„Viešosios erdvės – aikštės ir skverai, parkai, krantinės ir alėjos - yra itin svarbios miestui. Jos kuria jo veidą, įpučia gyvybės ir skatiną bendruomeniškumą. Būtent besikeičiantys bendruomenių poreikiai diktuoja viešųjų erdvių pokyčius, todėl labai svarbu numatyti ir įvertinti, kas šiandien svarbu miestiečiams ir kokių visuomeninių erdvių jiems reikės ateityje“, - sakė „Pramprojketo“ ir „Kauno doko“ verslo centrus Kaune vystančios bendrovės „Urban Inventors“ direktorius Lionginas Šepetys.
Bendrovės iniciatyva Kaune bus rengiamas susitikimų-diskusijų ciklas, kurio metu specialistai ir miestiečiai diskutuos apie svarbiausias miesto viešąsias erdves, jų istorinę reikšmę ir ateitį.
„Išskyrėme tris svarbiausias diskusijų kryptis – tai miesto aikštės, upių ir jų krantinių išnaudojimo galimybės bei žaliosios Kauno erdvės. Kiekviena šių temų, manau, yra svarbi miesto ateičiai. Dviejų didžiausių šalies upių santaka ar didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas daro Kauną unikaliu Europos mastu, todėl privalome kartu formuoti idėjas, kaip šias ir kitas viešąsias erdves galėtume geriausiai išnaudoti miesto ir miestiečių labui“, - sakė L. Šepetys.
Pirmoji diskusija, kuri bus skirta miestų istorinių aikščių raidai XX-XXI amžiuose, įvyks pirmadienį, spalio 16 d. 15 val., verslo centre BLC, K.Donelaičio g. 62.
Diskusijoje, kurią moderuos žinomas žurnalistas Audrius Giržadas, dalyvaus istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas ir architektas Rimantas Giedraitis.
„Norime, kad susitikimo dalyviai išgirstų požiūrį iš dviejų skirtingų perspektyvų – miesto aikštės per pastaruosius šimtmečius ne kartą evoliucionavo tiek istoriniu požiūriu, tiek ir architektūra. Skirtingi laikmečiai kėlė savus reikalavimus tam, kas turi vykti aikštėse ir tam, kaip jos turi atrodyti“, - sako vienas diskusijos iniciatorių L.Šepetys.
Diskusijos metu bus aptariamos ir konkrečios Kauno viešosios erdvės, pirmiausia, Vienybės aikštė, kurios rekonstrukcija yra turbūt svarbiausias pastarųjų metų viešųjų erdvių atnaujinimo projektas Kaune.
XIX a. suformuota Vienybės aikštės teritorija iš pradžių buvo skirta prekybai. Esminės permainos čia įvyko 1936 m., kai buvo suformuotas Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksas su sodo memorialu, tapę bendru architektūriniu deriniu su aikšte. Dar kartą aikštės vaizdas iš esmės pasikeitė XX a. 7-8 dešimtmečiuose, kai aikštė buvo pertvarkyta, o šalia iškilo keli modernistiniai pastatai.
„Vienybės aikštė išskirtinė ir savo vietą, ir daugybe istorinių akcentų, kuriuos privalu išsaugoti. Kitą vertus, okupacijos metais, joje dominavo motyvai mažai susiję su tikraisiais visuomenės poreikiais. Todėl šiandienos užduotis yra suderinti emocinį ir sakralinį aikštės krūvį su šiuolaikinei viešajai erdvei keliamais multifunkciniais reikalavimais. Vienybės aikštė turi tarnauti ne paradų dalyviams, o visiems kauniečiams, išsaugoti istorinių artefaktų sakralumo atmosferą, ir tuo pačiu pati šviesia ir atvira, miestiečius traukiančia čia būti erdve, išlikti svarbių miesto renginių vieta“, - sakė architektas Rimantas Giedraitis.
Pasak „Urban Inventors“ direktoriaus L.Šepečio, diskusijos metu bendruomenės atstovai ne tik išgirs specialistų įžvalgas, bet ir bus pakviesti aktyviai įsitraukti į Vienybės aikštės ir kitų viešųjų Kauno erdvių akcentų kūrimą.
„Norime, kad šie mūsų susitikimai-diskusijos virstų savotišku idėjų banku Kauno viešosioms erdvėms, todėl kviesime kauniečius išsakyti savo vizijas ir idėjas, kaip galėtų būti vystomos miesto visuomeninės erdvės. Įdomiausi, specialistų atrinkti sumanymai virstų vizualiais maketais, su kuriais galėtų susipažinti visi miestiečiai ir, kuriuos vėliau galėtų plėtoti ir įgyvendinti Kauno miestas“, - sakė L.Šepetys.
Naujausi komentarai