VILIOJANTYS SKELBIMAI APIE LENGVĄ UŽDARBĮ NEIŠEINANT IŠ NAMŲ SLEPIA KLASTĄ

Internetiniams sukčiams randant vis naujų pasipelnymo būdų, su tuo susidūrę asmenys kalba apie viešumo stoką ir atitinkamų organizacijų neveiksnumą.

Darbas neišėjus iš namų

Siūlymų užsidirbti papildomų pinigų prekiaujant kosmetika, parfumerija, buities priežiūros priemonėmis ar vitaminais girdime jau daugybę metų. Turbūt ir patys ne kartą esate susidūrę su kolege ar kaimyne, kuri į rankas bruko lankstinuką, o ant jo kampo klijavo lipduką su savo telefono numeriu, jei netyčia susidomėtumėte pigesniais kvepalais ar indų plovikliu, kuris ne tik panaikina riebalus nuo lėkščių, bet dar ir nekenkia rankų odai, ši tampa švelnesnė. Tiesa, pastaruoju metu virtualią erdvę, o ypač „Facebook“ socialinį tinklą užkariavo nauji, kur kas patrauklesni kvietimai papildyti savo piniginę.

„Užsidirbkite pinigų net neišeidami iš namų. Paprasta ir greita!“ – tokio turinio skelbimai vilioja ne tik patogia ir nekintančia darbo vieta, bet ir pelnu. Galimas uždarbis čia svyruoja nuo 20 eurų iki dešimt ar net dvidešimt kartų didesnių sumų per dieną.

Pokalbis vyko sklandžiai, kol paklausiau adreso, kuriuo galėčiau atvykti apžiūrėti prekę. Viskas, pardavėjas dingo.

O ar atkreipėte dėmesį į tai, kad „Facebook“ platformoje vis dažniau pasirodo siūlymų įsigyti prekes už gerokai mažesnę kainą? Tarkim, rankinę, kuri parduotuvėje kainuoja 400 eurų, „Facebook“ vartotoja Ona Onaitytė siūlo įsigyti už nepadorią 150 eurų sumą. Triskart mažiau Jonas Jonaitis prašo ir už naują benzininį pjūklą. Klausiate, kaip tarpusavyje susiję pastarojo pobūdžio skelbimai, su tais, kuriais siūloma užsidirbti pinigų neišeinant iš namų? Skaitykite toliau.

Užkibo ant kabliuko

Susigundęs vienu gerokai pigesniu elektroniniu įrenginiu, „Kauno dienos“ skaitytojas Erikas, jo manymu, atsekė siūlo galus.

„Radau vieną prekę, už kurią tariamas pardavėjas prašė 60 eurų. Rinkoje tokio daikto vertė siekia 150 eurų. Parašiau, kad noriu pirkti. Pokalbis vyko sklandžiai, kol paklausiau adreso, kuriuo galėčiau atvykti apžiūrėti prekę. Viskas, pardavėjas dingo. Tada rašiau iš kito profilio. Pokalbis baigėsi tą akimirką, kai paprašiau telefono numerio. Parašiau iš trečio profilio. Paklausiau, ar prekę siunčia paštu. Atrašė teigiamai ir nurodė, kur turėčiau pervesti pinigus“, – Erikas pasakojo, pagal nurodytą banko sąskaitą atradęs ir jos savininkę.

Paklausta apie prekę, moteris sutriko, o tada prisipažino, kad ji nieko nepardavinėja. Pinigus, kurie patenka į asmeninę sąskaitą, ji esą perveda kažkam kitam, o sau pasilieka atitinkamus procentus. Ar supratote, kur link sukame? Link skelbimų, siūlančių lengvą ir greitą uždarbį neišeinant iš namų!

„Viskas labai paprasta. Randi benamį, duodi 100 eurų ir jo vardu atidarai sąskaitą. Imi daiktų nuotraukas, keli jas į internetą per degalinės „wi-fi“, nes telefonas be kortelės, o „Facebook“ vartotojo profilis vogtas. Žmonės pamato prekę, susigundo ja, tada perveda pinigus kažkokiai patikliai arba, sakysiu tiesiai – kvailai moteriai, ji sau pasilieka 10, 20 ar 50 eurų, o likusius perveda dar kažkam. Laiminga ir ta kvaila moterėlė, ir tas kažkas, kuris susikrauna tūkstančius“, – su redakcija susisiekęs skaitytojas tvirtino, kad būtent apie tokias sumas kalbėjo moteris, į kurios sąskaitą būtų įkritę ir Eriko pinigai, jeigu sandoris jam nebūtų pasirodęs įtartinas.

Skaitytojo nuotr.

Nenori viešumo

Skaitytojui apmaudu, kad tokiu būdu veikiausiai nukentėjo ne vienas žmogus, tačiau panašios istorijos nėra viešinamos.

„Suprantate, čia tik viena moterėlė su keliais tūkstančiais eurų, kuriuos ji pervedė kažkam. Turėkite omenyje, kad tokių moterėlių, o gal ir vyrų, per Lietuvą išsibarstę ne dešimt ir ne dvidešimt. Įsivaizduojate, apie kokias pinigų sumas kalbama?“ – sužinojęs apie galimą aferą, Erikas moteriai liepė skambinti policijai ir pranešti, kad ji tapo susiklosčiusių aplinkybių auka.

Priešingu atveju, jis pats žadėjo kreiptis į pareigūnus, o minėtą moterį nurodyti kaip nusikaltimo bendrininkę.

„Ji kreipėsi į policiją. Kaip viskas klostėsi toliau, negaliu pasakyti. Žinau tik tiek, kad jos sąskaita užblokuota, – moteris, anot pašnekovo, buvo sutrikusi, nes nė nenutuokė, kur įsivėlė. – Ji man sakė, kad siūlymas užsidirbti neatrodė įtartinas, o žmonės, su kuriais bendravo, – patikimi. Nežinia, kiek dabar jai kainuos tas pasitikėjimas.“

Pasikalbėti su naivuole, panorusia pralobti lengvu būdu, nepavyko. Nors Erikas moterį įkalbinėjo pasidalyti savo istorija, kad kiti patiklūs žmonės neužkibtų ant aferistų kabliuko, bendrauti su žiniasklaida ji nepanoro.

Ragina nelikti abejingiems

Kitą dieną Erikas ir vėl susisiekė su tariamu pardavėju. Sandoriui priartėjus prie kulminacijos, aferistas vyrui nurodė jau kitą sąskaitą. Tik šįsyk pagal ją surasti savininko nepavyko.

Vyras susisiekė su banku, kuriame atidaryta nurodyta sąskaita, tačiau jokios naudingos informacijos jis neišpešė.

„Jei sąskaita, su kuria vyksta tokios apgavystės, yra ne tavo, banko atstovai paprasčiausiai nusiplauna rankas, o jei ir tavo, jie neapsikrauna papildomais rūpesčiais. Asmeniškai aš pats turėjau incidentą, kai nuo mano sąskaitos kažkokiu būdu buvo nurašyta triženklė suma. Žinote, ko, nutraukusi šį pokalbį, manęs paklausė banko konsultantė? Ar manęs nedomina gyvybės draudimas?!“ – nepaisydamas banko darbuotojų abejingumo, portalo skaitytojas nenuleido rankų.

Netrukus po to jis kreipėsi ir virtualų patrulį, o galiausiai ir į Lietuvos policiją. Deja, nė vienas jų negalėjo pasakyti nieko, kas Erikui suteiktų bent šiek tiek vilties, kad tokioms apgavystėms bus užkirstas kelias.

Skaitytojo nuotr.

„Žinote, kas apmaudžiausia šioje situacijoje? Tai, kad sukčiai tobulėja, randa vis naujų būdų, kaip pasipelnyti iš žmonių, o štai policija atsilieka bent keliais žingsniais. Todėl manau, kad žmonės turėtų netylėti. Dabar  ieškodamas tekstų internete aš neradau nė vieno straipsnio, kuriame būtų aprašyta panaši istorija“, – Erikas žmones ragina nelikti abejingiems ir dažniau viešinti tokias istorijas.

Jei ir jūs susidūrėte su panašiais atvejais, rašykite mums: portalas@diena.lt.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams „Swedbank“ banko atstovo spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad norėdami pasinaudoti iš gyventojų ar įmonių apgaulės būdu įgytais pinigais, sukčiai aktyviai ieško tarpininkų sąskaitų.

„Tokiais tarpininkais dažnai tampa nieko apie šią sukčiavimo schemą nenutuokiantys žmonės, kurie susigundo sukčių siūlomu kelių dešimčių eurų atlygiu ir leidžia pasinaudoti savo banko sąskaita. Į tokią situaciją pateko „Swedbank“ klientė, radusi darbo skelbimą socialiniuose tinkluose. Mergina tikėjo įsidarbinusi apskaitininke, mat jos buvo prašoma į savo sąskaitą priimti „įmonės“ klientų mokėjimus ir pervesti juos į sąskaitą Maltoje. Už tokį tarpininkavimą sukčiai jai pasiūlė 10 proc. dydžio atlygį nuo gaunamų sumų, sakydami, kad „įmonė“, kurioje ji įsidarbino, yra viršijusi sąskaitos limitus, tad jos galimybės klientų mokėjimus gauti tiesiogiai yra ribotos“, – istoriją pasakojo banko atstovas.

Vis dėlto, mergina greitai pastebėjo, kad jos naujosios „darbovietės“ veikla kelia įtarimų. Iš klientų, kurių pinigus ji gaudavo ir pervesdavo į sąskaitą Maltoje, mergina pradėjo gauti užklausas dėl negautų prekių.

Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus.

„Nebeturėdami galimybių susisiekti su sukčiais, patalpinusiais netikrus parduodamų prekių skelbimus, klientai ėmė rašinėti užklausas mokėjimo pavedimo lauke, pervesdami po centą į merginos sąskaitą. Supratusi, kad tapo sukčių auka, klientė kreipėsi į banką bei policiją. Taip mergina sužinojo, kad visą savo tariamo darbo laiką ji priimdavo mokėjimų pervedimus iš žmonių, kurie tikėjo pervedantys rankpinigius už įsigyjamą automobilį, todėl sumos siekė apie kelis šimtus eurų. Paprastai pasitelkę šią schemą sukčiai tariamai prekiauja drabužiais, kosmetika ar kitomis smulkesnėmis prekėmis. Ant tokio jauko užkibusių pirkėjų nuostoliai dažniausiai sudaro apie keliasdešimt eurų. Būdama sąžininga ir atsakinga, klientė, sužinojusi, kokios schemos įkaite tapo, savo lėšomis kitoms sukčių aukoms grąžino gautas sumas ir taip prisiėmė visus dėl sukčių veiklos atsiradusius nuostolius, kurie sudarė apie 2 tūkst. eurų“, – teigė S. Abraškevičius.

Kaip atpažinti sukčių darbo pasiūlymus?

„Susidūrę su darbo skelbimu socialiniuose tinkluose, kuriame tiesiog prašoma tarpininkauti tarp sąskaitų, turėtumėte būti labai atidūs. Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus. Susivilioję lengvais pinigais rizikuotumėte netekti savo sąskaitos ir patekti į teisėsaugos institucijų akiratį, kurioms tekų pasiaiškinti dėl dalyvavimo sukčiavimo schemose. Sukčiai jūsų sąskaita gali mėginti pasinaudoti ir kitais būdais, tam nebūtina „įsidarbinti“ apskaitininku netikroje bendrovėje. Pastebėjus, kad į jūsų sąskaitą buvo pervesta mažesnė ar didesnė suma pinigų iš nežinomo asmens ar įmonės, reikia pranešti apie tai savo bankui. Gavus prašymą už atlygį pervesti pinigus į kitas sąskaitas ar juos išgryninti, nereikia atlikti jokių veiksmų, kol banko darbuotojai išsiaiškins situaciją. Apgaulės būdu išviliotą ar per klaidą pervestą pinigų sumą gyventojai bet kuriuo atveju privalo grąžinti teisėtam tų pinigų savininkui“, – situaciją komenatvo banko atstovas.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, siekdami išvilioti pinigus, sukčiai pasitelkia visą savo kūrybiškumą ir sumanumą, todėl svarbu, kad žmonės išliktų atidūs ir pasvertų galimas siūlomo lengvo uždarbio rizikas.

Žmonės turėtų kritiškai vertinti gaunamas nuorodas, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pervedami pinigai būtų į asmens, su kuriuo ir tariamasi dėl prekės, sąskaitą.

„Žmonės turėtų kritiškai vertinti gaunamas nuorodas, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pervedami pinigai būtų į asmens, su kuriuo ir tariamasi dėl prekės, sąskaitą. Daugiau patarimų, kaip išvengti įvairių sukčiavimo būdų galite rasti policijos interneto svetainės skiltyje „Policija pataria“. Sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas yra gana sudėtingas, tačiau sukčiavimų ištiriama nemažai – 2020 m. sukčiavimų ištyrimas sudarė 60,5 proc. Bendrus sukčiavimo statistinius duomenis (tiek registruotas nusikalstamas veikas, tiek ištyrimo statistiką už pasirinktą laikotarpį) galite rasti Informatikos ir ryšių departamento svetainėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“)“, – vardijo policijos atstovai.

Nukentėję nuo sukčių asmenys turi nedelsdami kreiptis į policiją, tai padaryti galima ir portale epolicija.lt.

„Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius“, – tikino Komunikacijos skyriaus atstovai.