Konkurso nugalėtojas
Dar prieš porą metų „Kauno diena“ rašė apie savivaldybės planus iš dalies užstatyti Steigiamojo Seimo aikštę. Dabar paaiškėjo, kaip viskas pasikeis. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius išrinko Steigiamojo Seimo architektūrinio konkurso laureatą. Juo paskelbtas architektų studijos „Archas“ darbas „19/20“, surinkęs 95,48 balo.
Šio projekto architektai – Neringa Sobeščiukaitė, Gabrielė Jakubonienė, Elena Damaševičiūtė, Jokūbas Platūkis, Mantas Bučiūnas, Mantas Navalinskas.
Senamiestyje, Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankirtoje, esanti aikštė, pagal projektą bus užstatyta naujais pastatais šalia gatvių, viduryje paliekant mažesnę aikštę, tarsi vidinį komplekso kiemelį. Konkursą vertinusi speciali ekspertų komisija išskyrė, kad „19/20“ projektas demonstruoja profesionalų ir santūrų požiūrį, siekiant sukurti kokybišką aplinką Senamiesčio kontekste.
„Siūlomas užstatymas dera su aplinka, sprendiniai atrodo gana profesionalūs, nors nėra ambicingi. Teigiamas aspektas – šviečiantis pastato / kvartalo kampas, nors jo funkcionalumas ribotas, o amfiteatro orientacija kelia abejonių. Aikštės sprendimas prasmingas, tačiau rekomenduojama didinti žalumos. Siūlytina apsvarstyti papildomą tūrį palei gimnazijos sieną, siekiant sustiprinti aikštės gyvybingumą ir įvertinti galimybę karnizą lygiuoti su gimnazijos karnizu. Projektas subtiliai interpretuoja Senamiesčio pastatų mastelį ir proporcijas, medžiagas, ypač kampo plytinis ažūriškumas – išraiškingas ir modernus sprendimas. Vis dėlto Šv. Gertrūdos gatvės fasadas atrodo pernelyg asketiškas, stokojantis išraiškingumo. Gerai subalansuota dalis prie Maironio gimnazijos, tačiau kitose išklotinėse proporcijos mažiau pavykusios“, – išvadoje dėstė komisijos nariai.
LAS nurodė, kad nugalėtojų projekte pastatų struktūra išdėstyta aiškiai ir praktiškai, fasadai argumentuoti, o viešosios funkcijos pirmame aukšte užtikrina aikštės įveiklinimą. Projekto pranašumais komisija įvardijo vietos kontekstualumą, subtilią medžiagų integraciją, aiškią pastatų struktūrą. Trūkumai – ribotas inovatyvumas, fasadų asketizmas, abejonių keliantis amfiteatro funkcionalumas.
Konkursui pateiktus projektus vertinusi komisija rekomendavo „19/20“ projekte didinti žalumos aikštėje, apgalvoti fasadų estetiką, įvertinti aukštingumą ir papildomo tūrio galimybes.
Poreikis išnaudoti erdves
Šiuo metu Steigiamojo Seimo aikštė mažai naudojama, čia nesilanko žmonės. Šiltuoju sezonu veikia fontanas, tačiau prie jo praeiviai taip pat neužsibūna, nes šalia vyksta intensyvus eismas, todėl kyla triukšmas ir tarša.
Savivaldybės atstovai yra argumentavę, kad, iš dalies užstatant aikštę pastatais, ši vieta taptų daug patrauklesnė. Palei gatves pastatai sukurtų tarsi sieną nuo eismo triukšmo, o vidinis kiemelis taptų nauju traukos centru. Taip pat numatyta šioje vietoje įrengti požeminę automobilių aikštelę, kuri galėtų tarnauti tiek į naujus pastatus atvykstantiems dirbti kauniečiams, tiek ir miesto svečiams. LAS Kauno skyrius taip pat buvo teigiamai įvertinęs siekį iš dalies užstatyti Steigiamojo Seimo aikštę.
„Konkurso idėja inicijuoti užstatymą Steigiamojo Seimo aikštės zonoje – labai sveikintina. Naujos urbanistinės kokybės kūrimas miesto centrinėje dalyje yra šiuolaikinis požiūris, kylantis iš poreikio racionaliai išnaudoti miesto vidinius teritorinius resursus. Atgaivinti negyvybingas ir apleistas miesto centro zonas – mūsų kartos iššūkis ir uždavinys.
Vienas pagrindinių šio konkurso tikslų – grąžinti miestui prarastą erdvę ir padaryti ją gyvybingą. Gyvybingos viešosios erdvės yra miesto socialinio ir kultūrinio gyvenimo centrai, kur vyksta susitikimai, mainai, šventės ir kasdienės veiklos. Tokios erdvės tampa tarsi miesto prieangiais, jungiančiais bendruomenę ir viešąsias institucijas. Kas padaro viešąją urbanistinę erdvę gyvybinga? Tokių erdvių sėkmę lemia keturi pagrindiniai veiksniai: prieinamumas ir jungtys, komfortas ir įvaizdis, veiklos, funkcijos ir socialumas“, – dėstė LAS Kauno skyrius.
Savivaldybės pozicija
Kuo Steigiamojo Seimo aikštės konversija svarbi miestui, jo įvaizdžiui, funkcijoms, dienraštis pasiteiravo Kauno savivaldybės atstovų.
„Steigiamojo Seimo aikštė turi potencialą tapti patrauklia ir aktyvia miesto erdve, tačiau šiuo metu nėra intensyviai naudojama, stokoja aiškesnio funkcionalumo, todėl nepopuliari tarp miestiečių. Ankstesnės iniciatyvos ją gaivinti nepasiteisino, todėl nuspręsta žengti konceptualiai tvirtesnį žingsnį – skelbti architektūrinės idėjos konkursą visam kvartalui atnaujinti. Šiame konkurse buvo sprendžiami ne tik viešosios erdvės, bet ir aplinkinių pastatų užstatymo ir jų funkcijų klausimai, kad būtų sukurtas darnus ir visavertis urbanistinis ansamblis.
Projektas Kaunui svarbus todėl, kad siekiama sukurti kokybišką, gyvybingą Senamiesčio erdvę. Tikimasi, kad sutvarkyta aikštė sustiprins urbanistinį integralumą jautrioje istorinėje aplinkoje, suteiks šiai miesto daliai naujų funkcijų ir ji taps patraukliu traukos tašku kauniečiams ir miesto svečiams“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas vyr. architektas Gedeminas Barčauskas.
Pasak jo, konkursą laimėjęs „Archas“ studijos projektas „19/20“ išsiskyrė nuosaikia ir intelektualia architektūrine pozicija.
„Projektas gerbia vietos istoriją, tačiau ją aktualizuoja šiuolaikiniais sprendimais. Jis pasižymi švaria kompozicija, aiškiais urbanistiniais ryšiais ir atvirumu miestiečiams. Dėl šių savybių projektas laikomas tvariu ir kontekstualiu, turinčiu potencialo organiškai įsilieti į Kauno senamiesčio identitetą“, – konkurso nugalėtojo vertinimą pateikė G. Barčauskas.
Anot miesto vyr. architekto, šis projektas geriausiai atitiko konkurso sąlygose nustatytus kriterijus ir tikslus. „Jis taip pat atliepia miesto kryptį – atnaujinti viešąsias erdves, didinant jų prieinamumą ir patrauklumą gyventojams, sutvarkant neužbaigtus urbanistinius fragmentus, didinant žalumos mieste“, – pridūrė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Pastatų funkcija
G. Barčauskas „Kauno dienai“ aiškino, kad šis projektas numato aiškią, funkcionalią ir realiai įgyvendinamą struktūrą, kuri atitinka konkurso užduotį. Palei Šv. Gertrūdos ir Birštono gatves formuojamas L formos užstatymas pastatais, atkuriantis nuoseklų kvartalo perimetrą.
„Rytinėje sklypo dalyje numatoma pastatyti naują Maironio gimnazijos korpusą, tiesiogiai susiejantį su esamu mokyklos pastatu. Taip bus sukuriamas saugus ir logiškas ryšys tarp abiejų pastatų. Naujose mokyklos erdvėse numatomos klasės, bendravimo zonos, mokytojų kabinetai ir auditorija, kuri, pagal laimėtojo siūlymą, galėtų būti atveriama į aikštę. Tai užtikrins sklandesnį mokinių srautų organizavimą ir sudarys sąlygas gimnazijai naudotis naujomis edukacinėmis ir bendruomeninėmis erdvėmis. Tikimasi, kad mokiniai bus vieni aktyviausių būsimos viešosios erdvės naudotojų“, – kaip bus panaudojama dalis naujųjų pastatų, aiškino vyr. architektas.
„19/20“ projektas numato, kad šiaurinėje sklypo dalyje bus suplanuotas administracinis pastatas su bendruomenės centru ir restoranu, formuojantis aktyvią viešai prieinamą pirmojo aukšto erdvę. Paslaugų ir veiklų įvairovė esą prisidės prie kvartalo gyvybingumo visą dieną.
„Visos erdvės – tiek pastatai, tiek pati aikštė – išdėstytos taip, kad išsaugotų atvirumą, istorinių gatvių charakterį ir suformuotų naują, demokratišką miesto viešąją erdvę. Požeminės automobilių stovėjimo vietos projektuojamos laikantis detaliajame plane nustatytų reikalavimų. Kvartale paliekama daugiau vietos žmonėms ir želdynams. Daug dėmesio skiriama paveldosauginių ir šiuolaikinių architektūrinių sprendinių darnai, kad naujoji aikštė taptų jautriai integruota, tačiau moderniai interpretuota Kauno senamiesčio dalimi“, – dėstė G. Barčauskas.
Vienas pagrindinių šio konkurso tikslų – grąžinti miestui prarastą erdvę ir padaryti ją gyvybingą.
Tolesni žingsniai
Kauno vyr. architektas pažymėjo, kad su pirmosios vietos laimėtoju miestas sudarys projektavimo sutartį.
„Nusprendus įgyvendinti pasiūlytą viziją, projektavimo darbai galėtų trukti maždaug dvejus metus. Po šio etapo būtų galima pradėti statybas, kurių trukmė paaiškės parengus techninį projektą“, – kitus žingsnius įvardijo G. Barčauskas.
„Kauno diena“ pasidomėjo, kokią sumą ketinama skirti naujoms statyboms Steigiamojo Seimo aikštėje ir iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas projektas, tačiau administracijos direktoriaus pavaduotojas teigė, kad tiksli suma ir finansavimo šaltiniai paaiškės parengus techninį darbo projektą.
Vis dėlto, paskelbus šios erdvės architektūrinį konkursą, buvo įvardyta, kad projektavimo ir statybos darbams galėtų būti skirta 22 mln. eurų.
Ar keisis eismas?
Dar 2023 m. „Kauno diena“ rašė apie planus užstatyti Steigiamojo Seimo aikštę. Tąkart kalbėta, kad dėl šio projekto gali būti atliekamos ir eismo korekcijos, kurios turėtų įtaką šalia esančiai sankryžai ir taip esą mažintų transporto srautus.
Tąkart kalbėta, kad Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryža yra viena labiausiai eismo srautų apkrautų vietų Senamiestyje. Skaičiuojama, kad per parą įvairiomis kryptimis šią sankryžą kerta apie 86 tūkst. automobilių. Detaliajame vietos plane buvo numatyta, kad reikėtų siaurinti gatves ir daugiau vietos palikti pėstiesiems.
Pristatymo metu ekspertai dėstė, kad reikėtų siaurinti ir Gimnazijos gatvės atkarpą, kuri leidžiasi nuo kalno. Tačiau ryškiausi pokyčiai tuomet buvo numatyti atkarpoje važiuojant Šv. Gertrūdos gatve nuo pilies, centrinės Kauno dalies link. Detaliojo plano rengėjai tuomet teigė, kad reikėtų naikinti atskiras juostas, leidžiančias iš Šv. Gertrūdos gatvės sukti į dešinę Birštono gatvės link.
Būta diskusijų, kad transporto srautą minėtoje sankryžoje sumažintų Kėdainių tiltas. Dabar ši jungtis tarp Vilijampolės ir Užnemunės gatvės jau statoma, tad „Kauno diena“ miesto specialistų paprašė patikslinti, ar tebegalioja prieš dvejus metus planuotos eismo pertvarkos Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžoje?
„Šiuo metu kalbėti apie konkrečias eismo pertvarkas dar anksti — realūs eismo pokyčiai šioje teritorijoje bus svarstomi vėliau“, – į detales šį kartą nesileido G. Barčauskas.
Abejonės dėl projekto
„Kauno diena“ buvo išklausiusi ir kauniečių abejones dėl Steigiamojo Seimo aikštės užstatymo. Pristatant šios vietos detalųjį planą, girdėjosi visuomenės abejonės dėl tiek dėl paties plano, tiek jo įgyvendinimo.
„Siūlau dar nugriauti Gimnazijos g. 2 pastatą, atverti erdvę į prezidentūrą, gimnaziją, bažnyčią ir neleisti veltui pinigų. Nereikia su požeminėmis aikštelėmis dar labiau vilioti automobilių į Senamiestį. Dabar Senamiestis bjaurėja, nes vis blizgėja, statomi nauji pastatai. Tokių pastatų tikrai nereikia, geriau yra konservuoti ar restauruoti esamus pastatus, o ne vis statyti naujus“, – savo nuomonę pristatymo metu išdėstė neprisistatęs kaunietis.
Kiti svarstė dėl planuojamų eismo pokyčių – po pastarojo Šv. Gertrūdos gatvės remonto buvo pakeista eismo tvarka, kuri žymiai pagerino transporto srauto pralaidumą. Jei bus atsisakyti įrengtų papildomų eismo juostų, leidžiančių pasukti į dešinę, ši vieta vėl taps sunkiai išvažiuojama.
„Pateiktame projekte numatyta panaikinti eismo juostą nuo J. Jablonskio gatvės, paliekant tik dvi juostas Šv. Gertrūdos gatvėje. Šiose dviejose juostose turėtų tilpti važiuojantys tiesiai ir sukantys į Birštono gatvę. Projekte viskas atrodo gražiai, tačiau realiai, esu įsitikinusi, miestui kils didelė transporto eismo problema ir spūstis formuosis dar ties Šauklių gatve, o gal ir nuo Jonavos gatvės žiedo“, – įžvalgomis dalijosi vietos gyventoja Vilma.
„Steigiamojo Seimo aikštėje suprojektuoti pastatai kelia abejonių dėl jų reikalingumo. Atvira aikštės erdvė puošia miestą (yra įrengtas fontanas, auga dideli medžiai) ir yra laisva poilsio zona miestiečiams“, – kritikos ir dėl numatomo perimetrinio užstatymo buvo pažėrusi dar viena kaunietė.
Tikėtina, kad ir dabar, kai jau aiškus architektūrinio konkurso nugalėtojas ir kokie pastatai bus statomi Steigiamojo Seimo aikštėje, taip pat atsiras priešingų nuomonių, ar tikrai verta įgyvendinti projektą, o gal reikėtų lėšas skirti kitiems reikalams.
Naujausi komentarai