantis kiškiu, ir tigras.

Kas metai žaliasis Ratkelių zoologijos sodas vis didėjo ir šiuo metu jį sudaro trylika gyvūnų ir erelis su pelikanu. Koks naujas žvėriukas papuoš išpuoselėtą kiemą, dažniausia lemia Laimos noras. „Tiesiog užsinoriu ir paprašau vyro, kad pagamintų karkasą“, – patikino moteris. Algirdas suokalbiškai nusišypsojo: „Ne dažniausiai, o visada.“ Tačiau sodybos šeimininkė atrėmė: „O liūtai? Aš jų neprašiau. Tai kaip jie tada atsirado?“

A.Ratkelis neslėpė žaliųjų skulptūrų kūrimo technologijos: pirmiausia susiranda gerą paveikslėlį, tuomet išsiaiškina tikslias pasirinkto gyvūno proporcijas, iš vielos išlanksto ir suvirina karkasą. Tam reikia turėti vaizduotę ir erdvinį mąstymą. Moteris prisipažįsta, kad šiame etape vyrui talkinti ji nesugebėtų. Atrodytų, kūrėjų duetas yra pasidalijęs veiklos sritimis: Algirdas kuria metalinę dalį, o Laima – žaliąją. Tačiau vyras priverstas žmonai padėti, nes ji nepasiekia apkarpyti žirafos.

Žaliąsias skulptūras įmanoma suformuoti ir be rėmelio, tačiau tam būtinas ypatingas meistriškumas. Bet kuriuo atveju, norint suteikti tam tikrą formą, karpymo nepakanka, todėl šakeles Laima riša vielutėmis prie rėmelio ir atsargiai nukreipia jas ten, kur reikia.

Skaičius: 16 a sklype apsigyveno trylika gyvūnų ir erelis su pelikanu. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Procesas – ilgas

Per kiek laiko suformuojama skulptūra, priklauso nuo karkaso dydžio ir aukščio. Įtakos turi ir parinkta vieta. „Tigras prie gyvatvorės vargsta. Tujų šaknys paviršinės, jos susigrobia visas maisto medžiagas. Procesas – ilgas: štai liūto karkasas dar matosi“, – vardijo žaliojo zoologijos sodo šeimininkė.

Dramblė mama suvešėjo per dešimt metų, nors, pabrėžė Laima, kai kurių kūno vietų jai dar trūksta. Moteris šyptelėjo: „Gamtoje taip nebūna, o pas mus dramblys vaikas yra vyresnis už mamą.“

Paklausus, apie kokį gyvūną šiuo metu sukasi Laimos mintys, pirmiau užfiksuojame Algirdo šypseną ir tik tuomet išgirstame moters atsakymą: krokodilo. Sodybos šeimininkas iškilmingai prižadėjo: bus ir krokodilas, net ir vietą, kur jį įkurdins, parodė: šalia mažučio tvenkinuko, kur rudens saulutėje jau šildosi gėlių vėžlys.

Mėgstama veikla – be netekčių

Nors abu yra savamoksliai sodininkai (Algirdas baigęs buvusį Kauno politechnikos institutą (dabar – KTU), o Laima – Vilniaus universitetą), iki šiol Ratkeliams žaliajame zoologijos sode pavyko išvengti netekčių.

„Kol kas nebuvo taip, kad koks augalas būtų numiręs. Pasitaikė nedidelių nesėkmių: nurudavo tigro uodega. Po žiemos tujos dažnai būna parudavusios ar pageltusios, o tada ir topteli mintis: ką reikės daryti, jei toks liks visas skulptūros šonas? Juk užlopyti būtų neįmanoma – reikėtų apželdinti ir formuoti iš naujo. Laimei, vėliau nukentėjusios vietos atsigauna“, – džiaugėsi moteris.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Džiazuoja rinkdamiesi augalus

Labiausiai žaliosioms skulptūroms formuoti tinka buksmedžiai, kurių šakelės nesumedėja, yra tankios, lengvai karpomos, tačiau Lietuvoje jiems per šalta. Dauguma žaliųjų skulptūrų babtiškių sodyboje – iš vakarinių tujų, kurios greitai auga, yra visžalės, atsparios žemai temperatūrai.

Rinkdamiesi augalus Babtų žaliųjų skulptūrų kūrėjai džiazuoja: pavyzdžiui, žirafą apaugino vynvyčiais. Formuoti iš tujų, Algirdo žodžiais, būtų buvęs labai ilgas – trunkantis apie penkiolika metų – procesas. Eksperimentu Ratkeliai patenkinti: šie vijokliniai augalai karkasą apsivijo per dvejus metus. Be to, rudenį, lapams keičiant spalvą, ilgakaklė gražuolė atrodo išties įspūdingai.

Pakartosiu – žaliasis zoologijos sodas Babtuose išties įspūdingas. Kruopščiai suformuoti natūralaus dydžio gyvūnai gražūs patys savaime, tačiau pridėtinę vertę kuria ir išpuoselėti gėlynai, veja ir labiau pas mus įprasti geometrinių figūrų formų augalai.