Slibinmobilis gatvėse atkreips dėmesį, tačiau jis ypatingas ne tik išvaizda, bet ir tuo, kad yra varomas vandeniliu.

Atsidūrus šalia šio seno „Jaguaro“, jautiesi lyg kino filme, o ilgiau pastovėjus šalia – mašina dar ir prabyla.

„Neišsigąskite, prieikite arčiau, susipažinsime, nekandu“, – prabilo automobilis.

Mokslininkas paaiškino, ką perdarė šioje mašinoje:

„Standartinis variklis, įdėti papildomi tik keli kompiuteriai ir vandenilio dujų valdymo sistema. Tam, kad galėtume važiuoti ir benzinu, ir vandeniliu. Skaičiavome, kad 10 kilometrų kainuotų apie 300 eurų“, – aiškino KTU Fizikos katedros docentas Benas Gabrielius Urbonavičius.

Tokių mašinų iki šiol pasaulyje buvo pagaminta tik dešimt, o KTU studentai sukūrė vienuoliktą.

„Sudėtingiausia buvo pažinti visą sistemą, nes nėra prieinama informacija, kaip vandenilis veikia. Vis dėlto yra tik vienuolika mašinų, kurios važiuoja vandeniliu“, – pasakojo KTU studentas Titas Dobilevičius.

„Tokių Lietuvoje daugiau nėra. Įdomu, kaip veikia sistema ir kaip ją įjungti. Tai labai sudėtinga, bet įdomu“, – sakė KTU studentas Dovydas Lukoševičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Mokslininkas teigia, kad pagrindinis vandeniliu varomo automobilio tikslas – patikrinti, ar ši technologija gali veikti realiomis sąlygomis ir turėti potencialo tapti ateities transporto sprendimu.

Tačiau kol kas realybė tokia: automobilis tampa itin brangus ir labiau primena technologinę prabangos prekę nei masinio vartojimo alternatyvą.

„Balionas pagamintas 2014 metais ir baigs galioti 2029 metais. Jų kaina – 15 tūkst. eurų, tai jei mašinai 15 metų, retai kas norėtų investuoti. Ir tai apriboja bendrą jų naudojimą“, – teigė B. G. Urbonavičius.

Dar viena problema – iš kur gauti vandenilio.

„Esu vieno iš dviejų registruotų vandeniliu varomų automobilių savininkas. Jį užsipildyti tenka važiuoti į Lenkiją, nes tiems automobiliams reikia didžiulio slėgio“, – aiškino KTU Fizikos katedros docentas B. G. Urbonavičius.

Lietuvoje planuojama pradėti naudoti autobusus, varomus vandeniliu, o jį gaminti Vilniuje. Tačiau mokslininkas abejoja technologijos efektyvumu – suskaičiavo, kiek kainuotų nuosavos vandenilinės mašinos išlaikymas.

„Sąnaudos būtų apie 1,2 kilogramo šimtui kilometrų, susinaudotų daugiau, nei sako gamintojai. Žmogui kainuotų 18 eurų. Pačio automobilio priežiūra reikalauja specialių komponentų, aušinimo skysčio, ir tai labai brangu“, – tikino KTU Fizikos katedros docentas.

Ar vandenilis ateityje galėtų pakeisti įprastą kurą?

„Reiktų šimtus kartų pagerinti efektyvumą, bet nėra kaip to padaryti, nes vidaus degimo varikliai turi žemą efektyvumą deginant kurą. Galbūt išeitų atpiginti, jeigu naudotume ne techninį vandenilį, bet aukšto slėgio balionus“, – samprotavo KTU Fizikos katedros docentas.

Vandenilis jau naudojamas žemdirbystėje trąšų gamybai, planuojama jį naudoti laivams, tačiau komerciniam naudojimui dar prireiks ne vienų metų.

„Tiek Lietuvos planuose, tiek pritaikymo gairėse numatyta, kad vandenilis būtų gaminamas iš perteklinės energijos pasitelkiant elektrolizę“, – pasakojo Matematikos ir gamtos mokslų prodekanas Giedrius Laukaitis.

O ar iš tiesų vandenilinės mašinos visiškai nekenkia gamtai ir yra geresnė alternatyva nei elektromobiliai?

„Vis tiek turėtume tuos pačius tepalus, kitas atliekas, kurios susidaro. Tarša būtų didesnė, naudojant tokį transportą“, – teigė KTU Fizikos katedros docentas.

Vilniuje planuojama statyti 10 milijonų eurų kainuosiančią vandenilio gamyklą, kuri, tikimasi, kasmet padės sumažinti daugiau nei 1400 tonų anglies dvideginio emisijų sostinėje.