TYMAI KAUNE: RUOŠIAMASI BLOGIAUSIAM, BET TIKIMASI GERIAUSIO

Pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje tymų atvejis šiemet diagnozuotas Kaune. Pernai Kauno apskrities gyventojai sudarė daugiau kaip pusę visų sirgusių šia pavojinga užkrečiamąja liga šalyje. Visoje Lietuvoje tuo metu sirgo daugiau kaip 800 suaugusiųjų ir vaikų. Ar panašaus protrūkio sulauksime ir šiemet?

Labai retas protrūkis

Pirmomis šių metų dienomis tymai diagnozuoti 44 metų kauniečiui. Dėl tymų sukelto plaučių uždegimo jis gydytas Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento duomenimis, ligonis pastarąsias tris savaites nebuvo niekur išvykęs iš Lietuvos, neturėjo sąlyčio su karščiuojančiais ar išbertais asmenimis. Ar jis buvo skiepytas nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR vakcina), nežinoma.

"Tymais galima persirgti lengvai, tačiau būna ir sunkių komplikacijų, net mirtimi pasibaigiančių atvejų. Dėl tymų į ligoninę neguldoma – jei nėra komplikacijų, gydoma ambulatoriškai. Paprastai guldoma dėl šios ligos sukeltų uždegimų: ausų uždegimo, bronchito ar plaučių uždegimo. Kai dėl ligos nusilpsta žmogaus imunitetas, greičiau ir bakterinės ligos prikimba", – aiškino KKL komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Praėjusią savaitę KKL gydytas ir kitas suaugęs žmogus, kuriam įtarti tymai, tačiau tyrimai šios diagnozės nepatvirtino. Vis dėlto nerimą kelia ir vienintelis patvirtintas tymų atvejis Kaune. Ar tai liudija, kad pernykštis tymų protrūkis, kai Kaune ir Kauno apskrityje tymais sirgo atitinkamai 303 ir 425 žmonės, pasikartos?

"Medikai sako: ruoškis blogiausiam – tikėkis geriausio. Toks protrūkis, koks buvo pernai, yra labai retas. Niekas iš mūsų gydytojų, net tie, kurie dirba ne vieną dešimtmetį, neatsimena nieko panašaus. Didesni tymų protrūkiai buvo 2013 m. ir 2016 m. Bet tada susirgimai tymais nesiekė kelių dešimčių atvejų. O pernai vien į mūsų ligoninę dėl tymų kreipėsi apie 150 žmonių, trečdalis jų – vaikai. Tikimės, kad tokio skaičiaus susirgimų šiemet nebus. Tačiau pirmoji šių metų kregždė kelia nerimą, – prisipažino S.Tvirbutas. – Tai rodo, kad liga nėra visiškai atsitraukusi. Vis dėlto tikimės, kad pernykščio masto tymai šiemet nepasieks."

Oficiali statistika skelbia, kad nuo tymų pernai paskiepyta daugiau vaikų ir net 40 kartų daugiau suaugusiųjų nei užpernai, tačiau ar dėl to pavyko šią ligą Lietuvoje suvaldyti – neaišku. "Pernai mes pritrūkome vakcinų – reikėjo organizuoti papildomą vakcinų pirkimo konkursą. Praėjusių metų pradžioje, kai prasidėjo tymų protrūkis, turimas vakcinas gana greitai išnaudojome ir turėjome pirkti naujų. Tai rodo, kad žmonės vis dėlto sureagavo į šios ligos plitimą ir skiepijosi. Ar tai duos rezultatą, bus matyti vėliau", – vylėsi S.Tvirbutas. Tačiau jis nesiryžo prognozuoti, ar vien dėl to šią ligą šiemet pavyks suvaldyti.

Pirmoji šių metų kregždė kelia nerimą. Tai rodo, kad liga nėra visiškai atsitraukusi. Vis dėlto tikimės, kad pernykščio masto šiemet tymai nepasieks.

Mažėja antivakserių

Mažesnio nei pernai tymų protrūkio tikisi ir Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Šeimos gydytoja Rūta Ūsienė. Ji taip pat pastebėjo, kad po pernykščio protrūkio žmonės labai aktyviai skiepijosi: "Pernai jie labai aktyviai registravo ir kontaktus su sergančiais, ir ėjo tirtis, ar turi imunitetą šiai ligai, ir skiepijosi. Vis dėlto naivu būtų tikėtis, kad dėl to tymais šiemet visai niekas nesusirgs."

R.Ūsienė pabrėžė, kad trečdalis sirgusių tymais pernai buvo vaikai. Manoma, kad didžioji dalis šių vaikų – priešiškai prieš skiepus nusiteikusių ir dėl to savo vaikus skiepyti atsisakančių tėvų atžalos. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, nuo tymų reikia pasiskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pirmąkart skiepijami penkiolikos mėnesių amžiaus, antrąkart – šešerių septynerių metų. Skaičiuojama, kad dėl kai kurių tėvų priešiško požiūrio į skiepus ir kitų priežasčių nuo 2002 iki 2017 m. nuo tymų Lietuvoje nepaskiepyta daugiau nei 21 tūkst. dvejų metų vaikų.

Rūta Ūsienė

Vis dėlto gydytoja pastebi džiuginančią tendenciją, kad vadinamųjų antivakserių po truputį mažėja. "Kai ilgą laiką Lietuvoje nebuvo tymų protrūkio, tokie tėvai galvojo, kad skiepai nereikalingi. Tačiau pernykštės tymų ir gripo epidemijos tuos tėvelius išgąsdino. Tie, kurie daug anksčiau buvo nusprendę neskiepyti savo vaikų, greičiausiai nepakeitė nuomonės, – pasak gydytojos, daugelis jų greičiausiai ir toliau neskiepija savo vaikų. – Tačiau man labai džiugu, kad naujų antivakserių atsiranda vis mažiau. Dabar mano apylinkėje yra daug jaunų tėvelių su vaikučiais ir nėra nė vieno, atsisakiusio skiepytis."

Įtikina ne visada

R.Ūsienė sako, kad su vadinamaisiais antivakseriais dirbama – gydytojai jiems stengiasi išaiškinti, kodėl verta skiepyti vaikus. Šeimos gydytoja įsitikinusi, kad antivakserių mažėja ir dėl aktyvesnio medikų atliekamo šviečiamojo darbo, ir atsiradus daugiau informacijos apie skiepų būtinumą žiniasklaidoje. "Kai tokių protrūkių nebuvo, žiniasklaida neakcentavo, o vieni medikai nelabai ką galėjo padaryti. O bendromis jėgomis rezultatas neblogas pasiektas", – apibendrino R.Ūsienė.

Vis dėlto pašnekovė pripažino, kad įtikinti antivakserius pavyksta toli gražu ne visada. "Mes pabrėžiame, kad vaikas neturi teisės pasirinkti, skiepytis jam ar ne, bet kai jis užaugs, pradės keliauti, abejoju, ar jis tėvams padėkos už tai, kad liko neskiepytas. Tačiau yra labai kategoriškų antivakserių, kurių nepavyksta perkalbėti – jie nepakeičia nuomonės", – apgailestavo gydytoja.

Nežino, kiek skiepyti

Sovietmečiu gimę suaugusieji dažniausiai nežino, ar nuo jų gautos vienintelės vakcinos dozės susiformavo pakankamas atsparumas tymams. Nuo tymų Lietuvoje pradėta skiepyti 1964 m. ir iki 1988 m. buvo skiepijama tik viena vakcina. Šiuo metų tarpsniu ir šiek tiek vėliau, pereinamuoju laikotarpiu nuo vienos prie dviejų vakcinos dozių, gimę žmonės, pasak gydytojų, pernai dažnai ateidavo pasitikrinti, ar jie yra įgavę imunitetą tymams. "Vis dėlto suaugusieji yra sąmoningi žmonės ir dažniausiai jie nėra antivakseriai. Jauni žmonės, 28–25 metų amžiaus, prašydavo patikrinti jų ambulatorines korteles, kiek jie vakcinų gavo, arba kraujo tyrimu nustatyti, ar jie tikrai turi apsaugą. Susidomėjimas buvo labai didelis, laboratorija intensyviai dirbo – tyrė, ir, jei reikėjo, žmonės skiepijosi mokama vakcina", – R.Ūsienė priminė, kad nemokama vakcina nuo tymų suaugusiesiems skiriama tik tada, kai žmogus, turėjęs kontaktą su sergančiuoju, į gydytojus kreipiasi per 72 valandas.

Pašnekovės žodžiais, visi nežinantieji, ar jie nuo tymų skiepyti du kartus, arba skiepyti vienintele vakcina 1964–1988 m., turėtų pasitikrinti ir, jei reikia, pasiskiepyti. "Taip dar labiau sumažintume galimybę plisti panašioms epidemijoms ateityje", – įsitikinusi gydytoja.

Nemokamai neskiepys

NVSC Kauno departamentas per visuomenės sveikatos biurus apskrities mokykloms išsiuntė rekomendacijas, kaip suvaldyti galimą naują tymų protrūkį. Rekomendacijose prašoma priminti moksleivių tėvams paskiepyti vaikus, kurie dar nepaskiepyti dviem MMR vakcinos dozėmis, tačiau pagal amžiaus grupę tai padaryti priklauso. Įrašyta ir rekomendacija mokyklų darbuotojams žinoti savo imlumą tymams, tai yra turėti medicininę dokumentaciją dėl įskiepytų dviejų MMR vakcinos dozių, dėl buvusio sirgimo tymais arba atlikti tyrimus dėl individualaus specifinio imuniteto tymams ir, jei imuniteto nėra, pasiskiepyti. Laiške primenama, kad, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, darbuotojai, kuriems yra pavojus darbo vietoje užsikrėsti tymais, darbdavio nustatyta tvarka gali būti skiepijami darbdavio lėšomis. Tačiau atrodo, kad ši rekomendacija liks popieriuje. Kauno senamiesčio progimnazijos direktorė Gita Levickienė sakė, kad NVSC rekomendacijas mokykla gavo, jomis per elektroninį dienyną TAMO buvo pasidalyta su mokytojais ir moksleivių tėvais. Pasiteiravus, ar mokykla ketina organizuoti ir apmokėti mokytojų vakcinaciją nuo tymų, G.Levickienė atsakė: "Mokykla neorganizuoja ir nefinansuoja darbuotojų skiepijimo nei nuo gripo, nei nuo tymų. Pas mus tam neskiriama lėšų – nėra tokios biudžeto eilutės, iš kurios galėtume skirti tokias lėšas. Taigi, mes neturime teisės mokėti už darbuotojų skiepus."

Vienoje Kauno miesto poliklinikų viena vakcinos nuo MMR dozė suaugusiajam kainuoja 16,80 euro, privačioje klinikoje – 35 eurus, kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma, ar susiformavęs atsparumas šios ligos sukėlėjui, miesto poliklinikoje kainuoja 10,31 euro, privačioje – 16 eurų.

Pernai jie labai aktyviai registravo ir kontaktus su sergančiais, ir ėjo tirtis, ar turi imunitetą šiai ligai, ir skiepijosi. Vis dėlto naivu būtų tikėtis, kad dėl to tymais šiemet visai niekas nesusirgs.

Kadangi nemokamas skiepijimas nuo tymų dirbančiųjų dideliuose kolektyvuose neorganizuojamas, o mokamas skiepas kainuoja nepigiai ir dėl kitų priežasčių, tikėtina, kad tymai greitai iš Lietuvos neišnyks. "Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. tymais sirgo neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimo būklė dažniausiai nežinoma. Kauno apskrityje skiepijimas nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika toliau tymams plisti yra didelė", – teigiama visuomenės sveikatos biurams NVSC Kauno departamento išplatintame dokumente.

Kristina Žukauskaitė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė

Pernai Lietuvoje iš viso užregistruoti 834 tymų atvejai – sirgo 196 vaikai ir 638 suaugusieji. Mirčių nuo šios ligos registruota nebuvo. Tai didžiausias sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Pagal gyvenamąją vietovę 2019 m. daugiausia tymų registruota Kauno apskrityje (51 proc.; 425 atvejai), daugiau nei trečdalis tymų atvejų registruota Vilniaus apskrityje (37,6 proc., 314 atvejų).

Jeigu kalbame apie sergamumą Kauno apskrityje, daugiausia atvejų registruota Kauno mieste (303 atvejai), o Vilniaus apskrityje – daugiausia tymų atvejų registruota Vilniaus mieste (238 atvejai).

Analizuojant 2019 m. sergamumo tymais duomenis pagal skiepijimo būklę matyti, kad dažniausiai tymais susirgusių asmenų skiepijimo būklė buvo nežinoma (53,8 proc.). Mažiau nei ketvirtadalį (23,3 proc.) sudarė neskiepyti asmenys.

2019 m. tymai diagnozuoti 196 vaikams (23,5 proc.) ir 638 suaugusiems asmenims (76,5 proc.). Daugiausia (45,3 proc.) tymais sirgo suaugę, nuo 30 metų amžiaus iki 44 metų amžiaus, asmenys. Mažiau nei penktadalis (15,7 proc.) susirgimų registruota vaikų iki ketverių metų amžiaus grupėje.

Lietuvoje skiepyti nuo tymų pradėta nuo 1964 m. Skiepijama buvo  viena vakcinos doze. Nuo 1988 m. pradėta skiepyti dviem vakcinos dozėmis (tačiau dėl skiepijimų kalendorių kaitos tikrai ne visi buvo paskiepyti dviem dozėmis). Todėl, jei asmuo nesirgo tymais, nežino ar buvo skiepytas, ar buvo skiepytas tik viena vakcinos doze – rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją ir pasiskiepyti arba atlikti laboratorinį tyrimą tymų imlumui nustatyti, ir jei antikūnų titras nepakankamas – pasiskiepyti viena vakcinos doze. Specifinio pavadinimo minėtas kraujo tyrimas neturi, dažniausiai vadinamas laboratoriniu kraujo tyrimu dėl imuninio atsako į tymus arba tymų viruso IgG nustatymu, kuris parodo, ar asmuo turi imunitetą tymams.

Viena lengviausiai plintančių ligų

Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar tik vieną kartą skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir nusilpusio imuniteto asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – daugiau nei 95 proc. paskiepytų nuo šios ligos žmonių kiekvienoje amžiaus grupėje.

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerozoliniu ir lašeliniu būdu per orą, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai keturias dienas iki bėrimo atsiradimo ir keturias dienas po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – lašeliniu būdu per orą. Tymai – viena lengviausiai plintančių ligų. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki aštuoniolikos žmonių.

Tymų inkubacinis periodas trunka vidutiniškai dešimt dienų. Dažniausiai susirgimo tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu (38–39 °C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu. Atsiranda charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Išberiama paprastai trečią–septintą ligos dieną. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.

Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, smegenų uždegimas.

Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras