D. KEDŽIO BENDRININKŲ BYLOJE – DAR VIENA APKLAUSA

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjantis galimų Drąsiaus Kedžio bendrininkų bylą, nusprendė atlikti įrodymų tyrimą ir liudytojais apklausti įvykio metu aukštas pareigas ėjusius du policijos pareigūnus – buvusį policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską ir tuometinį Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją Tomą Ulpį.

V.Račkauskas trečiadienį buvo atvykęs į teismo posėdį ir davė parodymus kauniečių Eglės Barauskaitės ir Raimundo Ivanausko byloje. R.Ivanauskas yra nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme ir pripažintas kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti. E.Barauskaitė dėl visų kaltinimų išteisinta. Nuosprendis neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas.

V.Račkauską šioje byloje bandyta apklausti anksčiau, kai R.Ivanausko ir E.Barauskaitės byla dar buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Tačiau tuo metu V.Račkauskas buvo sulaukęs kaltinimų kitoje byloje, kurioje jis ir kiti policijos pareigūnai buvo kaltinami netinkamu reagavimu į informaciją apie Kaune planuojamas žudynes. V.Račkauskas šioje byloje dėl visų kaltinimų yra išteisintas, nuosprendis yra įsiteisėjęs.

„Šiuo metu padėtis yra pasikeitusi – yra įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis. Kolegija nusprendė jus kviesti“, – sakė teisėja Elena Vainienė.

Liudytojui klausimus pateikė nuteistojo R.Ivanausko advokatas Arnoldas Blaževičius. Į daugumą advokato klausimų V.Račkauskas atsakė vienu žodžiu – „ne“.

(Nuotraukoje – V. Račkauskas)

A.Blaževičius liudytojo teiravosi, ar policija disponavo informacija apie rengiamą teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymą.

„Su M.Žalimu niekada nebendravau“, – pasakė V.Račkauskas, ką yra sakęs nekartą.

2009 metais V.Račkauskas, kaip policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kuravo kriminalinę policiją.

„Jūsų kabinete buvo rastas užrašas kalendoriuje „Mindaugas Žalimas“. Kaip jis atsirado?“, – teiravosi prokuroras Redas Savickas. V.Račkauskas sakė, kad toks užrašas atsirado, kai jis pradėjo aiškintis korespondentų šaltinį, kuris paskleidė šmeižtą. Apie policijai esą suteiktą informaciją apie galimai rengiamas žudynes po kelerių metų žiniasklaidai papasakojo M.Žalimas.

Teismas taip pat aiškinosi M.Žalimo policijai galbūt suteiktos informacijos svarbą.

M.Račkauskui kolegos policininkai pareiškė, kad iš M.Žalimo gauta informacija buvo „kaip per mėnulio pilnatį“.

„Mano įsikišimas buvo nereikalingas“ ,– sakė V.Račkauskas.

Tuo metu teisėja Regina Gaudutienė liudytojui replikavo, kad policijai galbūt labiau reikėjo gilintis į gautą informaciją. V.Račkauskas turėjo 24 policijos pareigūno darbo stažo stažą, jis tikino, kad jis pasitikėjo kolegomis.

„Jeigu pradėsiu gilintis į kiekvieną per pilnatį atėjusį pranešimą, nebus kada tirti rimtų nusikaltimų“, – paaiškino V.Račkauskas.

Į kitą teismo posėdį, kuris vyks po savaitės, sausio 27 dieną, liudytoju kviečiamas buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T. Ulpis. Teismas kvietė jį į posėdį tą pačiai dienai kartu su V.Račkausku, tačiau V.Ulpis teisme nepasirodė, jam siųstas šaukimas grįžo be šaknelės.

Dar trijų Kriminalinės policijos biuro pareigūnų – Dariušo Sinkevičiaus, Vitalijaus Vitkovskio ir Emilijaus Damukaičio – Apeliacinis teismas liudytojais neapklausinės. 

„Pagal jų ankstesnius parodymus akivaizdu, kad jokios informacijos su konkrečiai nagrinėjamais kaltinimais informacijos neturi ir nepateikia – jų kvietimas būtų perteklinis. Atmetamas prašymas ir dėl pakartotinės ekspertizės R.Ivanauskui – irgi perteklinis, byloje yra duomenų apie R.Ivanausko sveikatos būklę“, – sakė teisėja E.Vainienė. R.Ivanauskas turi regėjimo negalią.

(Nuotraukoje – R.Ivanauskas)

Teismas nusprendė nekviesti specialisto iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kuris galėtų paaiškinti, ar nuteistasis gali atlikti bausmę.

„Nenurodyta, kokį specialistą kviesti. Be to, pakviestas jis išsakytų subjektyvią nuomonę. Dėl sveikatos būklės byloje yra duomenų“, – sakė teisėja E.Vainienė.

Teismas nekvies ir poligrafo specialisto Vito Saldžiūno, nes jis išsakė subjektyvią nuomonę apie pagrindinį V.Račkausko bylos liudytoją M.Žalimą, pavadindamas jį „patologiniu melagiu“.

Tuo metu advokatai sako, kad R.Ivanausko kaltė grindžiama M.Žalimo parodymais, todėl reikia nustatyti, ar jie patikimi ir šioje byloje.

Praėjus daugiau nei septyneriems metams po žudynių Kaune, kai buvo nušauti su tariama pedofilija susieti teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, įtariamiems D.Kedžio bendrininkams nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas, tą pačią dieną prie namų nužudyta D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D.Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R. Ivanauskas ir E.Barauskaitė  – perduoti teismui.

Generalinė prokuratūra nesutinka su E.Barauskaitės  išteisinimu ir prašo jai skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę – to taip pat prašyta Vilniaus apygardos teisme. Generalinė prokuratūra mano, kad žemesnės instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl E.Barauskaitės  kaltės.

Tuo metu R.Ivanauskas prašo jį išteisinti. R.Ivanauskui yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kol neįsiteisėjęs nuosprendis, vyras paliktas laisvėje.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš R.Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems. Teismas yra palikęs galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo butui, siekiant užtikrinti ieškinių atlyginimą. Dukters V. Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L.Stankūnaitei – 28 tūkst. eurų. Prokuratūra mano, kad žalą nukentėjusiems turėtų atlyginti ir E.Barauskaitė, tai rašoma Apeliaciniame skunde.

„Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad tų įrodymų yra pakankamai, kad R.Ivanauskas kurstė Mindaugą Žalimą padėti nužudyti keturis asmenis ir savo veiksmais, patarimais, pažadėjimu paslėpti padarė tas veikas, kurios buvo inkriminuotos jam“, – yra sakiusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė. Tuo metu E.Barauskaitę  pripažinti kalta byloje surinktų įrodymų nepakanka.

Prokuratūra kauniečius R.Ivanauską ir E. Barauskaitę  kaltino sukursčius padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – jie esą ragino D.Kedį 2009 metų rudenį nužudyti teisėją J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, L.Stankūnaitę ir A.Ūsą.

Jie kaltinti dar ir tuo, kad planuojant nužudymus, davė patarimų dėl jų eigos, rado galimą bendrininką, kartu su D.Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D.Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų.

Anot prokuratūros, R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė dalyvavo išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes. D.Kedys įtariamas nužudęs J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A.Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad R.Ivanauskas su E. Barauskaite  ir D.Kedžiu atvyko pas M.Žalimą ir įkalbinėjo jį padėti D.Kedžiui „žudyti velnius“, išdėstė, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teisėjo J.Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas vyrą, kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės.

„Taip. Priimant šitą nuosprendį buvo pasisakyta, kokios veikos buvo padarytos, todėl teismas tam tikra prasme neišvengė ir pasisakymo, kas tas veikas padarė: kas nužudė J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Kadangi kaltinamiesiems buvo inkriminuojama tik kurstytojo ir padėjėjo vaidmuo, todėl teismas turėjo pasisakyti, kas apskritai buvo padaryta, kas galbūt padarė tas veikas“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė, žurnalistų paklausta, ar teismas, kaip prašė prokuroras, įvertino D.Kedžio elgesį.

„R.Ivanauskas šiuo metu yra visiškai aklas, ką patvirtino ekspertizės. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad R.Ivanauskas veikų darymo metu taip pat buvo prastos sveikatos – matė ar silpnai matė, jo rega nesutrukdė daryti šias veikas, todėl teismas nemato reikalo, galimybės atleisti nuo paskirtos bausmės“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė.