Valerijus Makūnas: sėkmė retai būna vieniša, už jos slypi žmonės

– Kaip šiemet pasikeitė Kauno rajono savivaldybės lyginamasis svoris šalyje? Kokie rodikliai jus džiugina, o kur galbūt reikėtų pasitempti?

– Jau antrą dešimtmetį stabiliai auga Kauno rajono gyventojų skaičius, o tokių savivaldybių Lietuvoje – vos kelios. Registrų centro duomenimis, šių metų gruodžio 3 d. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravo daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų, prieš metus jų buvo 117 tūkst. 382. Mūsų jauna savivaldybė išsiskiria ir gimstamumo rodikliais: Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 6,6 naujagimio, o Kauno rajone – 9,5.

Pagal gyvenimo kokybės rodiklius esame tarp geriausių šalies savivaldybių, o pagal darbo užmokesčio dydį mus lenkia tik Vilniaus ir Kauno miestai.

Džiugina ir tai, kad Kauno rajone kasmet sukuriama vis daugiau šalies bendrojo vidaus produkto. Kauno laisvoji ekonominė zona yra viena sparčiausiai augančių Baltijos šalyse. Tai ne tik mūsų regionui, bet ir visai Lietuvai svarbus projektas, todėl Kauno rajono savivaldybė aktyviai prisideda prie inžinerinių tinklų, kelių ir kitos infrastruktūros kūrimo.

Neliekame nuošalyje, kai reikia spręsti oro uosto problemas, nes jis taip pat įsikūręs Kauno rajono teritorijoje, Karmėlavoje. Šiemet jis žymiai prasiplėtė, išaugo jo vaidmuo valstybės gyvenime, ypač kai baltarusiški oro balionai ėmė trikdyti Vilniaus oro uosto veiklą.

Investicijų sulaukiame įvairiose Kauno rajono vietose. Žemaitkiemio kaime (Domeikavos sen.) už daugiau kaip 20 mln. eurų pastatytas gyvūnų maisto fabrikas „Akvatera W“, Sausinės kaime (Užliedžių sen.) įkurtuvėms ruošiasi žemės ūkio technika prekiaujanti „East West Agro“, Rokų seniūnijoje kyla didelis vėjo elektrinių parkas, ambicingų planų turi pramoninio nekilnojamojo turto plėtra užsiimanti „Sirin Development“.

Tobulėti visada yra kur. Gyventojai nori didesnės gerovės čia ir dabar. Man irgi norėtųsi, kad kai kurie darbai vyktų sparčiau, bet tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies. Darbų apimtį riboja biudžeto galimybės, todėl svarbu viską įvertinti, nustatyti prioritetus. Daug investicijų reikia keliams, vandentvarkai.

Labiau rūpintis gyventojų saugumu reikalauja sudėtinga geopolitinė situacija. Šiemet įsigijome tris mobiliuosius civilinės saugos konteinerius su pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonėmis, kurių reikia ekstremaliose situacijose. Konteinerius su visu turiniu galima greitai pervežti ir pristatyti ten, kur labiausiai reikia. Siekiame užtikrinti reikiamą priedangų ir slėptuvių tinklą, informuoti ir apmokyti gyventojus.

Titulas: asociacija „Lietuvos krepšinis“ paskelbė Kauno rajoną 2026 m. Lietuvos krepšinio sostine. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

– Šiemet Kauno rajono savivaldybė už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą pelnė „Auksinę krivūlę“, o jūs asmeniškai buvote apdovanotas net keletą kartų. Policijos departamentas prie VRM skyrė medalį „Už nuopelnus saugumui“, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – garbės ženklą „Už nuopelnus švietimui“, asociacija „Lietuvos krepšinis“ – medalį „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“, tarptautinė žydų organizacija „Jewish Heritage in Lita“ dėkojo už litvakų istorinės atminties įamžinimą. Ką Jums reiškia šie apdovanojimai?

– Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad įvertinimai nesvarbūs. Jei kas nors pastebi tavo pastangas, mato pokyčių, įvertina bendruomenę, kurioje dirbi, visa tai motyvuoja ir sustiprina tikėjimą tuo, ką darai. Apdovanojimas nėra absoliutus sėkmės matas, bet jis rodo, kad esame teisingame kelyje.

Pirmas jausmas gavus apdovanojimą yra dėkingumas, nes už kiekvieno apdovanojimo slypi daugybė žmonių: bendruomenė, kolektyvas, šeima, partneriai, bendraminčiai. Dėkingumas apsaugo nuo puikybės ir primena, kad sėkmė retai būna vieniša. Man pasisekė, nes visa mano darbo biografija susijusi su Kauno rajonu, kraštu, kuriame gyvena aktyvi bendruomenė, turiu puikią komandą, mane palaiko šeima. Už tai esu visiems dėkingas.

– Vis dėlto, kuris įvertinimas Jums svarbiausias?

– Kiekvienas pastebėjimas yra svarbus, nes leidžia prisiminti nueitą kelią, pamatyti pokyčius.

Švietimas man ypač artima sritis, nes esu dirbęs mokytoju, direktoriumi, Švietimo skyriaus vedėju. Merui tenka dar didesnė atsakomybė, nes reikia modernizuoti ugdymo įstaigas, statyti naujas mokyklas, darželius. Mūsų tikslas buvo ir liks paprastas, bet prasmingas, – kad kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis iš miesto, miestelio, ar mažo kaimo, turėtų galimybę mokytis oriai, kūrybiškai ir saugiai. Matome priemiesčius, kur reikia naujų ugdymo įstaigų, bet nepamirštame ir nutolusių mokyklų, kurių vaidmuo vietos bendruomenių gyvenime taip pat svarbus.

VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija pasipildė šiuolaikiniu priestatu, išsiplėtė jos bendras plotas, kokybiškai pasikeitė mokymo bazė. Antrame etape atnaujinsime senąjį pastatą, vėliau pastatysime sporto salę. Tai bus ateities mokykla. Tą patį galiu pasakyti apie Raudondvario gimnaziją, kurioje vyksta didžiuliai darbai.

Esame pasiryžę atnaujinti Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją – jos pastatas bus apšiltintas ir padengtas specialia dekoratyvine danga. Kitų metų rudenį duris atvers nauja Domeikavos pradinė mokykla, Užliedžiuose steigiame progimnaziją.

Ežerėlio pagrindinėje mokykloje irgi suplanuoti atnaujinimo darbai. Tenka pripažinti, kad moksleivių šioje seniūnijoje mažėja, todėl dalyje laisvų patalpų įkurdinsime vaikų darželį. Taip bus patogiau ir sutaupysime lėšų.

Didžiuliai darbai vyksta Garliavos vaikų darželyje „Obelėlė“, Raudondvario „Riešutėlyje“ taip pat darbuojasi statybininkai.

Kauno rajone kasmet gimsta vidutiniškai 1 200 naujagimių, todėl ugdymo įstaigų tinklo tobulinimas yra nesibaigiantis procesas. Kelionė į šiandieną, kuri atvertė naują Kauno rajono švietimo puslapį su tokiomis mokyklomis ir ikimokyklinėmis įstaigomis, kokias matome, nebuvo lengva. Tačiau tai viena svarbiausių investicijų, kuri atsiperka žmonių pasitikėjimu šiuo kraštu, noru čia kurti savo ir vaikų ateitį.

Sportui: Kauno rajone, išauginusiame gausų būrį sportininkų, daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui. Šiemet atnaujinti Kačerginės stadionas ir Lapių sporto aikštynas. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

– Gyvenimo kokybė susideda iš daugelio komponentų, kurių jaunai bendruomenei norisi čia ir dabar. Šalia yra didelis miestas su aktyviu kultūriniu gyvenimu ir gausiomis pramogomis. Kokiais renginiais galite sudominti Kauno rajono žmones jų gyvenamojoje aplinkoje?

– Su Kauno miesto kultūriniu gyvenimu mes ne konkuruojame, o stengiamės jį papildyti savitais renginiais. Manyčiau, mūsų kultūros bendruomenei tai daryti puikiai sekasi. Kauno rajono renginiai dažniausiai vyksta kamerinėje aplinkoje, gamtos ir kultūros paveldo prieglobstyje, be to, yra unikalūs, todėl jų trauka didelė. Zapyškio aitvarų festivaliui, Kulautuvos „Akacijų alėjai“ ar Samyluose vykstančiai šventei „Pėdos marių dugne“ reklamos nereikia. Unikalumas – štai kas yra mūsų bendruomenių stiprybė. Tokių renginių, kurie tinka visai šeimai ir yra nemokami, poreikis tik didėja.

Mūsų bendruomenių kūrybingumą patvirtina ne tik tradiciniai renginiai, bet ir naujos iniciatyvos. Pavyzdžiui, Vilkija jau turi savo džiazo festivalį „VilkiJazz“, Čekiškėje atgimė mėgėjų teatras. Aktyvus kultūrinis gyvenimas verda Obelynėje ir Kačerginėje. Ne mažiau įdomūs procesai vyksta Bubiuose, kur Batniavos seniūno Šarūno Pikelio suburti menininkai kartu su vietos bendruomene pritaikė renginiams sovietmečio laikų pastatą.

Turime kultūros paveldo vertybių, muziejų. Kluoniškių kaime rasite Antano Sutkaus fotogaleriją. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios erdvė ir Raudondvario dvaras yra vietos, kuriose vyksta ne tik bendruomenių šventės, bet ir nacionalinio, tarptautinio lygio renginiai.

Apdovanojimas nėra absoliutus sėkmės matas, bet jis rodo, kad esame teisingame kelyje.

Profesionalusis menas atkeliauja į įvairias seniūnijas. Prie to labai prisideda mūsų partneriai – Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno filharmonija. Kauno valstybinis muzikinis teatras Raudondvario kultūros centro scenoje ketina pastatyti net baletą. Mūsų miestelių kultūrinio gyvenimo įvairovė nustebina ne vieną renginių persisotinusį miestietį.

– Sparčiai vykstanti urbanizacija dažnai būna nedraugiška gamtai. Kaip tankiai apgyvendintose Kauno rajono vietose sekasi kurti žaliąsias zonas?

– Tai rimtas iššūkis, nes urbanistinė plėtra ilgą laiką vyko chaotiškai ir tik prieš penkerius metus priimtas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas padėjo labiau valdyti šį procesą, ėmė megztis dialogas tarp savivaldybės, nekilnojamojo turto statytojų ir vietos bendruomenių.

Mūsų tikslas – kurti tokią aplinką, kurioje žmonėms būtų gera gyventi. Kartu su vietos bendruomene ir verslu pavyko įrengti Ramučių parką. Vienoje tankiausiai apgyvendintų Užliedžių seniūnijoje formuojamas Giraitės parkas, kuris kartu su netoliese statoma Šv. Šeimos bažnyčia sudarys patrauklią visumą. Žaliąsias zonas kuriame ir kitur: Juragiuose, Mastaičiuose, Vandžiogaloje.

Vis daugiau patrauklumo įgauna kurortinės teritorijos miesteliai. Gamta čia nuostabi, ją saugome, bet žmonėms norisi daugiau paslaugų, todėl Kulautuvoje statome daugiafunkcį centrą, Zapyškyje – naują prieplauką su informaciniu centru. Kačerginėje kartu su LSMU Kauno ligonine esame pasiryžę atgaivinti „Žibutės“ sanatoriją, kurioje veiks ligų prevencijos ir profilaktikos centras, SPA, baseinas.

Susitelkimas: Vandžiogaloje įgyvendinti projektai pakeitė miestelio įvaizdį. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

– Asociacija „Lietuvos krepšinis“ paskelbė Kauno rajoną 2026 m. Lietuvos krepšinio sostine. Ką tai reiškia?

˜– Ši iniciatyva skirta populiarinti krepšiniui regionuose, į veiklas įtraukiant įvairias gyventojų grupes. Esu dėkingas asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentui Mindaugui Balčiūnui už galimybę dalyvauti šiame projekte.

Krepšinio tradicijos mūsų krašte yra gilios: Kauno rajone užaugo Jonas Mačiulis, Tadas Klimavičius, Vytenis Lipkevičius, Adas Juškevičius, Kęstutis Šeštokas, Artūras Milaknis, daug kitų žinomų krepšininkų. Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniauja „Omega-Tauras-LSU“, prie krepšinio populiarinimo aktyviai prisideda „Tornado“ krepšinio mokykla. Pasididžiavimą ypač kelia 3x3 krepšinio klubas „Raudondvaris Hoptrans“, kuriam pavyko įsitvirtinti geriausių pasaulio komandų penketuke.

Krepšinio sostinės titulas įpareigoja veikti dar aktyviau. 2026-aisiais Garliavos sporto centre vyks įvairių renginių, tarp kurių – Lietuvos jaunimo rinktinių ir galbūt moterų rinktinių rungtynės. Krepšinio šventė keliaus per kitas seniūnijas, vyks susitikimai su žinomais krepšininkais, treneriais.

– Ar neliks nuskriaustos kitos sporto šakos?

– Mūsų krašte vietos randa įvairių sporto šakų atstovai, skiriame daug dėmesio sporto infrastruktūrai kurti. Malonu, kad šias pastangas pastebėjo Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, išrinkę Kauno rajoną sportiškiausia 2025 m. savivaldybe.

Kauno rajonas yra nacionalinio lygio komandų namai ir strateginis partneris. Lietuvos futbolo federacijos „A“ lygos vicečempionais antrus metus iš eilės tapo „FC Hegelmann“ futbolininkai. Lietuvos moterų rankinio lygos čempionato nugalėtoja trečius metus iš eilės tituluota „Cascada-HC Garliava SC“.

Šie metai išsiskyrė tarptautinio ir nacionalinio lygmens sporto renginiais: Čekiškės Jono Kochanausko trasoje vyko Europos greičio automodelių čempionatas, Raudondvario stadione – UEFA Konferencijų lygos atrankos etapo rungtynės ir Europos U-19 vaikinų futbolo čempionato atrankos turnyras, Garliavos arenoje – Europos taurės moterų rankinio varžybos.

Kauno rajone yra gilios automobilių lenktynių, dziudo, aerobinės gimnastikos, bokso, sportinių šokių tradicijos. Pakaunės miesteliuose užaugo šalies akademinio irklavimo elitas: broliai Domantas, Dovydas ir Povilas Stankūnai, Ieva Adomavičiūtė, Dovydas Nemeravičius, Justas Kuskevičius ir daugelis kitų.

Skiriame dėmesio retoms, bet jaunimą dominančioms sporto šakoms, pavyzdžiui, laivų modelių lenktynėms. Lapėse atidarėme sporto aikštyną, kuriame įrengta ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa. Piliuonoje gyvenantys šios populiarėjančios sporto šakos atstovai Dainius ir Sandra Liutkai skina pergales tarptautiniu mastu.

Investicijos: Domeikavos seniūnijoje šiemet pastatyta gyvūnų pašaro gamykla „Akvatera W“. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

– Kaip vertinate bendruomenių įsitraukimą į savivaldos procesus? Ar dažnai pasitaiko, kad gyventojų idėjos arba pastabos pakeičia savivaldybės sprendimus? Kokie žmonės arba jų iniciatyvos įsiminė labiausiai?

–Įspūdingais renginiais Kauno rajoną daug metų garsina Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė. Šiemet, Liepos 6-ąją, Raudondvario dvare įvykusi šventė, skirta Lietuvos gimtadieniui ir Kauno rajono 70-mečiui, nudžiugino bendruomenę ir nustebino užsienio partnerius.

Šiemet įvyko ryškių pokyčių medicinos paslaugų srityje. Už tai esu dėkingas Garliavos medicinos centro direktoriui Mindaugui Kyguoliui ir Vilkijos PSPC direktoriui Danui Bortkevičiui. Abu įstaigoms pradėjo vadovauti palyginti neseniai, bet jau sugebėjo įgyvendinti ambicingus projektus, o permainomis džiaugiasi pacientai ir personalas.

Ryškių pokyčių įvyko ir kitose savivaldybės įstaigose – Komunalinių paslaugų centre ir bendrovėje „Giraitės vandenys“.

Kartu su žemdirbiais pirmieji Lietuvoje įsteigėme Melioracijos fondą, kurio parama jau pasinaudojo nemažai ūkininkų. Džiugina pažangūs žemdirbių ūkininkavimo metodai, jų pilietiškumas.

Bendruomenių aktyvumas ypač ryškus įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas. Jaunam Vandžiogalos seniūnui Jurgiui Bukauskui pavyko sutelkti bendruomenę ir įgyvendinti net keturis projektus, kurie pakeitė miestelio įvaizdį: buvo suformuotas parkas, laisvalaikio erdvės, atsirado fontanų, pagražėjo namų fasadai. Žinau, kad prie darbų prisidėjo ir bendruomenės: vakarais ir savaitgaliais vyrai maišė betoną, klojo trinkeles, moterys tvarkė aplinką.

Kulautuvos bendruomenė yra pavyzdys, kaip panaudojant gamtinius išteklius galima kūrybiškai tvarkyti aplinką. Ši bendruomenė buvo apdovanota konkurso „Žalioji erdvė 2025“ specialiuoju prizu už geriausius mažosios architektūros sprendinius.

Daug gražių darbų atliko Akademijos „Lokali“, Raudondvariečių, Karmėlavos „Židinio“, Ramučių „Mūsų teisė“, Juragių, Neveronių, Liučiūnų, Panevėžiuko ir kitos bendruomenės.

Įsiminė ir šių metų moksleivių pasiekimai, sporto laimėjimai – visko neišvardysi. Į Kauno rajono istoriją pateko Raudondvario gimnazijos abiturientas Darius Ostrauskas, kuris laikė šešis brandos egzaminus ir iš visų gavo po 100 balų. Darius yra pirmas moksleivis, kuriam įteikiau Kauno rajono savivaldybės medalį „Už nuopelnus“. Tokios istorijos įkvepia ir suteikia optimizmo, kad mūsų krašto laukia puiki ateitis.

– Ko norėtumėte palinkėti Kauno rajono žmonėms?

– Esu dėkingas savo komandos nariams, savivaldybės partneriams, visiems Kauno rajono žmonėms už supratimą, kūrybiškumą ir kartu atliktus darbus, už tai, kad esame pastebimi ir vertinami.

Artėjant šventėms visiems linkiu džiaugsmo, sveikatos, ramybės ir taikos. Teaplenkia jus negandos, o Naujieji Metai į kiekvienus namus tegu atneša šilumą, meilę ir gerą nuotaiką.