Tikrasis „Vilijos“ restoranas kažkada veikė Kaune. Dabar likę tik griuvėsiai, o prieš kelis dešimtmečius tai buvo vienas prabangiausių to meto restoranų, priklausęs iki gyvos galvos nuteisto H. Daktaro vadovaujamai Vilijampolės gaujai. Vilniuje mus pasitinka gana tiksli šio restorano kopija – atkurtas ne tik pastato išorinis vaizdas, bet ir vidaus interjeras. Tiksliai atkurti to laikotarpio Kauną – nemenkas iššūkis.

„Dauguma to meto vietų jau nebeegzistuoja, o atkurti jas, ypač su lietuvišku biudžetu, labai sudėtinga. Tačiau turime stiprią komandą, todėl stengiamės padaryti viską taip, kaip reikia. Svarbiausia – išlaikyti širdį ir emociją“, – kalbėjo filmo režisierius Tomas Vengris.

Filmas „Barakuda“ pasakoja Loretos Gedvilaitės, buvusios Mongolo žmonos, istoriją. 2015 m. Henrikas Daktaras ją viešai pavadino „barakuda“. Dėl šio įžeidimo Loreta padavė jį į teismą, tačiau 2019 m. bylą pralaimėjo. Būtent šios bylos medžiaga tapo filmo scenarijaus pagrindu.

LNK stop kadras.

„Jis buvo paduotas į teismą už tai, kad vienos „Kakadu“ laidos metu iš tikrųjų ją pavadino „barakuda, valkata, narkomane“. Tada prasidėjo dvejus metus trukę teismai, kuriuose mes dalyvavome, bendravome su ja, su žmonėmis, kurie atėjo prisiteisinėt, su liudininkais ir kitais. Filme atkurtas visas teismo procesas – žodis į žodį, kaip jis vyko realybėje. O tarp teismo epizodų grįžtama į praeitį – parodyti, kaip viskas atrodė anuomet. Teismo dalis – dokumentinė, o praeitis pateikiama kaip pagrindinės veikėjos prisiminimas“, – filmo kūrimo ypatumai dalijosi filmo prodiuserė Emilija Sluškonytė.

„Mes nesiekiame tobulo tikslumo visose įvykių detalėse. Kai kuriuos momentus paliekame miglotus, neišaiškintus. Scenarijus paremtas tiek viešai prieinama informacija, tiek pačios Loretos pasakojimais. Aišku, nemažai remiamės jos atmintimi, bet taip pat ir kitų veikėjų perspektyvomis, kur gal kitaip matė įvykius“, – sakė T. Vengris.

Henriką Daktarą filme vaidina Šarūnas Datenis, Mongolą – Martynas Nedzinskas, o Loretą Ganusauskienę – Gerda Čiuraitė. Scenarijaus rengimo metu filmavimo komanda glaudžiai bendradarbiavo su pačia Loreta, kuri šiuo metu gyvena Italijoje.

„Jai tai skaudi istorija, ypač skaudi buvo prieš dešimt metų. Bet, manau, daugelis iš mūsų tam tikru gyvenimo momentu norime, kad mūsų istorija būtų parodyta teisingai. Aišku, čia yra visokių niuansų – kas yra tiesa, kas ne. Mes šį klausimą pripažįstame ir filme – nevaidiname, kad žinome viską. Tai tampa netgi dalimi pasakojimo. Yra daug niuansų, bet Loreta sutiko. Manau, kad iš pradžių ji galbūt žiūrėjo į mus abejingai, bet ilgainiui, kai bendravome ir parodėme, kad klausomės, kad norime suprasti – tiek jos, tiek kitų pusę – ji mums leido“, – pasakojo T. Vengris.

LNK stop kadras.

Pasakojimas nukelia mus į aštuntąjį dešimtmetį, kai Vilijampolės turgavietėje prieš 50 metų susipažino Loreta ir Rimantas Ganusauskas. Didžioji dalis „Barakudos“ scenų jau nufilmuota. Atkurta sovietinė Vilijampolė, legendiniai restoranai, nufilmuotos iškilmingos poros vestuvės, kuriose dalyvavo ir Henrikas Daktaras.

„Filmo širdis – visgi žmogaus santykiai. Ši istorija pasakoja apie vienos poros meilę – tokią pašėlusią, netgi purviną meilę, tikrai ne Holivudo romantiką. Mūsų filmas yra būtent apie tą santykį, o kartu ir apie vyresnės Loretos žvilgsnį atgal į savo gyvenimą“, – teigė filmo režisierius.

Norint pasinerti į žiaurių Lietuvos nusikaltėlių istorijas reikia nemažai drąsos ir svarbiausia – atjautos.

„Iš tikrųjų, man tai nebaisu. Per visą šį procesą aš savaip myliu ir gerbiu visus filmo personažus, jaučiu jiems empatiją. Aš netikiu griežtu skirstymu į „gerus“ ir „blogus“ veikėjus. Visi mes esame žmonės, darantys klaidų. Todėl žiūrime į personažus per jų pasirinkimus – kokius sprendimus jie priėmė, kodėl taip elgėsi. Manau, jei neturėtume empatijos visiems savo personažams, tokio filmo apskritai nepavyktų sukurti“, – teigė E. Sluškonytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pralaimėjusi bylą, Loreta Gedvilaitė tapo pirmąja Lietuvoje juridiškai pripažinta „barakuda“ – įtakingų turtuolių gundytoja.

„Su ja susitikome jos namuose Italijoje ir būtent tada supratau – tai nepaprastai įdomi, žmogiška istorija. Buvau perskaitęs visus komentarus apie ją – kas ką rašė portaluose, žiniasklaidoje. Bet visa tai buvo viena pusė. Tik pabendravus su ja supratau, kokia ta gyvenimo istorija iš jos pačios perspektyvos. Ir taip pradėjome dėlioti scenarijų – jis augo iš tų pokalbių ir atradimų“, – atskleidė režisierius.

Planuojama, kad „Barakudos“ premjera Lietuvoje įvyks 2026 m. rudenį.