Naujausiame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime kelis kartus nuskambėjo tokia mintis: „Namai – ne vien keturios sienos ir stogas [...], tačiau šiuo metu dėl namų priversti nerimauti per daug europiečių. Namai jiems gali reikšti skolą ir nežinią.“
Pranešime akcentuojama, kad nuo 2015 m. būsto kainos padidėjo penktadaliu, tiek pat sumažėjo statybos leidimų. Pabrėžiama, kad tai ne tik būsto, bet ir socialinė krizė. Ji silpnina sanglaudą ir kelia grėsmę konkurencingumui. Slaugytojai, mokytojai, ugniagesiai neišgali gyventi ten, kur dirba. Studentai meta mokslus, nes nepajėgia mokėti nuomos mokesčio, o jaunimas delsia kurti šeimas.
Būtent šiomis dienomis pristatytas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos inicijuotas pirmasis Europos įperkamo būsto planas, kuriame apibrėžta, ką reikia daryti, kad būstai taptų įperkamesni, tvaresni ir kokybiškesni. Ši europinė iniciatyva bus grindžiama vietos realijomis. Tam turi būti peržiūrėtos valstybių taikomos pagalbos taisyklės. Siekiama, kad naujų namų ir studentų bendrabučių statybos procesas supaprastėtų. Be statybų, planuojamos ir iniciatyvos, susijusios su trumpalaike nuoma. Tačiau kad situacija pradėtų gerėti, pečius turėtų suremti visuomenė ir įstatymų leidėjai. Jau planuojamas ir pirmasis aukščiausio lygio ES susitikimas būsto klausimais.
Iš ES aukštumų nusileiskime į Lietuvą. Pas mus nuolat akcentuojama, kad savivaldybės gali skirti pinigų socialinio būsto statybai, tačiau sąvoka „municipalinis būstas“ taip ir lieka neapibrėžta. Iki šiol neturime susitarimo, kas nacionaliniu lygmeniu kuruoja municipalinio būsto statybą. Kai neaišku, natūralu, kad nėra ir juo besirūpinančių institucijų. Dažniausiai municipalinis būstas traktuojamas kaip socialinis būstas, skirtas socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Šį dažnai kiek nugyventą turtą valdo savivaldybės, o norintys jį gauti neretai turi laukti ilgose eilėse.
Labiau pažengusiose ES šalyse municipaliniuose būstuose įsikuria gydytojai, policininkai ar aukščiausio lygio inžinieriai, kurių paslaugų gyvybiškai reikia regionuose. Tam tikra prasme tai lyg tarnybiniai butai, kurių Lietuvoje atsisakyta prieš 15–20 metų. Dažniausiai juose apsigyvendavo kadencijų principu dirbę statutiniai pareigūnai. Prieš maždaug 20 metų šių butų buvo atsisakyta mainais į pareigūnams mokamus nuompinigius.
Turėtume įsisąmoninti, kad municipalinis būstas privalo būti regionų ekonomikos variklis, o ne vien tik socialinės pagalbos forma nepriteklių patiriantiems gyventojams.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vertinimu, šalyje iki šiol nėra suformuota aiški nacionalinė būsto politika. Tokios politikos parengimas leistų mums pereiti nuo fragmentiškų sprendimų prie ilgalaikės nacionalinės būsto strategijos, apimančios ir nuomos, ir municipalinio būsto segmentą. Kartu savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau finansinių ir teisinių priemonių plėtoti nuomos būsto fondą. Jis galėtų būti formuojamas atsižvelgiant į vietos darbo rinkos poreikius – butai galėtų būti suteikiami mokytojams, medikams ir viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių savivaldybė būtų suinteresuota pasikviesti ar pervilioti iš kitų regionų.
Tarp LNTPA pasiūlymų – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Savivaldybės galėtų rūpintis žemės nuoma, nutiesti elektros, vandentiekio ir nuotekų trasas, įrengti gatves ar šaligatvius, o privatus sektorius rūpintųsi projektavimu, statyba ir visų procesų valdymu. Partnerystė leistų sumažinti finansinį krūvį savivaldybėms ir paspartintų municipalinio būsto pasiūlą.
Akivaizdu ir tai, kad municipalinio būsto plėtra turėtų būti siejama su vaikų darželiais, pradinėmis mokyklomis, automobilių parkavimu ar net jų krovimu elektra. Tam turėtų pasitarnauti ES struktūrinių fondų pinigai.
Mums nereikia išrasti dviračio, užtektų pasidomėti pažangiomis Danijos, Austrijos ar Prancūzijos patirtimis ir pritaikyti jas prie Lietuvos realijų. Tuomet galėtume drąsiai sakyti, kad toliau nuo didmiesčių esančios savivaldybės yra patrauklios šimtams aukšto lygio profesionalų ir jaunoms šeimoms, ieškančioms pirmojo būsto.
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt.
POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS. Užsakovas: Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Europos Parlamente Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
Užsakovą kontroliuoja: Europos Parlamentas. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su darbu Europos Parlamente.
Skaidrumo pranešimas: https://kauno.diena.lt/politines-reklamos-pranesimas/politines-reklamos-skraidrumo-pranesimas-nr10-1734186.
Naujausi komentarai