Iš Kauno oro uosto dabar lėktuvai kils vienas po kito, pajėgumai ženkliai padidėjo, atsirado dar dveji įlaipinimo vartai.
„Praeityje jis buvo mažesnis, tikrai palaikau, atsinaujina visi oro uostai“, – šnekėjo pašnekovas.
Visgi keleiviai atviri – nors oro uostas ir išaugo, iki Europos lyderių dar toli: čia vis dar stinga elementarių patogumų.
„Trūksta tų kompiuterių, kur pats galėtum bagažą įdėti, tada eilių nebūtų tokių“, – aiškino keliautojas.
Terminalo plotas taip pat smarkiai padidėjo. Dabar vienu metu galima aptarnauti šešis skrydžius per valandą – prie to prisideda išplėstos atvykimo ir išvykimo zonos bei modernios bagažo ir saugumo technologijos.
„Viduje pokyčiai: išsiplėtė laukimo erdvės prieš skrydį, tiek Šengeno, tiek ne Šengeno zonose. Papildomi maitinimo taškai, papildomos parduotuvės“, – nurodė Infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas.
Nemažai nervų keleiviams kainavo ilgas bagažo laukimas vos atskridus į Kauną.
„Naujas bagažo atsiėmimo konvejeris, kuris ilgesnis už buvusį dabartinį. Daugiau bagažo vienu metu“, – tvirtino A. Dūmanas.
Be fizinių pokyčių terminale, atnaujinimų sulaukė ir skrydžių tvarkaraštis: nuo pavasario Kaunas su Ryga bus sujungtas penkiais tiesioginiais skrydžiais per savaitę.
„Šis skrydis atveria 40 krypčių, kurias galima pasiekti per Rygą. Verslo kryptis, Skandinavijos sostines, būsime pirma kompanija Kaune su tokiu susisiekimu. Paskutinį kartą Kaune buvome 2014 metais, bus praėję 12 metų“, – kalbėjo „Air Baltic“ tinklo plėtros viceprezidentas Mantas Vrubliauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tikimasi, kad per metus iš Kauno į Rygą keliaus apie 30 tūkst. keleivių. Kauno turizmo vadovas sako, kad, didėjant pasaulinio lygio renginių skaičiui stadione, tiesioginiai skrydžiai į kitas Baltijos šalis tapo būtini.
„Šiais metais vykę koncertai – tikrai labai nemažai latvių atvyko, nes kai kurie atlikėjai neužsukdavo į Latviją, tikimės, kad tos tendencijos liks ir turėsime augančius turizmo ir verslo skaičius“, – teigė „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.
Be turizmo plėtros, Kaunas padidino ir orlaivių stovėjimo galimybes: atsirado 15 naujų vietų civiliniams ir kariniams lėktuvams.
„Kauno oro uostas turi ilgiausią pakilimo-tūpimo taką, karinę bazę, daugiau negu 40 proc. išplėstą peroną, pritaikytą didesnių orlaivių parkavimui, manevravimui“, – sakė Infrastruktūros departamento vadovas.
Kol Lietuvos oro uostai skaičiuoja rekordus, netikėčiausias mėnuo bus rugpjūtis, situacija pas kaimynus – įtempta.
„Šią vasarą mūsų kaimynų – tiek latvių, tiek estų oro uostuose – keleivių skaičius mažėja, mes išlaikome augimo tempą. Šiais metais Lietuvos oro uostai viršys 7 mln. keleivių per 3 oro uostus“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų vadovas Saulius Bartkus.
Keleiviams bus dar daugiau naujų krypčių.
„Šiais metais atidaryta beveik dešimt naujų krypčių. Daugiausiai atsidaro pavasarį, turime naujų krypčių žiemą“, – šnekėjo S. Bartkus.
Kauno oro uostas prieš kelias dešimtis metų buvo projektuotas milijonui keleivių, o iki rekonstrukcijos jo sienos braškėjo, kai per metus aptarnaudavo daugiau nei pusantro milijono žmonių. Dabar pajėgumas didėja iki 2 mln. per metus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)