SUSIVIENIJUSIO LSMU DEŠIMTMETIS: KAS LĖMĖ SĖKMĘ?

Lygiai prieš dešimt metų pasirašyta tuomečių Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) susijungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) sutartis. Šis dviejų aukštųjų mokyklų susivienijimas vadinamas vienu sėkmingiausių Lietuvoje. Kaip buvo rašoma naujojo universiteto sėkmės istorija, prisimena LSMU vadovai.

Nuotaikų buvo įvairių

Susijungimo sutartį 2010 m. pasirašė tuomečiai rektoriai profesoriai Remigijus Žaliūnas (kaip KMU rektorius) ir Henrikas Žilinskas (kaip LVA rektorius). Pradėjus funkcionuoti naujajam universitetui, išrinkti Senatas, Taryba, surengti rektoriaus rinkimai. R.Žaliūnas išrinktas LSMU rektoriumi, H.Žilinskas – Tarybos pirmininko pavaduotoju. Pasak jų, ruošiantis susijungimui nuotaikų būta įvairių.

„Viena vertus, dominavo ryžtas, entuziazmas ir argumentai, grįsti siekiu ne kažką kopijuoti, o kurti naują sveikatos mokslų universitetą. Kita vertus, dalis bendruomenės priešinosi jungimosi procesui, ypač – neakademinių padalinių vadovai ir kai kurie tuometiniai Kauno klinikų vadovai. Jiems buvo daugiausia nerimo dėl ateities. O daugelis tų, kurie vykdė mokslinę veiklą, studijas, užsiėmė klinikine ir praktine veikla, susijungimui pritarė“, – prisiminė R.Žaliūnas.

H.Žilinsko žodžiais, LVA nuo pat įkūrimo buvo konkrečių žemiškų specialybių – veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų – ruošimo vieta. Viena mažesnių šalies aukštųjų mokyklų neturėjo daug žmogiškųjų resursų, jautėsi tarptautinės patirties stygius. „Pradėjome vertinti galimo susijungimo variantus, kurie padėtų ne gelbėtis, o stiprėti abiem tame procese dalyvaujančioms aukštosioms mokykloms. Veterinarinės medicinos studijų programa buvo stipri ir patraukli, netrūko studentų, tačiau studijuojančių užsieniečių neturėjome, – pasakojo buvęs LVA rektorius. – Reikėjo dar labiau sustiprinti studentų paruošimo lygį, parengti tarptautinių studijų programas. Žemės ūkio nuosavybės ir gamybos struktūros pokyčiai vertė galvoti apie gyvulininkystės specialistų ruošimo pertvarką. Taigi reikėjo sprendimo.“

H.Žilinskas neslėpė, kad dėl galimo jungimosi buvo kalbėta ir su Vytauto Didžiojo universitetu, ir su tuometine Lietuvos žemės ūkio akademija, ir su KMU. Vis dėlto diskutuojant KMU ir LVA vadovams buvo rasta daugiausia bendrumų. Prieita prie bendros išvados, kad šias aukštąsias mokyklas sieja gyvas organizmas, rūpinimasis tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikata, bendras biologinių tyrimų arealas.

Jungimąsi skatino ir Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybės skiriamos ES lėšos integracijai, kurias buvo galima panaudoti gerinant abiejų aukštųjų mokyklų studijų bazes.

Vis dėlto H.Žilinskas prisipažino, kad ryžtis jungimuisi nebuvo lengva: „Vyresnieji kolegos, buvę mano dėstytojai su nerimu žvelgė į mano kaip rektoriaus žingsnius. Kalbėjomės su visa bendruomene atvirai. Buvo ir abejonių, ir baimių, ir nesutinkančiųjų, tačiau sprendimą priėmėme bendru sutarimu.“

Abiejų aukštųjų mokyklų bendruomenės vertino savo istoriją, akademinį paveldą, nenorėjo prarasti savasties. Dėl šio paveldo išsaugojimo ir tęstinumo bendruomenėse kilo daugiausia diskusijų. Siekiant visa tai išsaugoti, nuspręsta, kad įsteigus LSMU bus išsaugotas dviejų lygiaverčių akademijų modelis – Medicinos akademija (MA) ir Veterinarijos akademija (VA) kaip atskiri to paties universiteto struktūriniai padaliniai. Mokslo, studijų ir klinikinės veiklos ašimi tapo žmogaus ir gyvūno sveikata.

H.Žilinsko (kairėje) ir R.Žaliūno (dešinėje) 2010 m. rugpjūčio 13 d. pasirašyta KMU ir LVA susijungimo bei LSMU steigimo sutartis tapo naujos sėkmės istorijos pradžia. (LSMU archyvo nuotr.)

Abiem išėjo į naudą

Žvelgiant iš dešimtmečio perspektyvos, aiškėja, kad susijungimas išėjo į naudą abiem aukštosioms mokykloms. Jis Lietuvoje minimas kaip vienintelis tvarus, stiprus ir sėkmingas atvejis. Kas tai lėmė? R.Žaliūnas įvardijo keletą priežasčių: „Jungėsi dvi stiprios ir lygiavertės aukštosios mokyklos, kurių bendruomenės buvo subrendusios drauge eiti pažangos keliu. Dar prieš jungimąsi buvo įgyta tam tikra patirtis, integruoti šeši mokslo institutai, o KMU buvo didžiausios Lietuvos universitetinės ligoninės Kauno klinikų dalininkas. Labai svarbi prielaida jungimuisi buvo abiejų aukštųjų mokyklų Senato, Tarybos ir abiejų rektorių sutarimas dėl naujojo universiteto steigimo, jo pavadinimo, struktūros ir statuto.“ Pasak R.Žaliūno, ne mažiau svarbus veiksnys buvo tuometinės valdžios institucijų dėmesys šiam jungimuisi. Tam sukurta teisinė bazė, naujiems projektams skirtas finansavimas.

LSMU rektoriaus teigimu, kuriant naują universitetą labiausiai pasiteisino mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovės principo įgyvendinimas. Tiek telkiant žmogiškuosius išteklius, tiek plėtojant universiteto infrastruktūrą ir diegiant pačias moderniausias studijų, mokslo ir ligų diagnostikos ir gydymo technologijas.

Jungėsi dvi stiprios ir lygiavertės aukštosios mokyklos, kurių bendruomenės buvo subrendusios drauge eiti pažangos keliu.

H.Žilinsko žodžiais, susijungimas išplėtė universiteto profesinių studijų gamą. „VA pasinaudojo dar KMU sukaupta tarptautinių studijų organizavimo patirtimi. Tai leido per gana trumpą laiką Veterinarinės medicinos studijų programą padaryti patrauklią daugelio ES (ir tokių, kaip Vokietija, Austrija, Švedija) bei kitų pasaulio valstybių absolventams. Šiandien LSMU studijų programos reitinguojamos tarp stipriausių šalyje, Veterinarinė medicina patenka į populiariausių studijų programų dešimtuką šalyje, atsigauna ir gyvūnų mokslo poreikis, stiprėja naujos maisto mokslo studijų programos“, – teigiamus pokyčius vardijo profesorius.

Pasak R.Žaliūno, jei ne susijungimas, nepavyktų pritraukti tiek jaunuolių iš užsienio. Šiuo metu apie 20 proc. visų studijuojančiųjų LSMU yra užsienio šalių atstovai. Didžioji dalis – iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos. „Nebūtų pavykę ir tokiu lygiu išplėtoti mokslo, studijų ir klinikinės bazės, pastatyti Farmacijos, Visuomenės sveikatos, Slaugos fakultetų, Biologinių tyrimų centro, Beglobių gyvūnų centro, nebūtų taip išplėtota infrastruktūra – įsigytas gama peilis, įgyvendinti tokie socialiniai projektai kaip LSMU gimnazija, pradinė mokykla ir darželis, Emanuelio Levino centras ir kiti“, – teigė R.Žaliūnas. Anot LSMU rektoriaus, šiems projektams pavyko gauti finansavimą po dviejų aukštųjų mokyklų susijungimo. Iš tam skirtų lėšų sutvarkyta universiteto studijų aplinka tapo šiuolaikiškesnė.

Taps dar labiau matomi

Kalbėdamas apie netolimą universiteto ateitį, H.Žilinskas vylėsi, kad tai bus tolesnio kokybinio tvirtėjimo metas, o LSMU VA taps pripažintu veterinarijos, gyvūnų ir maisto studijų ir mokslo centru su išplėtotomis tarptautinėmis studijų programomis.

„LSMU VA ypač svarbu stiprinti klinikines bazes, jas aprūpinti modernia šiuolaikine aparatūra. Pasiruošta naujos Smulkių gyvūnų klinikos statybai, tam Kauno miesto savivaldybė skyrė atskirą sklypą. Reikia sprendimo Stambių gyvūnų klinikinės bazės išplėtimui, kadangi esame vieninteliai, kurie ruošiame šios srities specialistus, vykdome mokslinius darbus, – anot H.Žilinsko, atsakingos valstybės institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti sprendžiant tokias strategines atskirų šakų problemas. – Kartu čia išryškėja mūsų konsolidacijos pranašumai: universitetas pajėgus savo lėšomis stabilizuoti, kompensuoti atskirų studijų programų ar materialinės bazės sprendinių finansavimą visoje universiteto veiklos plotmėje.“

Abu pašnekovai neabejojo, kad po dešimtmečio LSMU bus dar labiau matomas Europoje ir pasaulyje, taps dar didesniu rytdienos talentų traukos centru. „Teks įgyvendinti šio šimtmečio projektus, kuriems jau skirtas finansavimas. Keletas jų – tai Branduolių tyrimo centro, Odontologijos fakulteto, modulinės studijų ir klinikinės praktikos infrastruktūros kūrimas ir kiti. Žinoma, teks rengti ir naujus projektus, atliepiančius ateities mokslo, studijų ir klinikinės praktikos pažangą“, – pasak R.Žaliūno, idėjas šiems projektams generuos jauni žmonės.