Agonijos būklės
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto mokslininko Povilo Mulerčiko, tujos – bręstanti problema.
„Viena pažįstama Raudondvaryje su tujų kenkėjais kovoja jau ne pirmi metai. Tiksliai žinau, kad tokių pat bėdų yra Ringauduose, Noreikiškėse, Akademijoje“, – „Kauno dienai“ sakė P. Mulerčikas.
Dienraščio kalbinti specialistai atkreipė dėmesį, kad besikeičiančios klimatinės sąlygos gali sukelti sprogimui prilygstantį kenkėjų populiacijos gausėjimą ir dekoratyvinės augmenijos agoniją.
Agonijos būklės – ir Lietuvoje populiarūs buksmedžiai.
Buvo nepastebimi
Anot P. Mulerčiko, buksmedžius siaubianti kenkėjų rūšis ir anksčiau egzistavo Lietuvoje, bet kurį laiką buvo beveik nepastebima.
„Keletą metų prieš populiacijos proveržį tuos kenkėjus esu matęs, jie buvo labai negausūs, paprastam žmogui beveik nepastebimi. Įvyko populiacijos demografinis sprogimas, populiacijos pikas. Jie vystėsi labai greitai. Dabar matome to sprogimo padarinius – kenkėjų populiacijos gausėjimo piką. Kas sukėlė sprogimą, sunku pasakyti. Greičiausiai susidarė palankesnės klimatinės sąlygos“, – sakė mokslininkas.
Jo nuomone, kovoti su kenkėjų plitimu bus labai nelengva.
„Adekvačių priemonių nematau. Jei visi pradės purkšti pesticidais, žinome, kuo tai gali baigtis“, – apie nedžiuginančias perspektyvas užsiminė P. Mulerčikas.
Sąlygos – tinkamos
Klimatinių sąlygų pokyčius ir jų poveikį pabrėžė ir Lietuvos dendrologų bendrijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas.
„Buksmedžius graužiančių ugniukų kiaušiniai, vikšrai atkeliavo iš Azijos per Pietų Europą. Pas mus pateko su įvairia produkcija – sodinukais, mediena, mediniais padėklais“, – aiškino A. Rutkauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad buksmedžius graužiantiems kenkėjams daugintis Lietuvoje yra tinkamos sąlygos.
„Pietuose jų būna dvi trys generacijos per metus. Pas mus buvo šiltų vasarų banga, tad daug kas pastebėjo, kad Vidurio ir Pietų Lietuvoje buvo dvi trys generacijos“, – pabrėžė A.Rutkauskas.
Ieško plotų
Dendrologas pasakojo, kad kiekviena nauja generacija skrenda ieškoti naujų maitinimosi plotų ir nuo išsiritimo vietos gali nuskristi maždaug iki 8 km.
„Jei pasitaiko dvi generacijos, per metus gali paplisti 10 km spinduliu. Plitimas spartėja. Galima sakyti, kad ugniukai jau apėmė visą Lietuvą“, – konstatavo pašnekovas.
A. Rutkauskas pastebėjo, kad šie metai kenkėjų puolamiems augalams buvo gana palankūs, nes vyravo vėsūs orai.
„Drugiams reikia šilumos, todėl jie dar neišsivystė iki pakankamo populiacijos dydžio. Tačiau per sezoną jų generacijų būna kelios. Kai atšils, galimas suaktyvėjimas, atsiras naujų generacijų, prasidės banga“, – apie galimą nepalankų scenarijų pasakojo augalininkystės specialistas.
Būdingas reiškinys
Specialistas atkreipė dėmesį į Prancūzijoje, Lenkijoje ir kitur užfiksuotą būdingą reiškinį.
„Kai kuriuose Vakarų Europos regionuose jau pastebima tendencija – sunaikino buksmedžius, tada pereina ant kitų augalų“, – sakė pašnekovas.
Tačiau, pasak jo, atsiranda veiksmingų preparatų, galinčių stabdyti plintančių kenkėjų daromą žalą.
„Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje auginti buksmedžius – labai sena tradicija. Jie labai mėgsta iš buksmedžių karpyti rutulius ir pan. Žinau, kad ten atsirado pusiau biologinių preparatų. Naudojamos veiksmingos licencijuotos priemonės. Jos pas mus dar neregistruotos, prieinamos tik profesionalams“, – užsiminė A. Rutkauskas.
Skirtingas poveikis
A. Rutkausko tvirtinimu, namų sąlygomis sodininkai patys gali pasigaminti kenkėjus naikinantį biologinį mišinį.
„Yra receptų iš pelynų, cinamono, gvazdikėlių, dar dedamas žaliasis muilas. Yra receptų, pagal kuriuos reikia naudoti bitkrėslių žolės su žiedais vandeninę ištrauką, žydinčių kraujažolių ištrauką. Tokiu biologiniu tirpalu reikia purkšti maždaug kas savaitę“, – sakė A. Rutkauskas.
„Cheminiai preparatai veikia ilgiau – 10–12 dienų. Tačiau nėra taip, kad nupurškei ir gali būti ramus. Jei nepataikai nupurkšti, vikšrai gali suspėti gerokai pakenkti, todėl reikia nuolat stebėti. Vikšrų darbas dažniausiai vyksta naktį. Nepastebėjai jų laiku – dvi trys naktys, ir buksmedžių lapelių gali nebelikti“, – pabrėžė A. Rutkauskas.
Nugraužė visus
Specialisto tvirtinimu, kartais padėti gali ir trąšos.
„Pirmą kartą pastebėjus nugriaužtą buksmedį ir jį gerai patręšus, paprastai jis atsigauna. Tačiau jei ateis kita kenkėjų generacija ar kitais metais vėl pražiopsosime nupurkšti, greičiausiai buksmedis bus nukamuotas iki nudžiūvimo“, – patikino pašnekovas.
A. Rutkausko duomenimis, Kauno mieste ir rajone esančiose kapinėse jau nugraužti visi buksmedžiai.
„Į sodybas irgi gana greitai ateina. Atokesnėse vietose, kai tarp sodybų atstumai didesni ir mažiau dekoratyvinių augalų, pasitaiko, kad kenkėjai buksmedžių neranda“, – apie kenkėjų plitimo ypatumus pasakojo A. Rutkauskas.
Pasak jo, pastebėta, kad Prancūzijoje ir Lenkijoje ugniukai apninka ir kitus augalus – ožekšnius, raugerškius.
Pačios kandys, erkutės niekur nedings. Jei žmonės pradės masiškai purkšti, prasidės ekologinės problemos.
Vadina siaubinga
A. Rutkauskas atkreipė dėmesį į ne per seniausiai Lietuvoje atsiradusius kenkėjus, kurie pridaro žalos tujoms.
Apie tai su „Kauno diena“ kalbėjo ir VDU mokslininkas P. Mulerčikas. Jis nuogąstavo, kad tujoms gali būti padaryta daug žalos.
„Tujas pradėjo pulti voratinklinės erkutės. Tai labai siaubingi ir akaricidams atsparūs kenkėjai. Anksčiau jie buvo išplitę šiltnamiuose, dabar klimato sąlygos jam pasidarė tinkamos daugintis ir ne šiltnamiuose. Tikrai žinau, kad ne vienoje Kauno vietoje voratinklinės erkutės siaubia tujas. Kiek Kauno rajone yra pasodinta tujų, kiek investuota! Didžiuliai mastai“, – apie galimus nemalonius padarinius užsiminė P. Mulerčikas.
Tik problemos pradžia
A. Rutkausko pastebėjimais, bėdos dėl tujų – tik problemos pradžia.
„Jau antri treti metai, kai tujas alinantys kenkėjai stipriau plinta. Procesą skatina ir tujų nusilpimas, nes keleri praėję metai buvo sausringi. Jei panašiai bus ir toliau, kenkėjai tujas gali labai nuvarginti“, – nuogąstavo specialistas.
Jis neslėpė, kad augalininkystės specialistai dėl tujoms grasinančių kenkėjų plitimo jaučiasi sutrikę.
„Man paskambino vienas žinomas sodininkas ir pasakė, kad šiemet tujas karicidais jau purškė du kartus. Klausė, ką aš naudoju. Sakiau, kad dabar intensyviai negydau, nekovoju, ko nors ypatingo neturiu“, – pasakojo A. Rutkauskas ir neatmetė tikimybės, kad ir jam teks rimtai susirūpinti savo tujomis.
Anot jo, greičiausiai teks kovoti cheminėmis priemonėmis.
Antplūdžio požymiai
A. Rutkauskas sakė, kad erkučių anksčiau daugiau būdavo ant eglių, bet dabar jos perėjo ant tujų.
„Kaip plinta tos erkės, tikslių duomenų neturiu. Gal per paukščius. Tačiau jei atsirado viename tujų tvoros gale, po kurio laiko atsiranda panašių gelsvų dėmių kitose vietose. Kur savo darbą pradeda erkutės, dar matyti šiek tiek voratinklių. Toks vaizdas, kad jos plinta grupėmis, tarsi gyventų kolonijomis. Panašiai plinta amarai“, – dalijosi pastebėjimais A. Rutkauskas.
Specialistas pasakojo, kad erkutės dažniausiai ritasi balandžio, gegužės mėnesiais.
„Šiais metais, atrodo, ritosi balandžio pabaigoje. Mačiau, kad kolega, žinomas sodininkas, balandžio pabaigoje tujas jau purškė. Kalbant apskritai, galima konstatuoti, kad dabar yra kenkėjų antplūdis. Gal tai tik laikinas ciklas? Jei žmogus tujas augina 20, 30, 40 metų ir nenori tų augalų prarasti, reikia stebėti, saugoti“, – paragino A.Rutkauskas.
Reikia susitelkti
Pasak jo, tujų saugojimas reikalauja rimto, metodiško darbo ir net kolektyvinių pastangų.
„Erkutės yra labai vislios, per metus gali būti net keturios ar net penkios generacijos, jų plitimas – neįsivaizduojamai didelis.
Kenkėjai aktyviausi nuo gegužės iki rugpjūčio, kai yra šiltasis periodas. Jei kokio nors mikrorajono bendruomenė veikia vieningai, visi apipurškia savo augalus, per kurį laiką galbūt gali net ir visiškai išnaikinti kenkėjus. Tačiau reikia, kad visi susitartų ir veiktų vieningai. Jei penki apsileidę nedirbs, o du tvarkingai purkš, tiems dviem teks dirbti amžinai. Deja, lietuvių bendruomeniškumas nelabai garsus – pas mus kiekvienas – už save“, – apgailestavo A. Rutkauskas.
Anot jo, specialistai, kurie sugalvos veiksmingą priemonę nuo tujų kenkėjų, turės naudos.
„Gal kas nors įregistruos kokį preparatą, kaip dabar olandai turi pusiau ekologinį preparatą nuo ugniukų. Tikiuosi, kokia nors įmonė užsiims ir padarys nemenką verslą, nes buitiniam naudojimui tikrai dar nėra pritaikyto preparato“, – pabrėžė LDD pirmininkas A. Rutkauskas.
Padariniai – logiški
VDU mokslininko P. Mulerčiko tvirtinimu, tujoms iškilusias grėsmes galima pavadinti logiškomis.
„Kai nevietinių augalų pradedama auginti tiek daug, ir kenkėjų atsiranda, jie plinta“, – sakė P.Mulerčikas.
Jis atkreipė dėmesį į problemos visuotinumo pobūdį.
„Dabar auginame milijonus hektarų rapsų, tad būtų naivu tikėtis, kad kenkėjai tuo nepasinaudos. Įsiveliame į beprasmę kovą – purškiame insekticidais, bandydami sukontroliuoti tai, ką patys darome netinkamai. Nebelieka rūšinės įvairovės. Kai vyrauja tokios tendencijos, galima prognozuoti, kad incidentinių atvejų daugės. Matome, kaip keičiasi klimatas, žiemojimo sąlygos. Kaip žinome, Lietuvoje jau ne pirmi metai randama vabzdžių maldininkų. Tai visiškai pietinė rūšis, gyvena Kroatijoje, Pietų Ukrainoje. Dabar rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ir Lietuvoje jų gausu. Vykstant tokiems pokyčiams, labai sunku prognozuoti, kas bus toliau“, – sakė P. Mulerčikas.
Cheminės priemonės
– Kenkėjų plitimo spartumas ir ypatumai kelia nerimą. Kaip manote, ar nereikėtų imtis kokių nors priemonių nacionaliniu mastu? – „Kauno diena“ paklausė P. Mulerčiko.
– Nemanau. Nieko iš esmės nepakeisi. Pačios kandys, erkutės niekur nedings. Jei žmonės pradės masiškai purkšti, prasidės ekologinės problemos.
– Ko patartumėte imtis, turint tujų gyvatvorę, kad ji būtų išsaugota?
– Neskatinu purkšti, bet kito kelio nėra. Žmonės į tujas yra investavę daug pinigų, nes nepigu aptverti kelių dešimčių arų ploto sklypą. Tai didelė investicija. Suprantama, visi norės apsaugoti savo nuosavybę ir bus pasiruošę naudoti stiprius pesticidus, kurie yra veiksmingi kovojant su erkėmis.
– Kaip vertinate pesticidų naudojimą?
– Čia žmogaus pasirinkimas. Ar nori, kad tavo kieme būtų gausiai purškiami pesticidai? Jei tinka, gali naudoti. Tačiau įsivaizduokite, kas būtų, jei visi masiškai pradės purkšti toksiškais chemikalais. Aš visada akcentuoju ekologišką požiūrį. Žmonės turi suprasti, kad augalas yra laikinas. Tvora iš augalų daug pigesnė, nei, pavyzdžiui, kokia metalinė tvora, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje augalų tvoras anksčiau ar vėliau teks keisti, taigi – mokėti du kartus.
Naujausi komentarai