VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS PRISTATO LEIDINĮ APIE LIETUVOS KARIUOMENĘ KAUNE

Pasak Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėjos Linos Kasparaitės–Balaišės, leidinyje: https://www.vdkaromuziejus.lt/wp-content/uploads/2020/05/2020_LK-Laikinoji-sostin_el.pdf. pristatoma ikonografinė medžiaga, kurioje atsispindi Lietuvos kariuomenės kūrimas ir gyvavimas Kaune Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.

1919 metų sausio 2 dieną prie Vilniaus prisiartinus bolševikams, Lietuvos Vyriausybė persikėlė į Kauną. Nuo tada miestas kiek daugiau nei dviem dešimtmečiams tapo laikinąja valstybės sostine. Šiuo laikotarpiu Kauno reikšmė išaugo, mieste susitelkė aukščiausios valdžios institucijos, veikė užsienio šalių diplomatinės pasiuntinybės, kūrėsi švietimo ir kultūros įstaigos. Reikšmingą vietą laikinosios sostinės gyvenime užėmė ir Lietuvos kariuomenė. Pirmaisiais Lietuvos valstybingumo metais į Kauną persikėlė visa kuriamos Lietuvos kariuomenės vadovybė ir jai pavaldžios tarnybos.

„Būtent Kaune beveik visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo organizuojama viso krašto apsaugos sistema, kuriami šalies gynybos planai ir vadovaujama kariuomenei. Kaune telkėsi ir karinio pobūdžio organizacijos, o įkurtas Karo muziejus pradėjo kaupti Lietuvos kariuomenės ir kovų dėl Nepriklausomybės relikvijas ir tapo visuomenės patriotizmą ir pilietiškumą ugdančia institucija“, teigiama muziejaus pranešime.

1919-ųjų gegužės 11-ąją Kauno Rotušės aikštėje įvyko pirmoji iškilminga Lietuvos kariuomenės priesaika. Valstybinių švenčių ir kitų iškilmių metu Kauno gatvėmis žygiuodavo karių rikiuotės, vykdavo kariuomenės paradai, pulkų karių priesaikos bei vėliavų teikimo iškilmės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje susiformavo iki šiol gyvuojanti žuvusių dėl Lietuvos laisvės pagerbimo ir Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonijos tradicija. Visos iškilmės, kuriose dalyvaudavo ir pasirodydavo kariuomenė, sulaukdavo ne tik aukščiausių šalies pareigūnų, bet ir didžiulio visuomenės susidomėjimo.