ŠILAINIŲ TURGAUS PREKIAUTOJA: NEDIRBOME, TAČIAU MOKESTĮ LIEPIA SUSIMOKĖTI

Šilainių turguje dirbanti Laura (vardas pakeistas) dėl karantino  privalėjo sustabdyti veiklą, tačiau turgavietės vadovai reikalauja susimokėti mokestį už vietos nuomą. Moteris įsitikinusi, kad mokestis – pagrįstas, tačiau vadovybė įžūliai atmeta priekaištus.

Mokestis nepagrįstas?

Ne maisto produktais Šilainių turguje prekiaujanti moteris teigia, kad dėl karantino dirbti negalėjo nuo kovo 16 iki balandžio 16 d.

"Kovo 10 d. Šilainių turgaus administracijai susimokėjau visą sumą už kovą – 235 eurus. Iš jų – 174 eurai sumokėti už prekybos vietos nuomą, likę – už komunalines paslaugas. Tačiau šių sumokėtų pinigų niekas nesiruošia grąžinti, nes neva taip turi būti. Už balandžio mėnesį jie prašo susimokėti pusę sumos. Manau, kad esu susimokėjusi visą sumą, tačiau jie mano kitaip. Nemoku, o jie pas mane nuolat eina", – apie susidariusią situaciją pasakojo moteris.

Pašnekovė užsiminė, kad pasikalbėti su turgavietės vadovais ji ėjo kelis kartus, tačiau rasti bendros kalbos jiems nepavyko. "Jie nuolat akcentuoja man, ar aš susitvarkiau subsidiją. Gavau maždaug 130 eurų iš "Sodros", tačiau man reikia gyventi, ar aš privalau ją atiduoti už nuomą, kuri yra nepagrįsta? Aš juk nedirbau. Tik kai pasakiau, kad nutrauksiu sutartį, tuomet iškart atsakė, kad sutarta, – sako Laura ir priduria: – Nesuprantu, pagal kokius kriterijus administracija ima mokestį, ima tarsi pasirinktinai, nes maždaug iš pusės turgaus prekiautojų jie yra paėmę 50 proc., o iš dalies – 100 proc. sumas."

Ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujanti moteris teigia, kad nuo balandžio 16 d. jai pavyko parduoti prekių vos už 35 eurus. Moteris atvira – ji vienintelė iš prekiautojų, kuri nesutiko sumokėti prašomos sumos.

"Esu vienintelė, kuri spardausi ir nemoku už balandį. Niekas nenori eiti ginčytis, nes visi bijo vadovo. Jų įmonė didelė, tai nesuprantu, kodėl jie nesikreipia dėl paramos", – sako moteris.

Esu vienintelė, kuri spardausi ir nemoku už balandį. Niekas nenori eiti ginčytis, nes visi bijo vadovo.

Nelinkęs į kompromisus

"Kauno dienai" susisiekus su bendrovės "Dalminta", kuri ir valdo Šilainių turgavietę, pavaduotoju Algimantu Jakniūnu, šis patvirtino, kad prekiautojai už kovą susimokėjo visą sutartyse numatytą sumą, o už balandį – pusę.

"Prasidėjus karantinui Šilainių turgavietėje dirbo ne daugiau nei 20–25 proc. žmonių – daugiausia tie, kurie parduoda maistą, o administracija dirbo visu tempu. Norint išlaikyti administraciją, turgavietės struktūrą, sumokėti visus mokesčius, tikrai nepakanka 20 proc. surinktų pinigų. Todėl bendrovė nutarė kalbėtis su visais žmonėmis, kurie dirba ir nori mus palaikyti, kad nuostolius dalijamės per pusę. Tad jeigu žmogaus sutartyje parašyta, kad turi mokėti 100 eurų, pusę sumos dengiame mes, o kitą pusę jis, kad palaikytų savo darbo vietos išlaikymą", – priimto sprendimo priežastis aiškino A.Jakniūnas.

"Visi su kuriais kalbėjomės sutiko su šiomis sąlygomis, išskyrus šią ponią. Ji yra ambicinga ir pasakė, kad nemokės. Ji turi savo nuosavą paviljoną ir jis jai priklauso, tad jei mes turime saugoti jos darbo vietą, o ji nenori nieko prisidėti išsaugant darbo vietą, tai kaip mums toliau dirbti? Skelbti bankrotą? Esant force majeure situacijai, mes iš jos ir nereikalaujame susimokėti, bet tuomet nutraukiame sutartį. Ji pareiškė norą nutraukti sutartį, mes jos nevarėme", – sakė pašnekovas.

Anot jo, sutartyse numatyta, kad iki mėnesio penktos dienos prekiautojai privalo sumokėti už visą einamą mėnesį. "99 proc. žmonių už kovą susimokėjo visą sumą, mažuma (jie buvo išvažiavę, atostogauja ir pan.) žadėjo per pusę metų atlyginti. O ji, kad susimokėjo, tai atliko savo pareigą, juk mes nežinojome, kad susiklostys tokia situacija dėl koronaviruso. Jei ji nenori mokėti, vadinasi, ji nenori dirbti", – rėžė pašnekovas.

Patyrė nuostolių

Anot A.Jakniūno, bendrovė kovą patyrė nuostolių: "Jei tokia situacija tęstųsi dar du mėnesius, tai mes turėtume skelbti bankrotą: 500 žmonių eitų tiesiai į darbo biržą. Mes stengiamės visais įmanomais būdais išlaikyti bendrovę, darbo vietas. Čia dirba ne patys turtingiausi žmonės: šiandien jie uždirbo, kitą dieną pinigus išleido. Ką tokiu atveju numato įstatymas? Rasti tarpusavio susitarimą, tad mes galime dengti kažkiek nuostolių, bet jei to nebepajėgiame padaryti – skelbti bankrotą arba tartis su žmonėmis. Mokestis visiems yra taikomas toks pats: už kovą susimokėti 100 proc., už balandį – 50 proc."

Pasiteiravus, ar bendrovė dėl patiriamų finansinių sunkumų kreipėsi paramos, A.Jakniūnas teigė, kad gauti ją nėra jokių galimybių.

"20 proc. turgavietės dirbo, tad mes neturime jokių šansų iš Vyriausybės gauti paramos. Jeigu būtume visiškai užsidarę, tada būtume galėję kažką gauti. Ieškojome būdų, kaip gauti realią paramą, o ne popieriuje, tačiau paaiškėjo, kad mums reikia patiems suktis, – teigė pašnekovas. – Turgavietę išlaikyti reikia 30–40 tūkst. eurų, o mūsų kolektyvas tikrai neišpūstas – dirba vienuolika apsaugos darbuotojų, vienuolika valytojų, direktorius, administratorė, pavaduotojas, trys kasininkai-kontrolieriai, du ūkvedžiai, energetikas – ir nė vienas negali atsitraukti nuo darbo, nes ūkis nemažas."