SENIŪNAIČIAI: GALINGI AR BEJĖGIAI?

Kaune baigiasi seniūnaičių kadencijos ir vėl prasideda diskusijos apie šią pareigybę, kuri turėtų labiau priartinti valdžią prie eilinio gyventojo.

Kaune baigiasi seniūnaičių kadencijos ir vėl prasideda diskusijos apie šią pareigybę, kuri turėtų labiau priartinti valdžią prie eilinio gyventojo.

Kaip ir prieš dvejus metus, vėl įsiplieskia ginčai ne tik apie šią pareigybę, jos reikšmę, bet ir seniūnaičių galias, kritikuojama nepalanki gyventojams rinkimų tvarka. Kai kurie politikai pasigenda didesnio savivaldybės aktyvumo skelbiant apie kandidatų registraciją, populiarinant šią instituciją. Kritikuojama ir rinkimų tvarka, kai balsuoti galima tik seniūnijose ir tik darbo valandomis.

Patys seniūnaičiai norėtų sklandesnio dialogo su savivaldybe, skaidrumo, kaip panaudojamos lėšos už seniūnaitijose rengiamus projektus.

Šios kadencijos seniūnaičiai bus renkami ilgesniam laikotarpiui – trejiems metams. Atsižvelgta ir į seniūnaičių pastabas, kad tenka dirbti ne tik iš idėjos, bet ir turėti išlaidų telefono pokalbiams, transportui, sprendžiant bendruomenės reikalus. Seimo priimtos pataisos jau numato kai kurių išlaidų, susijusių su šia pareigybe, kompensavimą.

Stasė Mickutė
Vilijampolės seniūnijos Veršvų seniūnaitė

Dirbdama seniūnaite susidariau įspūdį, kad savivaldybės administracija nelabai domisi, kaip mums sekasi dirbti. Geriau sekasi bendrauti su seniūnu, tačiau norisi ir  aukštesnės valdžios dėmesio, informacijos, pagaliau ir skaidrumo. Seniūnaitijoms per metus skiriama apie 15 tūkst. litų įvairiems aplinkos tvarkymo, viešųjų erdvių aplinkos gerinimo projektams. Šios lėšos kontroliuojamos savivaldybės. Buvome parengę projektą įrengti krepšinio aikštelę vaikams, tačiau darbai taip ir nebuvo pradėti, liko neaišku, ar tai dėl mūsų klaidų, ar kitokių priežasčių. Susidaro įspūdis, kad tik seniūnaičiai turi dėti daug pastangų atkreipti vadžios dėmesį, kuri labiau linkusi mus ignoruoti. Manau, kad kol kas seniūnaičių pareigybė nėra vertinama ir nepakankamai išnaudojama vietos valdymui gerinti.

Vis dėlto per dvejus metus pavyko nuveikti nemažai darbų. Nuolat rengdavau gyventojų susitikimus su komunalinių paslaugų teikėjais, savivaldybės atstovais, kurie atsakinėjo į aktualius gyventojams klausimus. Vienam daugiabučiui trukdė svarbią kiemo erdvę užimantis atliekų konteineris, be to, jis buvo senas ir bjaurojo aplinką. Šią problemą pavyko išspręsti. Teko taikyti ir konfliktuojančius dėl bendro kiemo tvarkymo dviejų daugiabučių gyventojus, pavyko sutramdyti girtuoklį, kuris nuolat gąsdino kaimynus. Veiklos tikrai užteko. Manau, kad seniūnaičiai reikalingi ir gali nemažai nuveikti žmonių labui.

Simonas Kairys
Kauno tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Susidaro įspūdis, jog nenorima, kad kauniečiai būtų aktyvūs. Pirmą kartą balsavimai už seniūnaičius vyko seniūnijose darbo metu, su pietų pertrauka. Todėl savo balso negalėjo atiduoti daug aktyvių, dirbančių kauniečių. Kol kas vis dar neaišku, kaip bus organizuojami rinkimai šiemet. Mes siūlome leisti rinkti parašus patiems kandidatams, vaikštant per gyventojų būstus. Reikia siekti įteisinti galimybę balsuoti internetu.
Keista, kad nėra pastangų plačiai informuoti apie rinkimus. Nėra ir noro aktyviai pristatyti seniūnaičių pareigybę, jų reikšmę, naudą. Todėl ir kyla kalbų, kad seniūnaičiai yra bendruomenių centrų, seniūnų konkurentai.

Dar vienas svarbus dalykas – seniūnaičių rinkimų tvarka nustatoma Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Toks tvarkos nustatymo būdas nėra viešas, atsiranda įvairių pokiliminių žaidimų tikimybė. Deja, taip numato šalies įstatymai. Mes siūlome pristatyti rinkimus ir Kauno miesto taryboje, kad ir politikai iš anksto žinotų, kada prasidės kandidatų registracija, rinkimai. Reikėtų numatyti ir rinkimų agitacinį laikotarpį kaip Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose.

Algimantas Vilkevičius
Kauno seniūnų sueigos pirmininkas

Pagal įstatymą nauji rinkimai skelbiami likus 40 dienų iki baigiasi seniūnaičių kadencija. Tai yra vasario 12 d. Taip mes ir padarėme. Apie tai informuosime per žiniasklaidą, seniūnijose, savivaldybės interneto puslapyje. Neįsivaizduoju, kaip galima labiau viešinti šiuos rinkimus. Esame atviri pasiūlymams.

Seniūnijose balsuojant nebus pietų pertraukų, o darbuotojai dirbs iki 18 val. Todėl reikės keisti darbuotojų darbo grafikus, kad nenusižengtume darbo teisei. Nemanau, kad dabar įmanomas elektroninis balsavimas, nes tam pirmiausia reikia keisti įstatymus. Tikiuosi, kad antrieji rinkimai bus aktyvesni nei pirmieji.

Man neramu, kad politinės partijos labai stipriai įsijungė į šį procesą. Seniūnaitijos nėra politinė, bet bendruomeninė institucija. Seniūnaičių vaidmuo stiprinamas, jie dalyvaus sprendžiant dėl pašalpų teikimo, kompensacijų skyrimo žmonėms. Seniūnijos seniūnaičiams turi teikti ataskaitas, ką nuveikė per metus, kartu įgyvendina projektus, kuriuos finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seniūnaičiai turi teisę dalyvauti ir klausti seniūnų, kas nuveikta seniūnijoje. Tik su jų pritarimu galime naudoti skiriamas seniūnijai lėšas. Ši institucija turi nemažai teisių ir galimybių dalyvauti savivaldos veikloje.

Rinkimų tvarka ir datos

Kauno mieste bus išrinkta 60 visuomeniniais pagrindais dirbsiančių seniūnaičių, kurių kadencijos trukmė – treji metai. Kandidatas savo gyvenamąją vietą turi būti deklaravęs toje seniūnaitijoje, kurioje kandidatuoja.

Kandidatų registracija seniūnijose vyks vasario 11–25 d. Rinkimai prasidės vasario 25 d. ir baigsis kovo 10 d. seniūnijose. Rinkimų tvarkos apraše numatyta, kad mažiau nei 500 gyventojų turinčiose seniūnaitijose seniūnaičiai renkami gyventojų susirinkime slaptu balsavimu. Kauno mieste tėra vienintelė tokia Naujasodžio seniūnaitija, priklausanti Petrašiūnų seniūnijai.

Pasibaigus balsavimui, iki kovo 18 d. bus priimamos pretenzijos ir skundai dėl rinkimų rezultatų.

Iki kovo 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinami rinkimų rezultatai, o nuo 2014 m. kovo 24 d. pradeda veikti naujai išrinktų seniūnaičių įgaliojimai.