Kauno vaidmuo
Lietuvoje vykstant mobilizacinės sistemos patikrinimo pratyboms „Vyčio skliautas 2025“, išbandyta ir kaip reikėtų evakuoti Vilniaus gyventojus į saugią vietą Kaune. Tam pasitelkta savanorių civilių, atlikusių statistų vaidmenį, pagalba. Taip pat koordinuota įvairių nevyriausybinių organizacijų bei institucijų komunikacija.
„Šiose pratybose Kaunui teko vaidmuo priimti dalį evakuojamų žmonių, esame vienas iš pratybų sraigtelių. Gavome informaciją, kad nuspręsta evakuoti dalį gyventojų iš Vilniaus miesto, buvo pateikta informacija atsakingiems asmenims, aktyvuotas kolektyvinės apsaugos statinys – Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas. Jį paruošėme priimti evakuojamus asmenis, eigoje gavome informacijos, kiek žmonių evakuota, ar yra žmonių su negalia, gyvūnais, ar yra vaikų. Evakuoti gyventojai čia atvežti ir suregistruoti, priedangoje jiems įrengtos poilsio zonos, valgymo zona“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, kiek žmonių reikėtų priimti atėjus dienai X, priklausytų nuo valstybės plano ir realūs skaičiai galėtų labai kisti.
„Kaune yra virš 200 kolektyvinės apsaugos statinių, jos talpina daugiau nei 150 tūkst. žmonių. Maniežą įvardyčiau kaip vieną patogiausių vietų, nes, esant poreikiui, galima pasitelkti šalia esančius pastatus ir juos aktyvuoti. Be to, manieže telpa daugiau nei 2 tūkst. asmenų. Pagal šios dienos pratybas matome, kad žmonių priėmimas vyko ganėtinai sklandžiai. Kauno savivaldybė viską planuoja, palaipsniui viską įsigyja. Galime tik džiaugtis, kad dabar turimos lovos ir kita infrastruktūra panaudojama tik pratybų, o ne realios nelaimės metu“, – teigė mero pavaduotojas.
Mato taisytinų vietų
Kauno parengties pareigūnas ir pratybų koordinatorius Žydrūnas Subačius nurodė, kad pratybų metu testuojami algoritmai, kaip teisingai priimti evakuojamus žmones. Taip pat matuojamas laikas, kiek visas procesas užtrunka.
Lengvosios atletikos manieže evakuojamiems žmonėms įrengtas informacijos centras, registratūra, poilsio, edukacijų, pirmosios medicinos pagalbos vietos. Taip pat numatytos vietos vaikus žindančioms mamoms, psichologų darbo vietos bei valgykla. Skaičiuojama, kad iš Vilniaus į Kauną atvyko 142 gyventojai.
„Pirmą kartą vykdytas toks praktinis gyventojų evakavimas. Galutiniai pratybų rezultatai ir išvados paaiškės viską apibendrinus. Buvome pasiruošę priimti 230 žmonių. Pratybų metu manieže dirbo apie 90 žmonių, tačiau su tuo pačiu personalu galėtumėme priimti ir kelis tūkstančius, nes kai visas procesas vyksta sklandžiai, nereikia labai didinti aptarnaujančio personalo.
Pastebėjome nesklandumų su gyventojų registracija. Čia valstybės, o ne savivaldybių klausimas, todėl jį kelsime pasibaigus pratyboms. Tikrai yra taisytinų vietų“, – kalbėjo Ž. Subačius.
Pastebėjome nesklandumų su gyventojų registracija.
Pratybose dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos taip pat įvardijo vietas, kurias reikėtų patobulinti, kad visas procesas vyktų sklandžiau.
„Tikėjomės, kad atvyks daugiau žmonių, nes norėjosi pasibandyti dar labiau masiškesnį procesą. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus funkcija buvo padėti pirminiuose žmonių surinkimo punktuose bei vykdant jų registraciją, taip pat padėti įrengti kolektyvinės apsaugos statinius, kad jie būtų pritaikyti priimti žmones.
Tikrai reikia tobulinti registracijos procesą ir komunikaciją tarp savivaldybių, kad maksimaliai informacija būtų vienoje sistemoje, nes dabar turėjome duomenis keliose skirtingose programėlėse“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremalių situacijų departamento reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė.
Ji nurodė, kad į Kauną atvežti ne tik savanoriai-statistai, tačiau ir žmonės su judėjimo ar klausos negalia, todėl kartu darbavosi ir gestų kalbos vertėjų komanda.
„Realybėje tokias patalpas galėtumėme įrengti per dvi-tris valandas, tačiau kadangi dabar vyko pratybos, tai pasiruošimas vyko kelias dienas. Dabar bandėme viską daryti savo turimais resursais. Žinoma, jei būtų reali nelaimė, tai prisijungtų ir kitos nevyriausybinės organizacijos“, – pridūrė pašnekovė.
„Viskas vyko gan sklandžiai, organizuotai, maistas skanus, žmonės, atrodo, irgi supranta, ką daro. Šiek tiek strigome Vilniuje ties autobusais, buvo šiek tiek sąmyšio, kur sėsti, bet viskas greitai išsisprendė“, – savo įspūdžiais pasidalijo pratybų dalyvis Eimantas.
Maisto atsargos
Pratybų metu dalyvių maitinimu rūpinosi „Maisto bankas“. Ši organizacija padėtų maistą žmonės dalyti ir ekstremalios situacijos metu, tačiau kol kas dar kyla klausimų, kaip iš valstybinio rezervo maistas būtų paskirstomas po savivaldybes.
Buvo šiek tiek sąmyšio, kur sėsti, bet viskas greitai išsisprendė.
„Pratybų metu mes maitiname visus pratybų dalyvius, pasirūpinome karštu maistu. Yra žmonių, kurie nakvoja, tad jie valgys pusryčius. 1 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje pratybų metu gaus maisto, bet tai yra pratybos.
Realybėje mums kyla klausimas, kurį adresuojame atsakingiems pareigūnams, kas būtų, jei krizė kiltų visoje Lietuvoje? Žmonių pasirengimą mes turime, tačiau „Maisto bankas“ nėra maisto saugykla, todėl mes jo nesandėliuojame. Ta vieta, kuri turi daug maisto, yra valstybės rezervas. Mes girdime, kad valstybės rezerve yra 1 mln. žmonių maisto, kurio užtektų septynioms dienoms. Šiai dienai mes neturime informacijos, kaip tas maistas pasiektų „Maisto banką“. Esame pasiruošę padėti ir tikime, kad pratybos padės atsakyti į visus klausimus“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)