Situacija keičiasi
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimo į įkalinimo įstaigas problema, LKT direktoriaus teigimu, yra pasaulinė ir Lietuva šiame kontekste nėra kuo nors išskirtinė.
„Tai nesibaigianti kova. Jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Kadangi kai kurie žmonės tam tikru savo gyvenimo etapu pradeda vartoti kvaišalus, jų poreikis nedingsta ir atsidūrus kalėjimuose“, – sakė M. Kairys.
Atėjęs dirbti į LKT, jis išskyrė tris problemines nusikaltimų kalėjimuose rūšis: narkotikai, smurtas tarp nuteistųjų ir sukčiavimai iš įkalinimo įstaigų.
„Į šių nusikaltimų kontrolę orientuojame labai didelę dalį savo pajėgumų ir matome, kad situacija po truputį gerėja. Į procesus aktyviai įsitraukia ir prokuratūra, ir policija“, – akcentavo pašnekovas.
Sėkminga operacija
Rugsėjo pradžioje LKT pasidalijo žinia, kad Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai sulaikė anksčiau teistą asmenį, kuris siuntė psichotropinių medžiagų Kauno kalėjime esančiam suimtajam. Taip pat paaiškėjo, kad narkotikus jis platino ir Vilniaus mieste.
Kauno kalėjimo padaliniai yra išsidėstę trijose vietose – A. Mickevičiaus ir Technikos gatvėse Kaune ir Domeikavoje, Stumbro gatvėje. Šiuo adresu įsikūrę didelio atgarsio visuomenėje sulaukę Pusiaukelės namai.
„Ar Kauno kalėjimas šiame probleminiame narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimo į įkalinimo įstaigas kontekste yra kuo nors išskirtinis?“ – pasiteiravome LKT vadovo.
„Kauno kalėjimas yra vienas iš pavyzdžių, kuriuo reikėtų sekti kitoms šalies įkalinimo įstaigoms. Kontrolė ir Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų indėlis šiuo klausimu čia bene geriausias. Pastatuose, esančiuose A. Mickevičiaus ir Technikos gatvėse, yra kamerų tipo patalpos. Vadinasi, bausmes čia atlieka nedidelis skaičius žmonių. Dažniausiai tai suimtieji, kurie laukia teismo. Ten, kur nėra daug žmonių, sėdinčių vienoje kameroje, – geriausia kontrolė ir mažiausia rizika draudžiamoms medžiagoms ar daiktams patekti“, – teigė M. Kairys.
Vis dėlto ir Kauno kalėjime atvejų, susijusių su bandymais perduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, būta ir anksčiau. Vienas jų – jau minėtame A. Mickevičiaus gatvės padalinyje. „Atėjo naktį prie meškerės pritaisę paketą ir, naudodami valą, metė į teritoriją. Jį kažkas gaudė, bandė įsitraukti į patalpą“, – pasakojo LKT direktorius.
Pusiaukelės namuose Domeikavoje taip pat neapsieita be incidentų. Vienas svarbesnių – drausmės pažeidimas dėl apsvaigimo nuo narkotikų.
„Kai nuteistasis grįžo iš savaitgalio išvykos, jam atliktas narkotinių medžiagų aptikimo testas ir rezultatas buvo teigiamas. Dėl šios priežasties jis buvo grąžintas į pusiau atvirą režimą. Kai viena koja beveik esi laisvėje ir vėl grįžti į įkalinimą, tai geras pavyzdys kitiems nuteistiesiems, kad tai nebus toleruojama“, – pabrėžė M. Kairys.
Saugumo žiedai
Kai kurie nuteistieji viliasi pergudrauti sistemą bandydami įvairiais būdais gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar kitų draudžiamų daiktų: sutaria laiką ir vietą – kada, kas ir kur turi laukti, tačiau tam, teigė LKT vadovas, yra kontrpriemonių.
Kalbėdamas apie jas, pašnekovas išskyrė kelis vadinamuosius saugumo žiedus: Muitinė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) riboja narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigas Lietuvoje iš kitų šalių, Lietuvos policija su Lietuvos kriminalinės policijos biuru vykdo kontrolę mūsų šalies mastu, o LKT, kaip institucija, kuri taip pat vykdo kriminalinę žvalgybą ir atlieka ikiteisminius tyrimus, turi užtikrinti saugumą, kad narkotikai į kalėjimus nepatektų. Jeigu patenka, turi išsiaiškinti, kas tai organizavo, įvykdė ir naudojo.
„Yra atvejų, kai smulkus narkotinės medžiagos patekimas į kalėjimą išsirutulioja į plataus masto tyrimą – būna išaiškintas visas tinklas arba asmenys, dideliais kiekiais gabenę narkotines medžiagas tiek į šalį, tiek į kalėjimus. Kai pastebime tam tikrų nusikalstamų veikų išorėje, informaciją perduodame institucijoms, taip pat vykdančioms kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminius tyrimus su išorėje esančiais asmenimis, kontroliuojant narkotinių medžiagų prekybą, platinimą, patekimą į šalį. LKT koncentruojasi į tyrimus, susijusius su įkalinimo įstaigomis“, – detalizavo M. Kairys.
Praėjusiais metais, pasak pašnekovo, LKT buvo pradėta apie 800 ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis.
Išmirkyti laiškai
Pradėjęs vadovauti LKT, M. Kairys sakė pastebėjęs naujų narkotikų patekimo į kalėjimus būdų. Tam, kad užkirstų jiems kelią, pakeitė reglamentavimą.
„Vienas iš tokių būdų buvo didelės koncentracijos narkotinėje medžiagoje išmirkyti laiškai. Į įkalinimo įstaigas jie patekdavo nuteistiesiems susirašinėjant su artimaisiais, draugais, todėl pakeitėme reglamentavimą – visi laiškai dabar yra skenuojami ir originalų nuteistieji negauna. Originalai sunaikinami jiems matant ir įteikiamos kopijos, kurias jie gali perskaityti. Tokia priemonė efektyvi – šis būdas kaip galimybė į kalėjimus patekti narkotinėms medžiagoms naudojamas vis mažiau“, – akcentavo pašnekovas.
LKT direktorius pridūrė, kad taip pat stebimi ir kiti nauji būdai, pavyzdžiui, impregnuojamos netgi drabužių dalys, rankšluosčiai. Nuteistieji, jo teigimu, bando rasti vis kitą nišą svaiginimuisi gaudami siuntinių.
Paverčia konteineriais
Paprašytas įvardyti daugiau jam žinomų būdų, kuriais nuteistieji bando gauti narkotikų, pašnekovas minėjo juos remdamasis pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiumi. Tai skraidinimai bepilotėmis skraidyklėmis ir paketų, kuriuose būna švirkštų, narkotinių, psichotropinių medžiagų, kitų draudžiamų daiktų, permetimas į įkalinimo įstaigų teritorijas rankomis.
„Kalėjimas nėra kur nors ant kalno ar tvirtovė, į kurią niekas negali patekti. Dažnai tai ir miestuose esančios teritorijos, ribojamos tam tikro atstumo, inžinerinių, techninių sprendimų. Tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kai nuteistuosius pasiekia paketas, kuris gali būti ir teniso kamuoliuko dydžio, bet jame esančios medžiagos dėl savo koncentracijos, stiprumo gali apsvaiginti daug nuteistųjų“, – pastebėjo M. Kairys.
Kalėjimas nėra kur nors ant kalno ar tvirtovė, į kurią niekas negali patekti. Dažnai tai ir miestuose esančios teritorijos, ribojamos tam tikro atstumo, inžinerinių, techninių sprendimų.
Vienas iš blogiausių pavyzdžių, LKT vadovo teigimu, – kitų nuteistųjų arba artimųjų įkalbėjimas narkotinių, psichotropinių medžiagų nešti savo kūne. Ši tendencija esą ypač matoma tais atvejais, kai kalėjime sudaroma santuoka arba partnerystė. Būtent tada atsiranda galimybė ateiti į ilgalaikius pasimatymus. Jie, pasak pašnekovo, kartais ir yra išnaudojami bandymui pervežti narkotikų ar draudžiamų daiktų.
„Nuteistieji dažnai panaudoja moteris kaip konteinerius, kuriuose slepiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Slepiama gali būti ir prarijus kapsules, ir kūno ertmėse – tai vienas populiariausių būdų. Jei įtariame arba esame gavę informacijos, tas asmuo bus nuvežtas į gydymo įstaigą, atliekami tyrimai – rentgenas, echoskopija, kad būtų nustatyta, kas yra jo kūno viduje. Arba taikome tokią kontrolę, arba žmogus pats visa tai atiduoda suprasdamas, kad gresia ne tik pavojus jo gyvybei ir sveikatai, bet ir griežta baudžiamoji atsakomybė. Kai kurie gabentojai paskui tampa ilgamečiais įkalinimo įstaigų klientais“, – pabrėžė LKT direktorius.
M. Kairys pridūrė: jei narkotines medžiagas, kurias slepia savo kūne, žmogus atiduoda savanoriškai, tai tik lengvinanti aplinkybė. Baudžiamoji atsakomybė niekur nedingsta – pradedamas ikiteisminis tyrimas, o paskui toks žmogus atsiduria teisiamųjų suole.
Neapsiriboja apžiūra
Svarbu paminėti, kad kaskart, kai peržengiamas įkalinimo įstaigos slenkstis ir ruošiamasi susitikti su nuteistuoju, jo artimasis privalo dalyvauti dalinėje apžiūroje. Ją, pašnekovo teigimu, atlieka tos pačios lyties saugumo valdymo pareigūnas. Tuo metu, pavyzdžiui, patikrinami į ilgalaikį pasimatymą atvykusios moters drabužiai ir turimi daiktai. Yra galimybė juos peršviesti ir rentgeno aparatu.
„Narkotinės ar psichotropinės medžiagos dažnai būna slepiamos batuose, apatiniuose drabužiuose ar higienos priemonėse. Jei pastebima, kad įdėtas koks nors tai priemonei nebūdingas dalykas, jis iš karto tikrinamas. Tačiau žmogaus kūnas nėra peršviečiamas rentgeno aparatu, todėl kai kuriais atvejais kūnas ir tampa tarsi konteineriu, kuriame yra galimybė tas medžiagas paslėpti“, – pasakojo M. Kairys.
Net ir po minėtos dalinės apžiūros pas nuteistąjį atvykęs artimasis yra stebimas. „Kai žmogus daro draudžiamą veiksmą, jo laikysena, kūno kalba, akys išduoda tam tikrus dalykus. Jei tai pareigūnui sukelia įtarimų, jis gali patikrinti kur kas įdėmiau. Tada su žmogumi kalbamasi nuodugniau ir, jei įtarimas neišnyksta, kreipiamasi į specialistus, šiuo atveju – medikus, atliekančius tyrimus. Juk jei paketas, esantis žmogaus skrandyje ar kitose kūno ertmėse, plyštų, tikėtina, kad žmogus gali ir numirti“, – detalizavo LKT vadovas.
Gudrios maskuotės
Kalbėdamas apie siuntinio kelią iš laisvės į įkalinimo įstaigą pas nuteistąjį, M. Kairys pabrėžė, kad kontrolės mechanizmas čia mažai skiriasi nuo to, kuris pasitelkiamas į pasimatymus atvykusiems artimiesiems apžiūrėti.
„Kai žmogus pristato siuntinį į paštą, jis atkeliauja pas mus. Saugumo valdymo skyriuje siuntinio turinys peršviečiamas rentgeno aparatu. Kiekvienas daiktas, įdėtas į siuntinį, nesvarbu, ar tai būtų muilas, ar dezodorantas, turi tam tikrą standartą. Jeigu kas nors sukelia įtarimą, patikrinama nuodugniau, nes nuteistieji – labai išradingi. Kartais telefonas ar kiti draudžiami dalykai būna paslėpti perpjautoje ir išskaptuotoje, bet vėl suklijuotoje dešroje. Žvelgdamas plika akimi nieko neįtartum, bet, peršvietus rentgeno aparatu, pamatoma, kas ne taip“, – pasakojo pašnekovas.
Priemonėmis, kuriomis bandoma brutaliai perduoti narkotines medžiagas į kalėjimus, kartais tampa ir moteriški higieniniai įklotai, vaikiškos sauskelnės, paslepiant juose kvaišalus. „Šiuos procesus stebime, ganėtinai gerai kontroliuojame ir patekimo keliai vis siaurėja“, – sakė LKT direktorius.
M. Kairys pridūrė darantis prielaidą, kad tiek nuteistieji, tiek jų artimieji šitaip rizikuoja todėl, kad prekyba narkotikais – labai pelninga. „Jeigu kas nors sugeba atsigabenti, narkotinės medžiagos įkalinimo įstaigoje gali pabrangti ir dešimt kartų. Tinklas veikia į vartojimą įtraukiant daugiau žmonių, o paskui generuojant iš to pelną. Nuteistieji tampa priklausomi, įsiskolina, dėl to galimai vykdo nusikalstamas veikas ar kitus nurodymus. Šiuos dalykus mes ir stengiamės kontroliuoti pasitelkdami kriminalinės žvalgybos priemones“, – akcentavo pašnekovas.
Dvigubas žaidimas
M. Kairys neslėpė – yra buvę atvejų, kai, siekdami gauti narkotikų ar draudžiamų daiktų, nuteistieji į savo pusę bandė palenkti ne tik artimuosius, bet ir kalėjimų pareigūnus ar darbuotojus.
„Man pradėjus tarnybą 2023 m., buvo iki dešimties atvejų, kai pareigūnams pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jie buvo atleisti iš tarnybos, nes padėjo nuteistiesiems apsirūpinti draudžiamais daiktais, taip pat ir narkotinėmis medžiagomis“, – teigė LKT direktorius.
„Kaip tai įmanoma? Negi į tarnybą ateinantys pareigūnai neapžiūrimi?“ – pasiteiravome.
„Kontrolės mechanizmas išlieka toks pat – pareigūnai apžiūrimi, bet nuodugnios apžiūros kiekvieną kartą tikrai niekas neatlieka“, – pabrėžė LKT vadovas.
Viename iš ikiteisminių tyrimų buvo atsidūrusi ir kalėjimo darbuotoja. „Ji įsitraukė į procesą su nuteistuoju, turėjo su juo kontaktą. Paskui nuteistasis pradėjo ją šantažuoti – skyrė tam tikrų užduočių. Darbuotoja buvo sulaikyta su narkotinėmis medžiagomis“, – pasakojo M. Kairys.
Tačiau, pasak LKT direktoriaus, šalies įkalinimo įstaigose būta ir gerosios praktikos pavyzdžių šiuo klausimu. „Yra buvę situacijų, kai pareigūnai pasakė, kad nuteistieji bando juos paveikti liepdami atlikti tam tikrus darbus. Jei raudona linija nebūna peržengta, mes dar turime laiko juos reabilituoti. Tokių pareigūnų tikrai yra – jie laiku kreipėsi pagalbos ir procesai buvo sustabdyti“, – pozityvia žinia pasidalijo pašnekovas.
Kalbėdamas apie pareigūnų sulaikymus šiemet, jis sakė, kad tai buvo susiję ne su narkotikais, o su draudžiamais daiktais: telefonais, SIM kortelėmis ir WiFi modemais.
„Kai pradėjau tarnybą LKT, mūsų kolegos iš kitų institucijų sakė: „Pirmiausia susitvarkykite viduje su savo darbuotojais, tada situacija pagerės.“ Pagerėjimą matome. Visi pareigūnai supranta, kokia atsakomybė gali tekti už narkotinių medžiagų gabenimą, platinimą ir nesiryžta to daryti“, – akcentavo LKT direktorius.
Kratos ir kuriozai
Kada kalėjimų kamerose ar bendrosiose patalpose bus atliekamos kratos, priklauso nuo daugelio dalykų. M. Kairio teigimu, jei kyla įtarimų, kad kur nors gali būti sukaupta draudžiamų daiktų, arba apie tai gaunama informacijos iš Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų, ji iš karto tikrinama.
„Nuteistieji narkotikus ar draudžiamus daiktus gali slėpti bet kur. Pavyzdžiui, bibliotekoje esančioje knygoje gali būti padaryta ertmė, kurioje įdėta draudžiama medžiaga ar daiktas. Darbuotojo kabineto durų rėme padarytoje ertmėje taip pat esame radę nuteistųjų laikytas draudžiamas medžiagas. Pareigūnas apie tai nė neįtarė“, – pasakojo pašnekovas.
Jei į įkalinimo įstaigos teritoriją įskrido bepilotė skraidyklė su kroviniu arba buvo įmestas paketas, kurio Saugumo valdymo pareigūnai nespėjo perimti, situacija vertinama ir tuomet, akcentavo LKT vadovas, nuteistuosius ir patalpas kalėjime tikrina vietinės pajėgos. Tuo atveju, jei įtariama, kad draudžiamų daiktų galėjo patekti daugiau arba pasirinktas kelias buvo itin brutalus, pavyzdžiui, įmesti šeši paketai, kviečiama LKT prevencinė grupė, o prireikus – kolegos iš Viešojo saugumo tarnybos (VST).
„Kai reikia atlikti didesnio masto patikrinimą – viso pastato arba vieno jo aukšto, pasitelkiama LKT esanti prevencinė grupė. Jei jaučiame, kad gali kilti neramumų, pasipriešinimas, ir reikia didesnės kontrolės, pasikviečiami ir VST pareigūnai“, – detalizavo M. Kairys.
Jo teigimu, per kratas dažniausiai randama kristalinių medžiagų, fentanilio, amfetamino. „Jų kiekiai nėra dideli, bet vienas kitas atvejis tikrai pasitaiko“, – sakė LKT direktorius.
Vilniaus kalėjime, kuris dažnai testuojamas atliekant permetimus, būta ir kuriozinių situacijų. „Pribėgo jaunuolis, metė penkis ar šešis kartus. Visus mestus objektus pareigūnai surado. Ten buvo į foliją suvyniotos bulvės. Tai suprantame kaip patikrinimą, dėmesio nukreipimą“, – teigė pašnekovas.
Atliekami testai
Tais atvejais, kai įkalinimo įstaigoje pastebima galimai apsvaigusių nuteistųjų, iškart reaguojama.
„Jei matome apsvaigimo požymių, nedelsdami imamės priemonių ir aiškinamės, ar tai apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Nuteistiesiems atliekami testai, o jei reikia medikų įsikišimo, sprendžiame, ar užteks darbuotojų įkalinimo įstaigoje, ar reikėtų kviesti ir iš išorės. Perdozavimo atvejų buvo ne vienas“, – atskleidė M. Kairys.
Jis pridūrė, kad nuteistiesiems narkotinių ir psichotropinių medžiagų aptikimo testai atliekami ir periodiškai juos stebint. Šiemet testuotų asmenų jau yra apie 9 tūkst.
Jei kyla įtarimų, kad nuteistasis turi arba jo buvimo vietoje gali būti draudžiamų medžiagų, atliekamas patikrinimas su kinologais.
„Turėti biraus tabako tam tikrose dalyse esantiems nuteistiesiems leidžiama, tačiau pastebėjome, kad dažnai naudojamas THC skysčiu supurkštas tabakas, kuris sukelia apsvaigimą. Todėl šiuo metu inicijavome vidaus tvarkos taisyklių pakeitimą, kad birus tabakas būtų visiškai uždraustas ir liktų tik cigaretės“, – apie problemos sprendimo būdus užsiminė LKT direktorius.
Tai, kad nuteistieji nestokoja išmonės stengdamiesi rasti būdą apsisvaiginti, paliudijo ir kiti pateikti pavyzdžiai. „Buvo atvejų, kai tepalą, skirtą traumoms gydyti, nuteistieji sugebėjo paversti svaigalais. Kalėjime jie pasigamina tokių medžiagų, kurių kartais net nėra mūsų narkotinių medžiagų lentelėse. Lietuvos teismo ekspertizės centre tikrai yra ne viena formulė, atsiradusi kalėjime“, – neslėpė M. Kairys.
Kai kurie nuteistieji, pasak jo, gudrauja ir atsidūrę sveikatos padalinyje, kur turintiems priklausomybių vykdoma metadono programa.
„Kontroliuodami procesą matome, kad medikų paskirtą metadono dozę gavęs nuteistasis jos nenuryja – laiko burnoje, o paskui išpila į talpyklą, sumaišo su kažkokiais vaistais ir tai tampa labai stipriu preparatu, galinčiu sukelti tokį apsvaigimą, nuo kurio mirštama“, – pabrėžė pašnekovas.
Infrastruktūra – rakštis
Pasiteiravus, kuriame iš aštuonių Lietuvoje esančių kalėjimų narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimo problema yra didžiausia, LKT direktorius tikino vienos įkalinimo įstaigos išskirti negalintis.
„Tai labai priklauso nuo infrastruktūros, o ji yra viena iš didžiausių problemų Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje. Mūsų šalies kalėjimuose infrastruktūra yra sovietinio paveldo stiliaus – vadinamojo bendrabučio tipo. Pavyzdžiui, Pravieniškių 2-ajame kalėjime, statytame pokario metais, kamerose bausmę vis dar atlieka 20–24 nuteistieji. Kuo daugiau žmonių kameroje, tuo daugiau galimybių, kad ten pateks draudžiamų dalykų ir kas nors galimai įsitrauks į svaiginimąsi narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis“, – apie realybę kalbėjo jis.
M. Kairio teigimu, kalėjimai, savo infrastruktūra labai panašūs į dabar esančius Lietuvoje, buvo ir Estijoje. Tačiau valstybė investavo į tris naujas įkalinimo įstaigas, sukūrė 4,5 tūkst. kamerų tipo vietų ir taip atsirado galimybė perimti visišką draudžiamų daiktų patekimo į kalėjimus kontrolę. Ten nuteistieji atlieka bausmę kamerose po vieną arba du. „Pavyzdžiui, estai per 2024 m. visoje šalies bausmių sistemoje paėmė tris telefonus kaip draudžiamus daiktus. Mes Lietuvoje paėmėme 2,3 tūkst. tokių telefonų“, – didelį skirtumą akcentavo LKT direktorius.
Paklaustas, kokia priemonė kovojant su narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir draudžiamų daiktų patekimu į šalies įkalinimo įstaigas, jo manymu, būtų paveikiausia, pašnekovas pabrėžė, kad užkardyti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padėtų jau minėta moderni infrastruktūra mūsų šalies kalėjimuose.
Naujausi komentarai