Savivaldybėje posėdžiavusi Verslo taryba planavo aptarti Kaunui ir miestiečiams rūpimus klausimus su Seimo nariais, tačiau tuščios kėdės posėdžio salėje kėlė ir nuostabą, ir pasipiktinimą: negi išrinktiesiems Kaunas visai neįdomus?

Atvyko tik dvi

"Kvietimus atvykti į posėdį-diskusiją siuntėme visiems Seimo nariams kauniečiams ar bent kiek susijusiems su Kaunu. Derinomės prie jų darbotvarkės, nes šią savaitę kaip tik nevyksta plenariniai posėdžiai. Nežinau, ar jie tokie užimti, ar jiems Kauno reikalai nerūpi?" – neslėpė nuostabos Verslo tarybos posėdį pradėjęs miesto meras Andrius Kupčinskas. Toks valstybės politikų požiūris ne mažiau stebino ir Verslo tarybai priklausančius Kauno verslininkus.

Su jais ir miesto valdžios atstovais padiskutuoti atvyko tik dvi Seimo narės – Orinta Leiputė ir Birutė Vėsaitė. Neoficialiomis žiniomis, vieni Seimo nariai teisinosi negavę kvietimų, kiti pripažino per vėlai pasitikrinę savo e. paštą.

A.Kupčinskui su Seimo nariais labiausiai norėjosi padiskutuoti apie tolesnį projekto "Rail Baltica" įgyvendinimą ir Kauno vietą projekte, apie Vilniaus ir Kauno oro uostų sujungimą, apie nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, apie įstatymų pakeitimus, kad miestas galėtų surinkti daugiau lėšų į savo biudžetą. Suprantama, diskusija negalėjo būti labai produktyvi dalyvaujant tik dviem vienai partijai atstovaujančioms parlamentarėms.

Nežinia dėl "Rail Baltica"

Nors apie "Rail Baltica" projektavimo ir tiesimo peripetijas Verslo taryboje diskutuota ne kartą, šis klausimas ir toliau išlieka aktualus. Mat, pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Benjamino Žemaičio, aiškaus atsakymo, kaip projektas bus toliau plėtojamas, iki šiol niekas nežino.

B.Vėsaitė tikino, kad dėl "Rail Baltica 1", kai europinė geležinkelio vėžė pasieks Kauną, klausimas jau nebekeliamas. "Dabar diskusija vyksta dėl "Rail Baltica 2" ir vėžės į Vilnių. Logiška, kad visų trijų Baltijos valstybių sostinės susijungtų", – savo nuomonę dėstė Seimo narė. Ji metė akmenį ir į ankstesnės valdžios daržą, teigdama, kad buvusi Vyriausybė galėjo labiau pagalvoti apie šį projektą.

"Mano manymu, jau baigėsi limitas versti kaltę buvusiai Vyriausybei. Laikas patiems prisiimti atsakomybę", – atkirto Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos viceprezidentas ir vykdomasis direktorius Vaclovas Vytautas Pečatauskas. Jis ragino atkreipti dėmesį į tai, kad Lenkija neskuba plėtoti europinio geležinkelio ir traukiniai ten vis tiek važiuos itin mažu greičiu, tad esą nėra ko girtis, kad europinė vėžė tiesiama į Kauną.

Meras A.Kupčinskas pasigedo daugiau skaidrumo svarstant "Rail Baltica" klausimus Susisiekimo ministerijoje. "Iš ministerijos negirdėjome jokių argumentų, kodėl reikalinga atšaka iš Kauno į Vilnių. Informaciją sužinome tik iš bendrų pranešimų", – pastebėjo Kauno vadovas.

Verslo tarybos nariai vienbalsiai sutarė kitą posėdį skirti projektui "Rail Baltica" ir kviesti į pokalbį Susisiekimo ministerijos bei "Lietuvos geležinkelių" atstovus.

Nori pagalvės mokesčio

O.Leiputė apgailestavo dėl sumažėjusių skrydžių iš Kauno oro uosto ir teiravosi, ar miesto savivaldybė galėtų ką nors pakeisti šioje srityje.

"Turėtume sekti kurortų pavyzdžiu ir rinkti vadinamąjį pagalvės mokestį. Visoje Europoje yra normalu už parą sumokėti 4–7 eurus. Surinkti pinigai investuojami į infrastuktūrą ir skatina turizmą", – sakė A.Kupčinskas. Jis ragino diskusijoje dalyvaujančias Seimo nares kuo greičiau keisti įstatymą, tokį mokestį leidžiantį rinkti tik kurorto savivaldybėms.

Jo nuomone, tokio mokesčio lėšas ir būtų galima panaudoti Kauno oro uostui stiprinti, atnaujinant anksčiau buvusias skrydžių kryptis ir išplečiant skrydžių geografiją.

Susikirto dėl pinigų tiltui

Neliko nuošalyje ir kelių bei tiltų temos ir šių infrastruktūros objektų finansavimo problemos.

Seimo narėms B.Vėsaitei ir O.Leiputei buvo primintas Panemunės tiltas, kuriam Vyriausybė lėšų skiria labai nenoriai, bei Kelių priežiūros ir plėtros programa, iš kurios Kaunas viliasi gauti didesnį finansavimą gatvių priežiūrai.

"Mažai lėšų kelių remontui? Na, mažai. Visi kiti dėl to irgi jaudinasi", – situacijos nesureikšmino B.Vėsaitė. O.Leiputė bandė ginti Susisiekimo ministerijos, kuriai vadovauja jos partijos kolega Rimantas Sinkevičius, ir socialdemokratų lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus mundurą, tvirtindama, kad Kauno savivaldybei buvo leista daugiau pasiskolinti, ir tuos pinigus skirti Panemunės tilto statybai, tačiau tam panaudota tik dalis lėšų.

"Su premjeru bendrauju tiesiogiai ir oficialiai, ir neformaliai. A.Butkevičius taip pat pastebėjo, kad susisiekimo ministras galėtų daugiau dėmesio skirti Panemunės tilto statybai. Skolas turės grąžinti savivaldybė, o ne ministerija", – šyptelėjo A.Kupčinskas, priminęs, kad skolintos lėšos buvo reikalingos ir kitiems svarbiems projektams kofinansuoti.

Kviesti, bet neatvykę

Seimo nariai, kviesti į Kauno verslo tarybos posėdį: Vida Marija Čigriejienė, Rimantas Jonas Dagys, Arimantas Dumčius, Vydas Gedvilas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Juknevičienė, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kazys Starkevičius, Dalia Teišerskytė,  Mečislovas Zasčiurinskas.

Komentaras

Povilas Mačiulis

"Vieningo Kauno" frakcija

Neatvykdami į diskusiją Seimo nariai iš dalies parodė savo požiūrį. Tačiau tai nėra blogiausia. Mane labiau stebina, kad Kaune rinkti parlamentarai neatstovauja savo miesto interesams Seime. Galiu pateikti pavyzdį. "Rail Baltica 2" – greituminė geležinkelio vėžė, kuria planuojama sujungti Berlyną su Helsinkiu. Nuo pat šio projekto įgyvendinimo idėjos Kaunas buvo minimas kaip maršruto sudedamoji dalis. Bet Lietuvos parlamente kilo sumanymas radikaliai pakeisti maršrutą: išmesti Kauną ir vėžę nukreipti per Vilnių. Seime yra daugiau kaip 20 parlamentarų, kuriuos sieja ryšys su Kaunu. Aštuoni jų yra išrinkti miesto vienmandatėse apygardose, kiti gyvena šiame mieste arba tiesiog prisistato kauniečiais. Tačiau kai sumanymas iš "Rail Baltica 2" vėžės išmesti Kauną buvo svarstomas parlamente, dauguma šiame mieste rinktų seimūnų posėdyje net nedalyvavo. Gal buvo svarbesnių reikalų? Be to, trys Kaune rinkti politikai netgi palaikė miestui nenaudingą rezoliuciją šiuo klausimu. Į visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" raginimus atsiliepė vos du kauniečių išrinkti parlamentarai, tačiau jų pastangų neužteko: Seimas įpareigojo Vyriausybę įvertinti "Rail Baltica 2" maršruto alternatyvą, kurioje neliktų Kauno.

Po "Kauno dienos" publikacijos Verslo tarybos sekretoriatas išplatino šį pranešimą:

"Š.m. gegužės 19 dieną Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje vyko Verslo tarybos posėdis, kurio darbotvarkėje buvo numatytas šios tarybos narių susitikimas su Seimo nariais.
Dėl techninių kliūčių Seimo nariai nebuvo tinkamai informuoti apie vyksiantį susitikimą su Verslo tarybos nariais. Apgailestaujame dėl įvykusio nesusipratimo. Tikimės konstruktyvaus ir rezultatyvaus tolimesnio bendradarbiavimo sprendžiant aktualius Kauno miesto klausimus."