Skaičiuojama, kad daugiau kaip 1 mln. keleivių per metus aptarnaujantis Kauno oro uostas viršijo savo galimybes, tad jam numatyta plėtra. 5 tūkst. kvadratinių metrų didės keleivių terminalas.

„Plėtra turėtų būti į vieną ir į kitą terminalo pusę, tad esama infrastruktūra išliktų, mes ją tik atnaujintume. Atnaujintume visas komunikacijas, bagažų sistemas, taip pat padidintume viso terminalo plotą“, – pasakojo Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.

Po rekonstrukcijos oro uostas galės aptarnauti du kartus daugiau keleivių, virš 2 mln. Keleiviai sako, kad pabrangus energijos ištekliams bilietai nepinga, tad svarstys sumažinti kelionių skaičių.

„Dabar nekeliauju, nes gaila pinigų, labai riboti finansai“, – sakė moteris.

„Reikia viską susiplanuoti, atsižvelgti į finansus, kainos didėja“, – teigė kita keliautoja.

Dabar iš Kauno oro uosto galima skirsti 31 kryptimi. Po atnaujinimų vienu metu į skirtingus lėktuvus bus laipinama daugiau keleivių. Teigiama, kad nereikės laukti.

„Mes vienu metu galime aptarnauti keturis orlaivius: du skrydžius Šengene, ir du skrydžius ne Šengene. Įvykdžius plėtrą, vienu metu aptarnaujamų orlaivių skaičius išaugtų iki šešių“, – tęsė A. Stikliūnas.

Pusantro karto didės orlaivių stovėjimo vietų, iki 35.

„Perono išplėtimas suteiktų galimybę priparkuoti penkiolika papildomų orlaivių. Būtų net dedikuota vieta orlaivių bandymams“, – sakė A. Stikliūnas.

Prasidėjus karui Ukrainoje tai yra ypač svarbu.

„Perono plėtra mums yra svarbi iš karinio mobilumo pusės, jog galėtume oro uoste priimti ir karinius orlaivius“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak M. Skuodžio, Seimo bus prašoma šį oro uostą pripažinti valstybinės svarbos objektu.

Visas LNK reportažas – vazido įraše:

„Kauno oro uostą su kaimyninėmis teritorijomis reikėtų pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tokį sprendimą turėtų priimti Seimas ir mes esame pasiruošę tai siūlyti. Ministerija atitinkamai perimtų viso susisiekimo mazgo koordinavimą“, – tęsė M. Skuodis.

Kauno oro uostas svarbus ir dėl „Rail Balticos“ projekto, kurį pabaigus susijungs du didžiausi šalies oro uostai.

„Ilgesnėje perspektyvoje oro uosto terminalas turėtų keltis į pietinę pusę, jog geležinkeliu galima būtų privažiuoti prie pat oro uosto ir tokiu būdu mūsų pagrindiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai būtų tarpusavyje sujungti“, – sakė M. Skuodis.

Kauno oro uosto atnaujinimą planuojama pradėti kitų metų pabaigoje, o pabaigti 2025 metais. 2019 metais rekonstrukcijai jau buvo gautas statybos leidimas, tačiau darbai, kurių sąmata buvo 20 mln. eurų, dėl pandemijos neprasidėjo. Kiek dabar kainuos statybos nesiryžtama prognozuoti.