Pritaikomų idėjų kūrimas
Konferencija „Idėjų forumas 2026“, kurios kryptys apima kalbų mokymąsi, vertimus, tarpkultūrines kompetencijas, dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, socialinį darbą, vaikystės pedagogikos inovacijas, vizualinę kultūrą, tvarų dizainą, skaitmeninę komunikaciją, tarpdisciplinines kūrybines praktikas, atliepia šiuolaikinės visuomenės, kuri reikalauja ne siauros srities specialistų, o asmenybių, gebančių matyti ryšius tarp skirtingų sričių, poreikius. Įvairias disciplinas jungianti konferencija skatina dialogą bei naujų idėjų, kurios būtų pritaikomos, kūrimą.
Autoritetai
Naujų idėjų generavimą įkvepia autoritetingų specialistų patirtys ir įžvalgos, todėl kasmet konferencijos mokslinis komitetas, šiemet vadovaujamas Kauno kolegijos docento dr. Ramūno Čičelio, siekia užtikrinti, kad plenariniame posėdyje dalyvautų įvairių sričių profesionalai, gebantys įkvėpti ir motyvuoti studentus. Šių metų renginyje pranešimą itin aktualia tema „Tavo kalbos, tavo ateitis: daugiakalbystė, mokymasis ir dirbtinis intelektas“ pristatys dr. Angela M. Dadak, šiuo metu dėstanti JAV anglų kalbą Europos humanitarinių mokslų universitete bei rengianti įvairius seminarus, paskaitas ir renginius. Lektorė sako, kad yra daugybė galimybių ir išteklių kalboms mokytis. „Pavyzdžiui, anglų kalba dažnai imama įsisavinti dar prieš pradedant lankyti formaliojo švietimo įstaigas, daugiausia dėl to, kad šiuolaikiniame pasaulyje intensyviai naudojamės internetu ir kitomis medijomis. Vis dėlto veiksmingiausia kalbos mokytis derinant aktyvų bendravimą ja su sistemingu mokymusi pas kompetentingą mokytoją“, – akcentavo dr. A. M. Dadak, dirbusi su anglų kalbos besimokančiais studentais, mokytojais ir specialistais keturiuose žemynuose: Kalifornijoje dėstė azijiečių magistrantams, besirengiantiems studijuoti vertimą raštu, žodžiu ir politikos mokslus; Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, dirbo su JAV profesoriais ir užsienio studentais; Peru dėstytojavo privačioje verslo anglų kalbos mokymo įmonėje, Lenkijoje dirbo su profesinio, techninio ir akademinio profilių studentais vidurinėje mokykloje, Indonezijoje patirtimi dalijosi su būsimais ir dirbančiais anglų kalbos mokytojais trumpalaikėje programoje; o čia, Lietuvoje, dr. A. M. Dadak dėsto tarptautiniams bakalauro ir magistrantūros studentams. Lektorė gilinasi į taikomąją lingvistiką, sociolingvistiką ir antrosios kalbos įsisavinimą, taip pat mokymo metodikas ir praktiką. Ją žavi šių sričių susietumas su pasaulinėmis anglų kalbos variacijomis ir komunikacija.
Dirbtinis intelektas – kaip mąstantis partneris
Lektorės manymu, nepaisant turimų galimybių ir išteklių kalboms mokytis, dirbtinis intelektas daro įtaką pačiam kalbų mokymosi procesui. Pozityvus aspektas yra tai, jog jis iš dalies pakeičia užsienio kalbos mokymosi tikslą. Dirbtinis intelektas padeda įgyti pagrindines kalbos žinias, kurias būtina įsisavinti prieš plėtojant ir tobulinant kalbinius įgūdžius. Jis suteikia galimybes mokymąsi labiau pritaikyti prie studentų interesų, tikslų ir silpnųjų pusių. „Jei politikos mokslų studentai, kuriems dėstau, domisi kokiu nors aktualiu įvykiu, tarkime, neseniai vykusiais rinkimais Vengrijoje, dirbtinio intelekto platformose galiu dirbti su naujienų tekstais ir vaizdo įrašais šia tema, kad informacija būtų prieinama įvairius kalbos lygius įvaldžiusiems studentams, išskirti pagrindinę leksiką ir frazes, atlikti kitus veiksmus, – paaiškino lektorė. – Bet kyla dirbtinio intelekto panaudojimo vietoje mūsų, o ne kaip mūsų darbo įrankio rizika.“
„Mokiniams ir mokytojams trūksta įgūdžių, kaip dirbtinį intelektą naudoti kaip mąstantį partnerį, kuris užduoda klausimus, duoda patarimus ir teikia grįžtamąjį ryšį. Džiaugiuosi padėdama studentams susipažinti su pavyzdžiais, kaip jie gali naudoti dirbtinį intelektą kaip priemonę studijuojant. Šį mėnesį dirbau su studentais, besimokančiais teisės anglų kalbos. Nagrinėjome įvairius būdus, kaip mokytis teisinės leksikos su jo pagalba: sudaryti žodžių sąrašus ir jų junginius, prašyti pagalbos padedant suvokti techninio pobūdžio tekstus, padėti vartoti terminus ir pan.“, – pažymėjo dr. A. M. Dadak, pridurdama, jog pati naudojasi dirbtinio intelekto privalumais mokydamasi lietuvių kalbos.
Nepaisant to, ar naudojamos papildomos priemonės gilinant užsienio kalbos žinias, ar jos mokomasi savarankiškai, ar padedant korepetitoriui, lektorė drąsina žvelgti į kalbos mokymąsi plačiau nei „gerai“ ar „blogai“, „sklandžiai“ ar „nesklandžiai“, „gimtoji“ ar „ne gimtoji“. Ji ragina apsvarstyti, kam reikalinga užsienio kalba, kurios mokomasi. „Jūs skirtingai mokėsite kalbą, kuria kalbate namuose, ir – jei tai ne ta pati kalba – kalbą, kuria bendraujate, pavyzdžiui, darbe. Finansų anglų kalba skiriasi nuo akademinės anglų kalbos, o ši skiriasi nuo literatūrinės anglų kalbos. Jos visos turi bendrų bruožų, bet kiekviena bendruomenė kalbą naudoja skirtingai“, – akcentavo dr. A. M. Dadak.
Plenarinėje sesijoje dirbtinio intelekto temą pratęs Kauno kolegijos Alytaus fakulteto docentas ir tyrėjas, kurio akademinė veikla apima psichologijos, socialinio darbo, edukologijos ir mokslinių tyrimų metodologijos sritis, dr. Tomas Butvilas. Jis pristatys pranešimą „Intelektualinės pusiausvyros siekimas: dirbtinio intelekto naujovės ir socialinis bei emocinis ugdymas švietime“. Pranešimą „Mokytojų autonomija kaip švietimo kokybės prielaida: mitas ar būtinybė?“ skaitys lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, vadovėlių bendraautoris ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Alius Avčininkas.
Užbaigus konferencijos plenarinę sesiją, dalyviai bus kviečiami į temines sekcijas, atliepiančias konferencijos kryptis.
Akademinės patirties kaupimas
Vienoje iš teminių sekcijų pranešimą „Gedulo emocinių patirčių interpretacija įvaizdžiuose“ pristatys Menų ir ugdymo fakulteto Įvaizdžio dizaino studijų programos studentė Faustina Klyvytė. Studentę dalyvauti konferencijoje paskatino noras įgyti patirties pristatant savo tyrimo temą auditorijai, supažindinant su tolimesniais tikslais. F. Klyvytė sako, jog jai labai svarbu išgirsti skirtingas nuomones ir gauti grįžtamąjį ryšį. „Konferencija suteikia galimybę plėsti akiratį susipažįstant su kitų studentų idėjomis ir jų atliktais tyrimais“, – sakė ji. – Taip pat – kaupti akademinę patirtį. Po kiekvieno dalyvavimo tokiame renginyje įgyju daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi bei savo sugebėjimais, o tai padeda siekti tolimesnių akademinių ir profesinių tikslų. Manau, mokėti pristatyti ir išreikšti savo idėjas, parodyti, ką galime su jomis nuveikti yra naudinga kiekvienam jaunam profesionalui.“
Pamatyti save kaip kūrėją
„Idėjų forumą 2026“, kaip ir kiekvienais metais, lydės net kelios studentų meno kūrinių parodos. Viena iš jų – Menų ir ugdymo fakulteto Objektų konservavimo ir restauravimo studijų programos lektorės Eglės Aleknaitės kuruojama studentų tapybos darbų paroda „Beveik po šimtmečio“. Studentai ragins renginio dalyvius atsigręžti į praeitį ir susieti ją su dabartimi, atskleisdami Kauno meno mokyklos kūrybinio palikimo tęstinumą. Lektorė sako, kad idėja rengti parodą gimė natūraliai. „Dirbant su studentais norisi, kad jų kūriniai nebūtų užrakinti auditorijose, kad konferencijoje, kurioje pristatomi tyrimai, daug diskutuojama, atsirastų ir autorinių meno darbų. Restauravimas – tai ne tik tekstai ar tyrimai, bet ir labai gyvas santykis su vaizdu, medžiaga, kūriniu“, – akcentavo E. Aleknaitė.
Ji pažymi, jog labai svarbu, kad jaunasis profesionalas gebėtų atsieti save nuo studento tapatybės ir pabandytų pažvelgti į save kaip į kūrėją ar specialistą. Paroda tampa tokia galimybe – ji skatina atsakomybę už meno kūrinį, jo pateikimą, už tai, kaip kūrinys bus perskaitytas žiūrovo. Dalyvavimas parodoje motyvuoja, didina pasitikėjimą savo kompetencijomis. Bet ne tik. E. Aleknaitė akcentuoja, kad atsiranda ir reiklumas sau. „Tokios patirtys jauniems žmonėms yra labai reikalingos – jos padeda suprasti, jog jie jau yra akademinio ir kultūrinio lauko dalis, o ne ateityje dar tik bus. Tai svarbus žingsnis į profesinį kelią – gebėjimas ne tik dirbti, bet ir būti matomam, kalbėti apie savo darbus, juos pagrįsti“, – teigė lektorė.
Renginio dalyviai bus kviečiami ir į Menų ir ugdymo fakulteto Objektinio meno studijų programos studentės Daivos Kupstienės personalinę parodą „Kur gimsta šviesa“, kuruojamą Kauno kolegijos lektorės, stiklo menininkės Sigitos Grabliauskaitės, kurioje žiūrovai galės apžiūrėti stiklo meno objektus bei tapybos kūrinius.
„Idėjų forumas 2026“ dalimi bus ir virtuali, kolektyvinė, skirtingose studijų programose studijuojančių studentų paroda „Su(si)jungimai“, kurioje darbus pristatys Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos studentai, o taip pat studentai iš Stambulo Aydin universiteto. Parodoje bus pristatomi konceptualūs mados dizaino objektai, vitražai, tekstilės darbai.
„Idėjų forumas 2026“ dalyvių meno kūriniai bus pristatyti virtualios kolektyvinės parodos kataloge, o savo tyrimus publikuoti studentai turės galimybę recenzuojamame konferencijos straipsnių leidinyje. Abu leidiniai bus saugomi konferencijos svetainės archyve, kur bus prieinami visiems besidomintiems.
Naujausi komentarai