Atraminės ligoninės
Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis spaudos konferencijoje sakė, kad Kauno klinikų bendradarbiavimo sutartis su Dnipro Mečnikovo ligonine yra nuoseklaus bendro darbo rezultatas.
„Lietuva jau metus vos ne kas mėnesį siunčia į Ukrainą medikus pasisemti karo medicinos patirties. Ši ligoninė yra viena iš tų, į kurią važiuoja dirbti mūsų medikai. Šios ligoninės išskirtinumas yra tas, kad su karo traumomis ji dirba jau nuo 2014 m. Tad yra sukaupusi milžiniškos patirties. Į ją suplaukia didžiulis pacientų srautas iš Rytų Ukrainos fronto“, – kalbėjo S. Krunkaitis.
Pabrėžė, kad valstybės ir ministerijos vienas prioritetų karo Ukrainoje akivaizdoje – sveikatos apsaugos sistemos pritaikymas prie galimų grėsmių, kad ji būtų kuo atsparesnė karo grėsmei bei su ja susijusiems iššūkiams.
Ukrainoje norintiems stažuotis medikams sudarytos visos sąlygos, rengiami medicinos studijų pakeitimai, o taip pat specialūs mokymai jau esamiems medikams.
Karo atveju Lietuvoje 23 ligoninės taptų atraminėmis. Paskaičiuota, kad jų pritaikymui reikėtų 350 mln. eurų (autonominiam veikimui, infrastruktūrai po žeme ir t.t.). Dalis šių lėšų surasta.
Karo sužeidimų išskirtinumas
Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis atkreipė dėmesį, kad Mečnikovo ligoninė pacientams teikia pačią ūmiausią pagalbą.
„Jeigu įvyktų diena X Lietuvoje, mūsų ligoninės rolė būtų labai panaši. Šios ligoninės specialistų sukaupta patirtis yra labai vertinga, ji svarbi didinant mūsų ligoninės atsparumą, ruošiant specialistus tokioms situacijos“, – teigė K. Stašaitis.
„Mūsų specialistai dirba su traumomis, bet jos dažniausiai susiję su autoįvykiais arba yra smurtinės. Karo sužeidimai yra kitokio pobūdžio. Mums reikia juos pamatyti, išsiaiškinti klinikinę taktiką, kokie sprendimai priimami, kaip tokie pacientai gydomi. Dar viena sritis – pačios ligoninės saugumas ir atsparumas, darbuotojų ir pacientų saugumas“, – dėstė K. Stašaitis.
Savanoriavo ir pats
Suskaičiavo, kad minėtoje ligonėje yra dirbę jau dvylika Kauno klinikų atstovų.
„Mūsų pagrindinis tikslas, kad Ukrainoje būtų dirbęs bent po atstovą iš kiekvieno skyriaus, kuris bus įtrauktas į per karą nukentėjusių pacientų gydymą, kad žinotų tikrąjį poreikį, tikrąjį karo sužeidimų mastą, veiksmus, kurių gydytojai tokiais atvejais imasi, ir kad šią patirtį atvežtų į Lietuvą“, – teigė vienas klinikų vadovų.
Ukrainos ligoninėse yra darbavęsis ir jis, ir S. Krunkaitis. Važiavo ir slaugytojai. Jie – svarbi gydymo komandos dalis.
„Ten pabuvojus išmokstama užtikrinti savo saugumą, išmokstama, ką turi daryti oro pavojaus atveju. Išgyvena tie, kurie žino, kaip elgtis“, – sakė K. Stašaitis.
Pagal parsivežtą patirtį klinikos koreguoja savo planus, peržiūri priemones, priima kitus reikalingus sprendimus, kad „tiek pagal instrumentinę dalį, tiek pagal organizacinę, būtume kiek įmanoma labiau būtume pasirengę priimti tokio pobūdžio pacientus“.
K. Stašaitis minėjo, kad civiliniame gyvenime operacija atliekama nuo pradžios iki galo, o kartais tuo pačiu pradedama ir rekonstrukcija. Karo atveju medikams teks išmokti atlikti tik etapą, kuris išgelbsti gyvybę ir tuo pabaigti tą operaciją, imti kitą pacientą, kuriam taip pat reikia gyvybiškai svarbios pagalbos. Tad prireiks ir morališkai prisitaikyti.
Kartas nuo karto pačios Kauno klinikos priima gydymui Ukrainos pacientus ūmiame jų gydymo periode, kad Kauno medikai galėtų čia vietoje atlikti chirurgines operacijas įgydami naujos patirties gydant karo traumas ir tuo pačiu palengvindami Ukrainos ligoninėms tenkamą krūvį.
„Galbūt ir mes lietuviai galėtume prisidėti prie Ukrainos medikų tam tikrų kompetencijų, kurių jie negali tobulinti savo ligoninėje.“
Mokomės per kraują.
Dabar – 46 Lietuvos gydytojai
Kartu su Mečnikovo ligoninės pagrindiniu chirurgu ir kitais medikais delegacijoje – ir ligoninės generalinis direktorius Sergii Ryženko. Jis dėkojo Lietuvai už pagalbą, palaikymą, pacientų gydymą. Pasakojo, kad ligoninė yra tarsi forpostas – yra vos už 100 km nuo fronto linijos.
Gydė 51 tūkst. sunkiai sužeistų karių ir civilių. 95 proc. atvejų pagalba buvo mirties ar gyvybės klausimas. Dėka medikų, kito personalo ir kitų žmonių atsidavimo, daugybę sužeistųjų pavyko išgelbėti.
„Mes kaip medicininis konvojus. Pas mus kasdien atvežami 50–100 naujų pacientų. Jiems teikiame visą reikalingą medicinę pagalbą, operuojame. Šiuo metu pas mus dirba, operuoja 46 Lietuvos gydytojai. Vien jie išgelbėjo daugiau nei 300 gyvybių“, – įvardijo vadovas.
Anot jo, raketos, aviacinės bombos, sprogmenys, atskraidinti dronais, žmogaus kūną sužaloja siaubingai.
„Per tuos kelerius metus, kai vyksta pilno masto karas, atlikome 53 tūkst. operacijų. Deja, dešimt tūkstančių žmonių liko be kojų ar rankų. Per tą laiką bandydami gelbėti gyvybes perpylėme 22,5 tonos kraujo”, – skaičius žėrė S. Ryženko.
Jis pasakojo, kad raketos atskrenda ir pas civilius, į taikų miestą. Pavyzdžiui, viena tokių raketų į miesto centrą atskrido gruodžio 1 d. Nukentėjo 40 civilių žmonių, iš jų trylika dėl sužeidimų neturėjo jokių galimybių išgyventi.
„Kol kalbamės, du lietuviai chirurgai tiesiogiai yra Mečnikovo ligoninės operacinėje ir atlieka operaciją, gelbėja šiąnakt atvežtų karių gyvybes“, – pirmadienį kalbėjo ligoninės vadovas.
Pasisakė ir apie ligoninės bei medikų saugumą. Viena raketų yra pataikiusi ir į pačią ligoninę.
„Skamba pavojaus sirenos, bet ne visi gydytojai galėjo pasitraukti į slėptuvę, nes tuo metu operavo arba stabilizavo pacientus. Taip buvo išgelbėti trys šimtai ukrainiečių“, – pateikė pavyzdį svečias, pridūręs, kad civilinė nuo karinės medicinos skiriasi kaip diena nuo nakties dėl savo masiškumo.
„Mokomės per kraują“, – teigė direktorius.
Grįžo iš ketvirtosios savo misijos
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir praėjusią savaitę iš ketvirtosios savo medicininės misijos Ukrainoje grįžusi Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė.
„Reguliariai važiuoju į Ukrainą padėti evakuoti iš fronto linijų sužeistus karius. Aš kaip gydytoja anesteziologė reanimatologė dirbu kritinės būklės pacientais“, – pasakojo V. Traškaitė-Juškevičienė, akcentavusi, kad sužeisti kariai profesionalios pagalbos sulaukia ir pradiniame gelbėjimo etape, ir tolesniuose.
Dažniausiai tai būna skeveldrų sukelti sužalojimai. Pažeidžiamas visas kūnas. Atrodo, kad skeveldra – visiškai nedidelė, bet ji gali sukelti milžinišką žalą, pavyzdžiui, sunkius pilvo ertmės, krūtinės srities sužalojimus.
„Važiuodama savanoriauti matau didelę prasmę. Labai džiaugiuosi galėdama ten važiuoti, prisidėti, panaudoti savo žinias ir daug ko išmokti. Turime ko iš jų išmokti: ir technikų, metodikų, ir kovojimo iki galo. Traumos, kurias patiria kariai, mums, civiliniams gydytojams, dirbantiems Lietuvoje, yra nematytos, nepažįstamos. Su tokiomis kasdien nesusiduriame. Važiuodama kiekvienąkart labai daug išmokstu iš vietinių gydytojų, iš vietinio medicinos personalo“, – vardijo V. Traškaitė-Juškevičienė ir dėkojo Kauno klinikoms, organizacijai „Blue/Yelow“ ir organizacijai „TacMedUkrain“, kurioje savanoriauja.
„Su kiekviena Lietuvos mediko stažuote Lietuvos sveikatos sistema tampa atsparesne, labiau pasiruošusia susidurti su tuo, su kuo galbūt ir mums Lietuvoje teks kada nors susidurti. Tikiuosi, kad šių žinių mums neprireiks, bet būsime pasiruošę bet kokiems atvejams“, – sakė gydytoja.
