Ryškiausias taškas žemėlapyje
Iš tikrųjų Kauno rajone laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statusą turi tik Karmėlavos seniūnijoje plėtojama verslo investicijų zona, Ramučiuose verslo sala vadinama industriniu parku, šalia Juragių – industrine zona, o Jonučių (Alšėnų seniūnija) ir Kumpių kaimuose – verslo parkais. 2023 m. naujame Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane numatyta nauja verslui skirta zona Ražiškių kaime (Garliavos apylinkių seniūnija).
Ryškiausiame Kauno rajono verslo žemėlapio taške – Kauno LEZ – registruota 130 įmonių, 10 tūkst. darbo vietų, pritraukta 2 mlrd. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos. Praėjusių metų gruodžio pradžios duomenimis, čia veikiančių gamybos įmonių apyvarta siekė 1,2 mlrd. eurų.
Pasak Kauno LEZ vadovo Vytauto Petružio, plėtrai papildomo ploto ieško maždaug trečdalis LEZ klientų. Nors šiuo metu valdomi sklypai dar tenkina paklausą, teritorijai jau reikalinga plėtra.
Išaugo iki 40
Prieš kelis dešimtmečius Kumpiai buvo tylus Kauno rajono kaimas, o dabar čia – daug įmonių ir darbo vietų, naujų verslo objektų kontūrai ir milijoninės investicijos.
Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) duomenimis, šių metų sausio 22 d. Kumpių kaime veikė beveik 40 Lietuvos ir tarptautinių įmonių. Nemaža jų dalis teikia logistikos sandėliavimo, transporto, ekspedijavimo, konsultavimo ir kitokias paslaugas. Skaičiuojant su įmonėmis, veikiančiomis gretimuose Žemaitkiemio ir Sausinės kaimuose, jų būtų beveik 70.
„Verslo plėtrai itin patogi šios zonos lokacija: šalia A1 magistralės Kaunas–Klaipėda. Tai užtikrina gerą susisiekimą su Kauno miestu, Kauno oro ir Klaipėdos jūrų uostais, kitais šalies miestais ir suteikia palankias sąlygas logistikos, gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriams kurtis ir plėstis“, – pabrėžė KRTVIC direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.
Vienos pirmųjų Kumpių kaime Verslo gatvėje įsiregistravo „ALSO Lietuva“, kompiuterinės, programinės ir kompiuterinių žaidimų įrangos tiekėja, bei logistikos paslaugas teikianti „Dinaka“ ir kietųjų baldų gamybos ir furnitūros prekybos bendrovė „Diforma“.
Kumpių kaime veikia trys susijusios, priklausančios tai pačiai verslo grupei, veikiančios pagal bendrą strategiją ir papildančios viena kitos veiklą bendrovės: „Joldija“ (baldų gamybos medžiagos, furnitūra, baldų gamyba ir prekyba), investicinės veiklos įmonės „Joldija energija“ ir „Joldija holding“.
Į Žemaitkiemio kaimą viena pirmųjų atėjo „Hegelmann Rental“, teikianti automobilių nuomos paslaugas. Didžiausias proveržis įvyko 2018 m., kai veiklą pradėjo „Hegelmann Logistics“, „Hegelmann Special Transporte“ ir ekspedijavimo, logistikos ir transporto paslaugų įmonė „HT Ferry Service“.
Pasižymėjo sparčia plėtra
Ši verslo zona pernai pasižymėjo sparčia plėtra: 20,5 mln. eurų į naują „Akvatera W“ gamyklą investavo „KIKA Group“. Tai didžiausia ir moderniausia Baltijos šalyse naminių gyvūnų maisto gamykla.
Toje pat Ozo gatvėje pernai atidarytas naujas „Scania“ pardavimų ir paslaugų centras – daugiau nei 13 mln. eurų vertės investicija, žyminti ne tik Švedijos milžinės plėtrą, bet ir nustatanti naujus kokybės ir tvarumo standartus visam Baltijos regiono sunkiojo transporto sektoriui.
Daugiausia darbuotojų – 615 – praėjusių metų lapkričio duomenimis, turėjo „Hegelmann transporte“, „Celsis“ – 327, „Hegelmann Autotransporte“ – 309 ir „Trans Compass“ – 296.
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius pernai išdavė keturiolika statybą leidžiančių dokumentų Kumpių ir Žemaitkiemio kaimuose. Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabija Kušleikaitė informavo, kad būsimųjų statinių paskirtis bus sandėliavimo, prekybos, paslaugų, gyvenamoji ir susisiekimo komunikacijų.
Verslo plėtrai itin patogi šios zonos lokacija: šalia A1 magistralės Kaunas–Klaipėda.
Plėtra skatina pokyčius
Augant įmonių skaičiui, vyksta infrastruktūros – transporto mazgų ir inžinerinių tinklų – plėtra. „Šioje teritorijoje rekonstruosime vandens gerinimo stotis, jas plėsime, nes sulaukiame nemažai nusiskundimų – su esamais įrenginiais, augant gyventojų ir juridinių asmenų skaičiui, nepajėgiame užtikrinti poreikio“, – sakė „Giraitės vandenų“ vadovas Andrius Dzevyžis.
Kauno rajono savivaldybė ketina atnaujinti Stasio Krasausko gatvę Žemaitkiemio kaime, įrengiant dvi eismo juostas ir šaligatvį. Kumpių kaime, Tikslo gatvėje, nuo sankirtos su Automagistralės gatve iki sklypo Verslo g. 3, planuojama dviejų eismo juostų važiuojamoji dalis, iš vienos gatvės pusės projektuojamas betoninių trinkelių dangos šaligatvis. Šioje gatvės atkarpoje numatomi ir lietaus nuotekų tinklai.
Gyventojai ir vietos valdžia nuolat ieško sprendimų, kaip suderinti ekonominę plėtrą su gyvenimo kokybe. Kumpių-Šakių seniūnaitijos seniūnaitė Rima Stabrauskienė neseniai vykusiame susitikime su Kauno rajono savivaldybės vadovais pabrėžė, kad svarbiausi iššūkiai susiję būtent su sparčia verslo plėtra ir infrastruktūros kūrimu. Susitikime diskutuota apie galimybes sujungti Forto ir Dvarkiemio gatves, praplatinti Šilelio gatvę.
Komentaras
Mantas Rikteris
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius
Domeikava šiandien tampa vienu ryškiausių Kauno rajono ekonominių augimo taškų. Kumpių ir Žemaitkiemio kaimuose matome aiškią investuotojų koncentraciją, stiprėjančius logistikos, gamybos ir paslaugų sektorius. Tai kuria naujas darbo vietas, didina savivaldybės konkurencingumą ir prisideda prie viso regiono ekonominės gerovės.
Kauno rajonas jau turi stiprų verslo pagrindą – Kauno laisvoji ekonominė zona išlieka pagrindiniu investicijų traukos centru, tačiau natūrali plėtra vyksta ir kitose teritorijose. Kumpių verslo parkas formuojamas strategiškai patogioje vietoje – šalia A1 magistralės, todėl investuotojai vertina susisiekimo galimybes ir logistinius pranašumus.
Savivaldybės tikslas – sudaryti palankias sąlygas investicijoms, bet kartu užtikrinti, kad augimas nevyktų gyventojų gyvenimo kokybės sąskaita. Todėl lygiagrečiai su verslo plėtra planuojame ir įgyvendiname infrastruktūros sprendimus.
Jau išduoti statybą leidžiantys dokumentai naujiems sandėliavimo, prekybos, paslaugų ir gyvenamosios paskirties objektams, o artimiausiu metu numatyti konkretūs infrastruktūros projektai: bus atnaujinamos ir plečiamos vandens gerinimo stotys, rekonstruojamos gatvės, įrengiami lietaus nuotekų tinklai, šaligatviai, plečiamos susisiekimo komunikacijos. Ieškoma sprendimų dėl papildomų gatvių jungčių ir esamų gatvių pralaidumo didinimo.
Galiu užtikrinti, kad savivaldybė ir toliau laikysis strateginės krypties – planuoti teritorijas atsakingai, užtikrinti inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą, išlaikyti darną tarp ekonominio augimo ir gyvenamosios aplinkos kokybės.
(be temos)