Jis taip pat pažymėjo, kad civilinėmis sąlygomis veikiantys Lietuvos sveikatos specialistai neturi patirties dirbti su tokiais sužeidimais, ir ragino vykti semtis patirties į Ukrainą.
„Manau, nepameluosiu, apie 90 proc. visų mūsų matytų sužalojimų buvo dronų sukelti sužalojimai“, – žurnalistams penktadienį Kaune kalbėjo A. Smailys.
„Man kaip ortopedui traumatologui tai yra neapsakoma žodžiais patirtis dėl to, kad patirties gydant tokius sužalojimus, galiu patvirtinti būdamas tokiose pareigose, ir kaip ortopedas traumatologas su nemenku darbo stažu, mes neturime“, – teigė medikas.
Jis nurodė, kad bepiločiai orlaiviai sukelia didelės energijos traumas, susijusias su galūnių nuplėšimais ar masyviais galūnių ir kaulų sužalojimais, kurių gydymas reikalauja specialaus visos medikų komandos išmanymo ir didelių resursų.
„Turimos mūsų civilių ortopedų traumatologų žinios tikrai nedengia to lauko, kaip reiktų gydyti dronų sužalojimus“, – sakė A. Smailys.
Jo manymu, reikalingi mokymai dirbti su tokiomis traumomis.
„Svarbiausia, reikia išnaudoti praktiką. Mes esame ortopedai traumatologai, chirurginės specialybės, ir kaip muzikantai turime groti. Jeigu mes to nečiupinėjame, nedarome, vadovėlių pavartymas mums jokios naudos neduos. Reikia būtinai išnaudoti tą unikalią galimybę važiuoti kad ir į Mečnikovo ligoninę pasisemti patirties. Ir mokytis mums patiems, o ne mokyti ukrainiečius“, – kalbėjo medikas.
Pasak jo, Rusijos sukeltame kare Ukrainoje daugiausia nukenčia galūnės, veidas ir žandikaulis. Kadangi dauguma karių nešioja apsaugines liemenes, mažiau fiksuojama pilvo ar krūtinės ląstos sužeidimų.
Neįprastos A. Smailiui buvo ir šautinės žaizdos: „Esame nematę eilę metų šautinių sužalojimų Lietuvoje. Nuo 1990-ųjų metų šautiniai sužalojimai pas mus eina kaip kazuistiniai (pavieniai, atskiri – BNS) atvejai ir pirmą kartą gyvenime teko pamatyti dronų sukeltus sužalojimus.“
Ortopedas traumatologas pripažino, kad kyla rizikų vykstant į tokią stažuotę, bet yra ir norinčiųjų tai daryti.
Mokytis mums patiems, o ne mokyti ukrainiečius.
„Nesvarsčiau ilgai“
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Kauno klinikų gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas teigė ilgai nesvarstęs, ar važiuoti stažuotis į Ukrainą.
„Kai tik gavau informaciją, kad tokia misija organizuojama, tikrai nedvejodamas, be abejo, pasitaręs su šeima priėmiau sprendimą, kad noriu vykti. Tai norėjau padaryti dar ankstesnėse pareigose, tiesiog nebuvo tokių galimybių“, – žurnalistams sakė medikas.
Pasak jo, tik viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad visa Ukraina dega ir sproginėja, tačiau didžiuosiuose miestuose gyvenimas vyksta įprastai – sutvarkyti parkai, veikia kavinės ir viešbučiai, žmonės dirba ir socializuojasi.
„Yra visiškas normalumo įspūdis iki tol, kol nepasigirsta oro pavojaus sirena“, – teigė A. Pečkauskas.
Jis stažavosi apie 1,7 tūkst. lovų turinčioje Mečnikovo ligoninėje Dniepropetrovsko srityje.
„Ji buvo iki karo civilinė ligoninė ir šiuo metu tarnauja ir civilinėms, ir karinėms poreikiams. (...) Nuo karo pradžios pro juos pravažiavo virš 42 tūkst. pacientų, tai galime įsivaizduoti, koks tai yra srautas, ir absoliuti dauguma tų pacientų yra traumos“, – sakė medikas.
„Įvairių traumų kombinacijos, pilvo, dubens, krūtinės, sprogimų sužalojimai, šautinės žaizdos, galūnių amputacijos. Tai yra tokie pacientai, kurių mes savo civilinėje ramioje šalyje, kurios danguje skraido keleiviniai lėktuvai, matome itin retai“, – pridūrė jis.
A. Pečkauskas pabrėžė, kad apie 20 tūkst. licencijuotų specialistų turinčioje Lietuvos sveikatos sistemoje jiems reikalingas podiplominis mokymas, kuris parengtų medikus reagavimui į ekstremalias situacijas.
„Mes galime kalbėti apie įtraukimą į studijų programas, tai reiškia, po dešimties metų nuo to veiksmo mes pradėsime užsiauginti specialistus, kurie turės tokių žinių. Tačiau mes turime didžiulį skaičių žmonių, kurie šiuo metu dirba, yra aktyvūs ir podiplominis mokymas tikrai yra reikalingas“, – teigė A. Pečkauskas.
Taip sveikatos specialistai kalbėjo penktadienį Kaune susirinkę į SAM surengtą strateginį susitikimą įpusėjus ministerijos organizuojamoms medikų stažuotėms.
Šiame susitikime, kaip sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, ministerijos atstovai su medikais ir valstybiniais partneriais „pasidės žemėlapius“ ir vertins, kaip galimoms grėsmėms paruošti Lietuvos gydymo įstaigas bei sveikatos apsaugos sistemą.
Kaip rašė BNS, trijose šiuo etapu rengtose stažuotėse iki šiol dalyvavo 16 medikų iš Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno regionų ligoninių. Iki vasaros pabaigos SAM numato išsiųsti dar dvi medikų komandas iš Vilniaus ir Panevėžio bei likusių regionų.
