„Po ilgo adaptacijos laikotarpio, susitaikymo su nauja realybe ir pirminių poreikių tenkinimo į Lietuvą perkelti ukrainiečiai pradeda kurti naują gyvenimą, nors ir laikinai, pradeda ieškoti darbo ir mokymosi galimybių savo vaikams. Lietuvoje oficialiai įsidarbino jau daugiau kaip 24 tūkst. laikinai perkeltų Ukrainos piliečių“, – sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Lietuvių išradingumas

Apžvelgdamas laiką nuo karo pradžios ambasadorius sako, kad Lietuvos žmonės remti Ukrainos nepavargo.

P. Bešta įsitikinęs – Lietuvos žmonės geriau nei bet kas kitas supranta, kaip okupantai gali sunaikinti laisvę ir nepriklausomybę, kurią lietuvių tauta iškovojo.

„Štai kodėl laisvę mylintys Lietuvos žmonės nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos dienų pasisakė už Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę. Kaip už savo. Lietuvių ir ukrainiečių tautos vadovaujasi bendromis vertybėmis ir principais ir supranta vieni kitus kaip tikri draugai, kaip broliai. Mes vienodai norime, kad mūsų vaikai gyventų pasaulyje, kuriame tautos yra nepriklausomos, kuriame viešpatauja laisvė ir kuriame niekas niekada neturi teisės į agresyvų karą“, – kalbėjo ambasadorius.

„Herojaus“ mokyklos archyvo nuotr.

Nepaisant visų Rusijos propagandos mašinos bandymų sukurti mitą, kad net Ukrainos artimiausi sąjungininkai jau yra abejingi ir išsekinti kruvino karo, Lietuvos žmonės ne žodžiais, o darbais įrodo, kad jie bus su ukrainiečiais tiek, kiek reikės, kad Rusijos agresija pagaliau būtų nutraukta: „Kiekvieną dieną ir kiekvieną minutę ukrainiečiai jaučia Lietuvos žmonių paramą. Ją jaučia visi – ir laikiną prieglobstį Lietuvoje radę Ukrainos piliečiai, ir tie, kurie šiuo metu yra namuose.

Buvau įsitikinęs tvirta Lietuvos pozicija ir solidarumu su Ukraina, tačiau mane, kaip ir visą likusį pasaulį, iš tiesų pribloškė šios paramos mastas, lietuvių išradingumas ir kūrybiškumas.

Lietuvoje įgyvendinti projektai, iniciatyvos ir veiksmai Ukrainai paremti yra tikra istorinė lyderystės apraiška. Tikėjau ir tikiu, kad, įveikę tokį erškėčiuotą ilgą kelią ir iškovoję pirmąsias pergales, tikrai būsime kartu kelyje į bendrą didžiąją pergalę.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos žmonėms už jų neabejingą paramą Ukrainai. Nenuilstamos Lietuvos žmonių pastangos, pasiaukojimas, gerumas ir solidarumas tapo vilties spindulėliu ir stiprybės šaltiniu ukrainiečiams šiais labai sunkiais laikais. Mums didelė garbė turėti tokių draugų ir partnerių. Visada prisiminsime tuos, kurie buvo ir liko su mumis sunkiu metu.

Lietuvos žmonės puikiai žino, kad taika ir laisvė yra didžiausia vertybė, kokią tik gali turėti bet kuri tauta. Norėčiau palinkėti jums taikos, kuri užtikrins jūsų šalies saugumą, stabilumą ir vystymąsi.

Mums visiems linkiu stiprybės, tvirtybės ir vienybės, kad galėtume toliau dirbti ir pagaliau užbaigti Rusijos agresiją ir terorą vardan laisvos Ukrainos, Lietuvos ir viso pasaulio ateities.“

Nepasiduoti terorui

Lietuvoje prieglobstį rado daugiau kaip 75 tūkst. nuo kruvino karo pabėgusių ukrainiečių. Jie, sakė ambasadorius, surado ne tik antruosius namus, bet svarbiausia – saugumo jausmą sau, savo vaikams ir artimiesiems.

„Pirmąjį karo ir priverstinio perkėlimo šoką patyrę žmonės Lietuvoje iš karto sulaukė visapusės pagalbos ir beprecedentės paramos visais lygmenimis – nuo šalies vadovybės ir vietos valdžios institucijų iki Lietuvos žmonių. Lietuviai atvėrė ne tik savo sienas, bet ir namus, ir širdis, kad sunkiausiu metu ateitų į pagalbą tiems, kuriems jos reikia“, – kalbėjo P.Bešta.

Ne mažiau svarbi ukrainiečiams yra galimybė palaikyti ryšius su tėvyne, gimtąja kultūra ir kalba, taip pat galimybė gauti psichologinę pagalbą. Lietuva, teigė ambasadorius, tai puikiai supranta: „Todėl mūsų piliečiams yra daug galimybių išsaugoti savo ukrainietišką tapatybę, kalbą ir kultūrinius projektus. Ukrainiečiams grįžimas prie įprasto gyvenimo būdo yra ir būdas išsaugoti psichikos sveikatą, įveikti karo siaubą ir sielvartą. Ukrainiečiai dirba ir planuoja, nes atidėlioti gyvenimą, svyruoti – vadinasi, pasiduoti terorui.“

Galimybės vaikams

Kaunas – miestas, kuriame yra viena gausiausių ukrainiečių bendruomenių. Čia projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatyva įkurtas ukrainiečių kultūros centras, prasidėjus karui duris atvėrė mokykla „Heroiam slava“.

„Lankydamasis Kaune ne kartą susitikau su mieste gyvenančiomis ukrainiečių šeimomis, lankiausi Kauno ukrainiečių mokykloje, kuri buvo viena iš pirmųjų Lietuvoje duris atvėrusių mokyklų ukrainiečių kalba.

Kauno mokykla „Heroiam slava“ yra tikra ukrainiečių švietimo sala Lietuvoje. Tai galimybė ukrainiečių moksleiviams, priverstiems palikti Ukrainą dėl karinės agresijos, neprarasti ryšio su Ukrainos švietimo sistema, gauti kokybišką, aukščiausius šiuolaikinius standartus atitinkantį išsilavinimą ir mokytis ukrainiečių kalba.

Mokykla išties stebina, nes tai dar vienas unikalios lietuvių iniciatyvos ir susitelkimo remiant ukrainiečius Lietuvoje pavyzdys. Viskas buvo padaryta per itin trumpą laiką“, – sakė P. Bešta.

Laisvę mylintys Lietuvos žmonės nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos dienų pasisakė už Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę. Kaip už savo.

Ukrainiečių šeimos, teigė ambasadorius, tai vertina ir dėl to, kad vėliau, grįžę į namus, vaikai toliau galės tęsti mokslus Ukrainos mokyklose – nereikės ilgo integracijos etapo.

Daugiau kaip 560 vaikų

Tačiau kol karas dar nesibaigė, tiek Ukrainos kariams, tiek Lietuvoje esančioms jų šeimoms ir vaikams parama reikalinga nuolat. Balandžio 22 ir 23 d. „Southwestern Advantage“ studentai savo asmenine iniciatyva organizuoja labdaros renginį „Pavasario pasibeldimas“. Jis vyks Vilniuje ir Kaune, o surinkti pinigai keliaus Kauno „Herojaus“ mokyklos „Heroiam slava“ mokinių maisto išlaidoms padengti.

Šiuo metu Kauno „Herojaus“ ukrainiečių mokykloje mokosi daugiau nei 560 vaikų, o juos ugdo daugiau kaip 60 Ukrainos mokytojų.

Andrius Pelegrimas, Kauno „Herojaus“ mokyklos direktorius, sako, kad tokios iniciatyvos džiugina: „Mes labai džiaugiamės, kad „Southwestern Advantage“ studentai yra pasiruošę tęsti tradicijas ir rinkti paramą būtent mūsų ukrainiečių mokyklai.“

Ryžosi: A. Pelegrimo teigimu, prasidėjus karui mintis kurti mokyklą ukrainiečiams buvo iššūkis. („Herojaus“ mokyklos archyvo nuotr.)

Buvo rimtas iššūkis

Pasak A. Pelegrimo, prasidėjus karui mintis kurti mokyklą ukrainiečiams buvo iššūkis: „Vaikų – daug, viskas nauja, jie atvažiavę iš skirtingų regionų. Įprastai, kai vaikai mokosi mokykloje kas nuo pirmos, kas nuo penktos klasės, visi jie auga kartu. Šį kartą taip nebuvo – susirinko skirtingi vaikai, kai kurie – savo akimis regėję karą.

Situacijų buvo įvairių, taip pat – sunkių. Vaikams, visų pirma, reikėjo adaptuotis, apsiprasti, paskui pažinti mūsų šalies ir mokyklos kultūrą. Taip pat – ir iš Ukrainos atvykusiems mokytojams. Tai užtruko“, – sakė A. Pelegrimas.

Kalbėdamas apie ukrainiečių mokyklos ateitį pašnekovas akcentuoja didesnę ukrainiečių vaikų integraciją į lietuvišką kultūrą ir kalbą. Būtent todėl jau padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius: „Tačiau Ukrainos kalba irgi lieka pamatinė. Jie mokosi lietuvių kultūros ir Lietuvos istorijos, tačiau nepamirštame ir ukrainiečių kultūros, ukrainiečių istorijos. Žinoma, dalis šeimų vėliau grįš atgal į Ukrainą, tačiau  atvažiuoja ir naujų šeimų.“

A. Pelegrimas pastebėjo, kad nemažai ukrainiečių tvirtai įleido šaknis Lietuvoje: čia mokosi jų vaikai, o patys tėvai integravosi į darbo rinką: „Todėl paramos laikotarpis turės baigtis, nes žmonės Lietuvoje dirba ir užsidirba. Svarbu suteikti jiems priemones, padėti jomis naudotis ir sėkmingai integruotis į Lietuvos darbo rinką.“