VALDININKAMS PATINKA AMŽINAS KARANTINAS?

Kavinės, kirpyklos – jau atviros, o valstybinėse įstaigose apie karantino atlaisvinimus nė negirdėti – liepia kreiptis nuotoliniu būdu. Negana to, už skambučius tenka ir papildomai susimokėti.

Gyventojų skundai

„Kauno dienos“ skaitytojai stebisi, kad valstybinės institucijos vis dar dirba nuotoliniu būdu, nors karantino sąlygos jau  kelis kartus buvo švelnintos.

Žmonės piktinasi, kad į kavines, kirpyklas galima užsukti, tačiau „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos valstybinės įmonės vis dar klientams užvėrusios duris, nors čia gyventojai ne savo noru eina, o tik tada, kai labai prireikia.

„Kada žmonės bus vėl įleidžiami į VMI, „Sodros“ ir kitų valdiškų įstaigų skyrius? Į kirpyklas, kavines, koncertus ir pan. galima eiti, aišku, galima ir neiti, nuo noro priklauso. Į valdiškus namus savo noru nesibraunama, einama tada, kai gyvenimas, tiksliau, pati kontora priverčia. O čia karantinas be galo, be krašto“, – piktinosi kaunietė, besijaučianti karantino auka.

VMI karantino metu klientus aptarnauja tik nuotoliniu būdu, todėl filialuose nėra jokių eilių. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Moteris pasakojo, kad žengti pro valstybinių institucijų duris ir šiaip ne pati maloniausia patirtis, nes dažnai žmonės čia apsilanko tada, kai būna skolingi.

„Net ir be jokių karantinų turėti reikalų su tokiomis tarnybomis niekad nebuvo nei malonu, nei sveika, bet dabar – visiškas siaubas. Ypač kai pareikalaujama kokių nors dokumentų originalų, kurių nei telefonu, nei elektroniniu paštu nepateiksi. Jei teikiasi priimti kopijas, atsiųstas paprastu paštu, tai tik patvirtintas notaro.

Taip išeina, kad notarai klientus priimti gali, aišku, ne už dyką, nes kiekvienas popierėlis kainuoja pinigus. O mokesčių mokėtojų išlaikomos kontoros tų pačių mokesčių mokėtojų neįsileidžia. Kada baigsis tokios patyčios?“ – nusivylimo valstybinių institucijų darbu karantino metu neslėpė pašnekovė.

„Sodros“ pozicija

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis „Kauno dieną“ tikino, kad nėra tokių situacijų, kurių neišspręstų tiesiog skambutis telefonu.

Anot jo, dėl pandemijos siekdama apsaugoti tiek darbuotojų, tiek ir klientų, ypač senjorų, sveikatą, „Sodra“ pristatė naujovę, patogią ir prieinamą netgi tiems, kurie neturi įgūdžių ir techninių galimybių naudotis internetu – visus prašymus „Sodra“ priima paskambinus tel. 1883 arba (8 5) 250 0883.

Tiesa, net ir pačios „Sodros“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad šie skambučiai yra mokami. Priklausomai nuo paslaugos operatoriaus, už minutę papildomai tenka mokėti nuo 1 iki 4 ct. Jei žmogus skambina iš fiksuoto ryšio telefono, dar teks sumokėti ir 4 ct už sujungimą.

„Ši paslauga teikiama nuo praėjusių metų vidurio, vyresnio amžiaus gyventojai ja aktyviai naudojasi. Pavyzdžiui, vien pensijų klausimais prašymų telefonu pateikta 16 tūkst. Beje, ši paslauga yra visiškai nauja – iki pandemijos ji nebuvo teikiama. Jeigu reikia pateikti dokumentus, juos galima atsiųsti paprastu paštu arba atnešti ir įmesti į dėžutę prie Klientų aptarnavimo skyriaus.

„Sodra“ taip pat pasirūpino, kad daugiau konsultantų aptarnautų klientus telefonu – atidarė antrą skambučių centrą. Skambučių srautas dėl pandemijos yra išaugęs dvigubai. Atsiprašome, jeigu kartais tenka ilgiau palaukti, kol konsultantas atsilieps“, – teigė S.Jarmalis.

Jis nurodė, kad „Sodros“ klientų aptarnavimo centrai kartu su VMI ir Užimtumo tarnyba užsivėrė maždaug prieš metus paskelbus karantiną ir buvo trumpam atnaujinę veiklą tarpkarantininiu laikotarpiu.

Vis dėlto tuo metu „Sodra“ didžiausią dėmesį sutelkė į aptarnavimą telefonu – norintys apsilankyti klientų aptarnavimo skyriuje gyventojai turėjo registruotis iš anksto, o registracijos metu „Sodros“ specialistai stengdavosi visus kliento rūpesčius išspręsti telefonu, kad žmogui atvykti nereikėtų.

„Kol kas neturime informacijos, kada klientų aptarnavimo skyriai galėtų atsidaryti. Tai priklausys ir nuo epideminės situacijos Lietuvoje, vakcinavimo tempo, Vyriausybės nustatytų ribojimų. Labai tikėtina, kad, net ir atsidarius klientų aptarnavimo skyriams, juose bus priimami tik iš anksto telefonu ar internetu užsiregistravę gyventojai“, – apie tai, kad dar neaišku, kada vėl bus atnaujintas įprastas kontaktinis aptarnavimas, kalbėjo „Sodros“ atstovas.

Gyventojai piktinasi, kad negalima laisvai patekti į  „Sodros“ patalpas. (Evaldo Šemioto nuotr.)

VMI atsiverti neskuba

VMI atstovai taip pat dar negali pasakyti, kada klientams vėl visiškai atvers filialų duris. Kol kas ir ši įstaiga klientus aptarnauja tik nuotoliniu būdu. Nebuvo daroma išimčių net pajamų deklaravimo laikotarpiu, kai įprastai gyventojai užplūsdavo VMI padalinius.

„Siekiant užtikrinti gyventojų ir klientus aptarnaujančių darbuotojų saugumą, aptarnavimas karantino metu VMI organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Kad būtų užtikrintas mokesčių administratoriaus veiklos tęstinumas, specialistai, iki šiol aptarnavę klientus VMI padaliniuose, konsultacijas teikia e.būdu arba telefonu“, – teigė Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė.

Mokesčių mokėtojai kviečiami naudotis VMI e.paslaugomis, paslaugos ir konsultacijos teikiamos paskambinus tel. (8 5) 2191 777. Mokesčių klausimais VMI specialistai konsultuoja ir trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.

VMI e.paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos nuotoliniu būdu per „Mano VMI“, Elektroninio deklaravimo sistemą ir kitais kanalais.

Kaip „Kauno dienai“ nurodė J.Stankienė, VMI nebuvo sulaukusi skundų dėl to, kad klientus aptarnauja tik nuotoliniu būdu. Taip vyko ir pajamų deklaravimas.

„Nuo metų pradžios daugiau nei 1,35 mln. Lietuvos gyventojų laiku pateikė pajamų mokesčio deklaracijas, iš kurių 87 proc. tai padarė savarankiškai, padedant vedliui. Paskelbus nuotolinį deklaravimą VMI skambučių srautas išaugo trigubai – iš viso deklaravimo laikotarpiu atsakyta į 583 tūkst. skambučių, o tai 70 proc. daugiau nei praėjusių metų deklaravimo laikotarpiu.

Nuo kovo 3 d. nuotolines paslaugas ir konsultacijas teikė daugiau nei 360 VMI specialistų visoje Lietuvoje. Specialiai nuotolinėms paslaugoms sukurta iš gyventojų gaunamų skambučių valdymo sistema leido net 99 proc. padidinti teikiamų nuotolinių paslaugų telefonu pasiekiamumą, o tai leido užtikrinti sklandų deklaravimo procesą. Taip pat atsakyta į 27 tūkst. paklausimų raštu, kuriuos gyventojai teikė per „Mano VMI“, elektroniniu ir klasikiniu paštu“, – kaip vyko darbas deklaravimo metu, komentavo Kauno VMI viršininkė.

J.Stankienė nurodė, kad, pasibaigus karantinui, VMI grįš prie gyvo bendravimo su klientais, tačiau tik iš anksto užsiregistravus. Tiesa, kada klientai vėl galės būti aptarnaujami kontaktiniu būdu, VMI atstovai taip pat nežino.

„Įvairios priemonės, skirtos klientų ir darbuotojų saugumui, įgyvendinamos nuo pandemijos pradžios. Visuose Kauno VMI aptarnavimo padaliniuose įrengtos specialios pertvaros, skiriančios klientą nuo darbuotojo. Darbuotojai yra aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis: veido kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekcijos priemonėmis.

Atnaujinus kontaktinį klientų aptarnavimą, didelis dėmesys bus skiriamas saugos reikalavimams užtikrinti. Tačiau pandemija daugumą mūsų klientų paskatino labiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, todėl ir toliau ypatingą dėmesį skirsime elektroninių paslaugų plėtrai ir pažangioms klientų aptarnavimo priemonėms kurti“, – teigė J.Stankienė.

Dirba pamainomis

Karantinas praretino žmonių ir Kauno miesto savivaldybės koridoriuose. Čia miestiečiai patarnaujami mišriu būdu, o darbuotojai kontaktiniu būdu dirba pamainomis.

Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja Jolanta Tarasevičienė dienraščiui nurodė, kad tiek savivaldybė, tiek seniūnijos sudaro palankias sąlygas, kad gyventojams paslaugos būtų prieinamos ir teikiamos nenutrūkstamai. Daugumą jų miestiečiai galima užsisakyti puslapyje epaslaugos.kaunas.lt, taip pat kreipiantis e.paštu info@kaunas.lt ar susisiekus su klientų aptarnavimo specialistais bendruoju telefonu 8 800 20 000. Dokumentai priimami ir paprastu paštu.

Turėti reikalų su tokiomis tarnybomis niekada nebuvo nei malonu, nei sveika, bet dabar – visiškas siaubas.

„Jeigu nėra galimybių norimų paslaugų gauti nuotoliniu būdu, kauniečiai priimami savivaldybėje ir jos padaliniuose. Dėl epidemiologinių skaičių darbuotojai dirba pamainomis, o į patalpas įleidžiama ne daugiau kaip du asmenys vienu metu, kad pavyktų tinkamai suvaldyti srautus ir užtikrinti gyventojų saugumą. Į fizinę vietą norintiems atvykti gyventojams rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti vizito, kad netektų laukti, tačiau tai neprivaloma ir priimsime visus laukiančius“, – teigė J.Tarasevičienė.

Pasak jos, visos savivaldybei pavaldžios institucijos prie įprastinės darbo organizavimo tvarkos grįš iš karto po karantino arba sulaukus naujų rekomendacijų iš Vyriausybės.

„Gyventojus tiesiogiai aptarnaujantys specialistai dirba pamainomis, dalis jų jau yra pasiskiepiję ir profilaktiškai testuojasi. Siekiant apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo COVID-19 grėsmių darbo vietos nuolatos dezinfekuojamos, laikomasi griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų“, – teigė savivaldybės atstovė ir pridūrė, kad nusiskundimų dėl tokio darbo organizavimo nebuvo sulaukę.

Kokios rekomendacijos?

Vyriausybės atstovai, panašu, taip pat negali atsakyti, kada karantino sąlygos bus dar labiau sušvelnintos. Tiesa, nurodoma, kad kitą savaitę jau galima tikėtis daugiau paslaugų, kurios būtų teikiamos kontaktiniu būdu. Iki tol prašoma gyventojų kantrybės.

„Socialinių kontaktų mažinimas išlieka pagrindine karantino režimo priemone, todėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės tikslais yra pateisinamos visos priemonės, padedančios mažinti nereikalingą žmonių būriavimąsi ir kontaktus, kai yra užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus. Nustatant tam tikras karantino režimo priemones, pagrindinis tikslas nėra pats tam tikros veiklos draudimas, tačiau visų pirma tikimasi asmenų supratingumo ir atsakingo elgesio, kuris leistų sustabdyti užkrečiamųjų ligų plitimą.

Įstatyme įtvirtintas karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Konkrečias priemones, susijusias su laikinais asmenų teisių ribojimais, Vyriausybė pritaikė išimtinai siekdama suvaldyti ir kontroliuoti konkrečios užkrečiamosios ligos COVID-19 plitimą, vadovaudamasi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu“, – dėstoma Vyriausybės atstovų dienraščiui atsiųstame komentare.

Vyriausybės atstovai pažymėjo, kad nuo gegužės 24 d. Lietuvoje įsigalios galimybių pasas, kuris leis verslams dirbti didesniu pajėgumu, o žmonėms naudotis platesniu paslaugų ratu. Taip pat nuo šios dienos Vyriausybės nutarimu pakoreguotas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje organizuojamas darbas.

„Į darbo vietas turės teisę sugrįžti ir klientus aptarnauti kontaktiniu būdu darbuotojai, kurie atitiks Vyriausybės nutarime nustatytus kriterijus, t.y. jei asmuo persirgo COVID-19 liga arba buvo paskiepytas ES vaistinių preparatų registre įregistruota COVID-19 ligos vakcina. Epidemiologinei situacijai gerėjant, sėkmingai vykdant masinę gyventojų vakcinaciją ir pasiekus kiek galima saugesnį visuomenės imuniteto lygį, būtų galimi dar didesni atlaisvinimai. Tikimės visų supratingumo solidarizuojantis su šiuo metu būtinomis epidemiologinei situacijai valdyti priemonėmis tam, kad galėtume kuo užtikrinčiau judėti stabiliai gerėjančios situacijos ir platesnio atlaisvinimo link“, – apie tai, kad kitą savaitę galbūt daugiau valstybinių įstaigų atvers duris, dėstoma komentare.