N. VENCKIENĖ: BĖGAU, NES GAVAU SĄRAŠĄ, KAS TURI MIRTI

Pagal ekstradicijos procedūrą į Lietuvą pargabenta Neringa Venckienė "Kauno dienai" teigė, kad tik išvykimas į JAV išgelbėjo jos gyvybę.

Skaičiuodama garsiosios bylos aukas, iširusią santuoką, prarastą karjerą, moteris tikina, kad pastarąjį dešimtmetį nugyventų taip pat, nepaisant to, kiek skausmo jis atnešė visiems šios istorijos dalyviams.

Buvusi teisėja ir parlamentarė į Lietuvą iš JAV pargabenta lapkričio 6 d. Jai pateikti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.

– Kodėl nusprendėte palikti Lietuvą?

– Jau tuomet, kai buvo kreiptasi dėl teisėjos imuniteto panaikinimo, aš supratau, kuo visa tai baigsis. Po to buvo pateiktas prašymas naikinti Seimo nario imunitetą, tačiau viso vaizdo įrašo, kas vyko namo viduje mergaitės paėmimo metu, nebuvo pateikta. Medžiagoje tėra 12 sekundžių įrašo dalis. Iš pradžių man buvo pateikti šeši kaltinimai. Keturi jų yra tie patys, kurie šiuo metu liko po ekstradicijos proceso, o prie jų buvo teismo įžeidimas ir piktnaudžiavimas globėjo teisėmis. Seimui tebuvo pateikta 12 sekundžių vaizdo įrašo, tai reiškė, jog Seimui tai yra neįdomu – nesugebėta išsireikalauti viso įrašo. Tai rodė, kad neliečiamybė bus naikinama. Aš mačiau, kur tai veda. Antras dalykas – atsukti visi keturi automobilio ratai.

– O kas įvyko? Automobilio ratai nukrito?

– Prieš rinkimus, susitikimo su rinkėjais Vilniuje metu, paaiškėjo, kad kažkas atsuko visų keturių ratų varžtus. Automobiliu važiavau aš ir dar trys žmonės. Buvo tamsu. Mes pasiklydome tarp gyvenamųjų namų. Važiavome labai lėtai, ir netikėtai ratai nukrito. Jei būtume spėję išvažiuoti į autostradą, būtume užsimušę.

– Ar tada kreipėtės į policiją?

– Taip, bet niekas nieko netyrė. Juk susitikimo su rinkėjais metu prie pastato buvo vaizdo kameros, bet niekas nesiaiškino, ar jos užfiksavo, kas lindo prie automobilio.

– Buvo ir kitokių grasinimų?

– Dar kiek. Įvairiomis formomis, laiškais. Tai galvą man nupjaus, tai mano giminėms akis išbadys. Baisu. Gavau laišką, kuriame buvo surašytos visų mano giminių, tetų ir pusbrolių pavardės, visas sąrašas. Esą visus juos nužudys. Tyrimą pradėjo, bet nutraukė nenustatę, kas rašė laiškus.

Gavau laišką, kuriame buvo surašytos visų mano giminių, tetų ir pusbrolių pavardės, visas sąrašas. Esą visus juos nužudys.

Skambino pati prezidentė

N.Venckienė iš Lietuvos į JAV išvyko 2013-aisiais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

– Turbūt dėl sūnaus labiausiai baiminotės?

– Karoliui tuo metu juk tik 12 metų buvo. Man labiausiai tai kėlė nerimą. Buvo balandžio mėnuo. Sužinojau, kad tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė paskambino į Seimą ir nurodė atimti neliečiamybę. Man viskas buvo aišku.  Išvykti apsisprendžiau per dvi dienas. Vyras (Aidas Venckus – aut. past.) dar įkalbinėjo palikti sūnų, juk jis lankė mokyklą. Bet aš supratau, kad, jei paliksiu Karolį čia, galiu jo daugiau niekada nepamatyti.

– Kodėl būtent Amerika?

– Čia turėjau giminių. Juk ne į tuščią vietą važiavau. Tik, žinoma, buvo kalbos barjeras.

– Pinigų įsikūrimui buvo?

– Išvažiavau su 10 tūkst. dolerių kišenėje. Bet jie ištirpo greitai. Jei būčiau ruošusis bėgti, būčiau pinigų pasitaupiusi ir kalbos būčiau pradėjusi mokytis. O čia, Lietuvoje, kam man ta anglų kalba? Garliavoje net su rusu nepasikalbėsi, su kuo čia angliškai bendrauti?

– Ar greitai pavyko įsitvirtinti?

– Darbų ten pilna. Tik dirbk. Moka daugmaž jie ten vienodai. Tik, aišku, jei jau nori normaliai užsidirbti, reikia savo verslo imtis. Prižiūrėjau senelius. Pavyzdžiui, reikėdavo nuvežti kokį senuką pas gydytoją, palydėti į parduotuvę ar nuvažiuoti ir supirkti reikalingus produktus. Net ne savo automobiliu, sėdi į jo automobilį ir važiuoji. Arba nuveži jį pas dukrą ar giminaičius.

Jausmai: tėvų bute Garliavoje dienas leidžianti N.Venckienė nenutolsta ne tik nuo apykojės signalus fiksuojančios įrangos, bet ir nuo kompiuterio. Vienintelė jos pramoga – ilgi pokalbiai su sūnumi internetu.

Mokslus krimto koledže

– Jau žinoma, kad ir savo verslo ėmėtės.

– Pabaigiau koledžą, gavau sertifikatą ir užsiėmiau gėlių dizainu. Iš pradžių pabaigiau teisę, mokiausi dvejus metus. Labiau ne dėl žinių, o dėl kalbos mokiausi. Kalbos gali mokytis tik tam tikrą laiką – du kartus per savaitę vyksta paskaitos. Studijuoti kalbą gali tik tam tikrą laiką, pasiekęs aukštesnį lygį, turi imti kreditines klases. Todėl ir nusprendžiau imtis teisės, nors turėjau diplomą. Ten yra tokios pat įstaigos, kurios nostrifikuoja kitose šalyse įgytus aukštojo mokslo diplomus. Ir mano diplomą pripažino, turiu bakalauro ir magistro laipsnius.

– O iš kur ta trauka gėlėms?

– Tai – senas mano hobis. Reikėjo ko nors širdžiai ir užsimiršimui, prasiblaškymui. Į koledžą studijuoti teisės važinėdavau 90 kilometrų. O gėlių dizaino studijos buvo čia pat, už penkių kilometrų nuo namų. Man labai patiko. Galėjau sukurti puokštę tiek vestuvėms, tiek laidotuvėms, įvairių formų, įvairaus dizaino. Pamokų metu atnešama krūva skintų gėlių. Mokytojas rodo, kaip formuojamos aukštos, pailgos, apvalios ir kitokios puokštės, o mokiniai kartoja, taip įsimindami.

– Ar sunku pradėti verslą JAV?

– Labai lengva, nereikia net steigti įmonės. Mokesčių inspekcijai pateikiama vienintelė deklaracija, metų pabaigoje sumoki 15 proc. mokesčių. Tai labai gerai, nes atsiranda galimybė užsidirbti pačiam.

Į kalėjimą – su rankinuku

– Kaip įvyko garsiausios Lietuvos bėglės sulaikymas?

– Į namus atvažiavo. Spėju, jog tai FBI (Federalinis tyrimų biuras) pareigūnai, o gal JAV maršalų tarnyba. Bet aš tuo metu dirbau parduotuvėje. Karolis miegojo. Jie pasakė, kad aš turiu prisistatyti per 72 val. Per tą laiką galėjau į Meksiką ar Kanadą pabėgti. Bet aš tikėjausi, kad manęs neišduos Lietuvai. Neturėjau jokio intereso bėgti. Lietuvoje tam skiriamos 48 val., o ten – 72 val. Aš tiek nelaukiau, jau kitą dieną nuvažiavau.

– Susiruošėte su reikalingiausiais daiktais?

– Ne. Tik su rankine nuėjau. Jie privalėjo mane sulaikyti, bet suėmimą skyrė teismas. Sulaikymą skyrė todėl, kad ekstradicijos bylose užstatas nėra taikomas.

Kameros durys – atviros

N.Venckienė buvo kalinama lietuvio akiai neįprastame kalėjime. Miesto centre esantis 27 aukštų pastatas primena dangoraižį.

N.Venckienė buvo kalinama lietuvio akiai neįprastame kalėjime. Miesto centre esantis 27 aukštų pastatas primena dangoraižį.

Kalėjimas, kuriame buvo kalinta lietuvė,  pastatytas dar 1975 m. Trikampio formos pastato langai suprojektuoti itin siauri – vos 5 cm pločio ir 213 cm aukščio. Kiekvienoje kameroje yra tik po vieną tokį langą.

Kalinės trumpam išvedamos pasivaikščioti į specialias tam skirtas zonas, esančias ant kalėjimo stogo, taip pat kartą ar du per savaitę gali apsilankyti treniruoklių salėje ir bibliotekoje, kur galima gauti knygų ir filmų.

– Koks gyvenimas amerikietiškame kalėjime?

– Na, langai ten itin maži. Bet šiaip kalėjime vadinamosios kameros yra paprasti kambariai, tik durys metalinės. Bet kiekvieną rytą, šeštą valandą, jos atrakinamos ir gali vaikščioti, kur tik nori. Centre yra didžiausia patalpa, stovi stalai. Gali naudotis televizoriumi. Yra kompiuteriai, kuriais gali artimiesiems rašyti žinutes, tik negali naršyti internete. Bet galima skaityti JAV įstatymų bazę, prisijungti prie teismų sistemos. Yra gausi biblioteka. Kartą per savaitę gali pasiimti įvairių knygų. Kalėjimas vadinamas MCC  (Metropolitan Correctional Center). Visą tą laiką, kol jame buvau, nutiko daugybė keistų ir juokingų sutapimų. Aš buvau MCC kalėjime, o Karolis mokėsi MCC universitete. Netikėtai kalėjime pastebėjau, jog ant mano akinių buvęs skaičių derinys atitinka Amerikoje esančių namų adresą. O numeris, kuriuo buvo paženklinti batai, atitiko Karolio mokyklos numerį. Kalėjime nėra ką veikti, prisigalvoji visokių niekų.

– Sklido kalbos, jog buvote apklausta CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) pareigūnų.

– Ne, tokios tarnybos manęs neapklausinėjo. Nebuvau aš tokia įdomi jiems. Ten dėmesys kaliniui gali būti tik dėl tam tikro intereso, pavyzdžiui, jei jis sutiktų liudyti prieš kitą kalinį.

– O ką veikėte tiek mėnesių kalėjime?

– Valgiau ir miegojau. Knygas skaičiau.

– Lankytojų sulaukdavote?

– Su sūnumi galėjau pasimatyti kartą per dvi savaites.

– Kaip jis išgyveno visą jūsų kalinimo laikotarpį?

– Jis neprapuls, jis galvą turi. Tik buvo per jaunas tokiems išgyvenimams. Man jo labiausiai gaila. Aš kalėjime, o sūnui tik 18 metų. Jam per didelė atsakomybė teko.

– Iš ko jis gyveno?

– Iš pradžių dar dirbo gėlių parduotuvėje. Vėliau ją uždarė. Tuomet susirado darbą – išvežioja internetu įsigytus užsakymus pirkėjams.

Ryšys: N.Venckienės sūnus Karolis šiuo metu vienas gyvena JAV. Vaikinas ketina baigti koledžą, tačiau užsimena, kad teisės studijas galbūt tęs Europoje.

Švedai kuria filmą

– Kaip šiandien gyvena Neringa Venckienė?

– Džiaugiuosi laiku, praleistu su tėvais. Tėveliui jau 81-eri. Po mergaitės paėmimo iš namų, jį ištiko insultas, o dar ir kitos ligos prisidėjo. Nelengva. Bet nieko baisaus, ištversime. Gyvenu su apykoje. Namuose stovi speciali stotelė. Nuo jos negaliu nutolti daugiau nei 50 metrų. Norėčiau, kad šis atstumas būtų bent 50 kilometrų. Net kapų negaliu aplankyti, Drąsiaus kapo nemačiau tiek laiko. Į parduotuvę, kuri už 500 žingsnių, nerizikuočiau eiti.

– Bet į gatvę išeinate, kokios vietinių reakcijos jus išvydus?

– Nieko tokio. Čia juk Garliava.

– Svečių sulaukiate?

– Giminės, pusbroliai, pusseserės, artimieji lanko. Laukiu atvažiuosiančios Švedijos filmavimo grupės. Vienas švedas kuria filmą apie visą šią pedofilijos istoriją. Žinomas kūrėjas, gavęs Švedijoje apdovanojimų, juokais tikino, kad viliasi "Oskaro" už filmą, nes tokio siužeto filmo pats nesugalvotum. Jis mane ir Amerikoje lankė.

Po skelbimo apie namą – byla

– Šiuo metu jūsų tėvų namas Klonio gatvėje jau parduotas. Kas vertė priimti tokį sprendimą?

– Su vyru išsiskyrėme, jis susirado kitą moterį. Ne, dėl to visai nesigraužiu. Tėvų ir mūsų šeimos namai buvo greta. Taip susitarėme, kad mūsų su vyru namas lieka jam, o tėvai nenorėjo gyventi šalia. Nusprendė parduoti savo namą. Kai tik pasirodė skelbimas, kad namas parduodamas, tėvams buvo inicijuota byla dėl vaiko tvirkinimo. Matyt, tik dėl to, kad jie neišvažiuotų į Ameriką. Juk pedofilų į Ameriką neįleistų. Toks teistumas uždaro bet kokius kelius. Kur tai matyta, mano mama, mergaitės močiutė, ir kaimynė pripažintos kaltomis, esą tvirkino mergaitę?

– Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti teismo sprendimą? Kokiais įrodymais remtasi?

– Pokalbių namuose įrašais.

– Jums žinoma, kokiu būdu jie buvo padaryti?

– Tai, kad namuose ir šiuo metu gali būti klausomasi, net neabejoju. O įrašuose girdėti tik, kad tėvas ir mama kalbasi apie pedofilus. Įrašinėta namuose. Ir į Ameriką siųstuose įrašuose, kurie neva turėjo įrodyti mano kaltumą, girdėti tik, kaip mes su mergaite kalbamės tarpusavyje. Aš mergaitei pasakau: "Nekalbėkime apie tai, apie tuos išsigimėlius." Tai esą turėtų būti įrodymas, kad aš ją tvirkinu. Juokinga.

– Jūs žinojote, kad namuose buvo pasiklausymo įranga?

– O kas draudžia namuose kalbėti? Gali ką nori šnekėti. Visiems turėtų būti aišku, kad tai yra kerštas. Vos tik tėvai nusprendė išvažiuoti iš Lietuvos, viena po kitos buvo keliamos bylos. Tėvų pasus paėmė. Kur čia važiuosi? Tėvo nenuteisė, tik mamą ir kaimynę.

Šešis bylos tomus išmetė?

– Teismų sprendimai konstatuoja, kad pedofilijos nebūta, bet jūs ir toliau laikotės priešingos versijos?

Manęs niekas neįtikins, kad to nebuvo.

– Manęs niekas neįtikins, kad to nebuvo. Mergaitė viską papasakojo močiutei, mano mamai. Vėliau jos pasakojimus tyrė ekspertai, o jie konstatavo, kad mergaitė nemeluoja. Tačiau juk pirmuosiuose pareiškimuose Drąsius, prašydamas tirti ir aiškintis situaciją, apie mergaitės mamą net neužsiminė. Niekas tokių įtarimų neturėjo. Bet per pirmąją mergaitės apklausą staiga įsiveržusi į apklausos kambarį L.Stankūnaitė nurodė mergaitei tylėti ir nieko nekalbėti. Tik po to kilo kitokių minčių. Prokuratūra penkis kartus apklausė mergaitę, o psichologė, vertinusi mergaitės apklausas ir vaizdo įrašą, kurį pateikė D.Kedys, konstatavo, kad parodymai yra panašūs, tik tėvo aplinkoje mergaitė labiau atsipalaiduoja ir daugiau detalių nurodo. O dabar aiškinama, kad tėvas mergaitei smegenis išplovė.

– Savo knygoje "Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę" rašote, kad klausimas, iš kur mergaitės mama L.Stankūnaitė 2008 m. gavo ir deklaravo 63,3 tūkst. litų pajamų, taip ir nebuvo atsakytas.

– Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, L.Stankūnaitė 2006–2007 m. dirbo statybinėje įmonėje už 1,5 tūkst. litų atlyginimą. Nuo 2007 m. balandžio iki 2008 m. sausio ji dirbo įmonėje "Tesidė" administratore. Nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. sausio ji dirbo kirpėja Vilijampolėje kirpykloje ir uždirbdavo po 4,5 tūkst. litų per mėnesį. Išeitų, kad ji uždirbdavo daugiau nei apygardos teismo teisėjas.

– Bet Andrius Ūsas buvo kreipęsis į teismą, kad jums būtų iškelta byla dėl šmeižto.

– Juk A.Ūsas buvo L.Stankūnaitei nupirkęs "Mercedes Benz" automobilį. Ir paaiškėjo, jog tikrai jis jai automobilį pirko, bylos neiškėlė. Byloje yra net L.Stankūnaitės nuomoto buto savininko parodymai, kuriuose paaiškinta, kad L.Stankūnaitė už buto nuomą niekada nemokėjo.

– Teisėsauga turėjo visų šios kraupios istorijos dalyvių telefoninių pokalbių išklotines.

– Ir mano taip pat. L.Stankūnaitė turėjo penkis telefono numerius, A.Ūsas – keturis, Jonas Furmanavičius – vienuolika telefono numerių. Tačiau šeši tomai su telefoninių pokalbių išklotinėmis buvo išmesti iš bylos esą kaip nereikšmingi bylai.

– Kiek paprastai teisėjai turi telefonų?

– Aš turėjau tik vieną telefoną – tą patį namams ir darbui.

Pramoga: kalinės trumpam išvedamos pasivaikščioti į specialias tam skirtas zonas, esančias ant kalėjimo stogo.

Kas buvo žudikų mašinoje?

– J.Furmanavičiaus nužudymo byloje buvo įvardyta, jog vykdant nusikaltimą buvo du asmenys. Ar tikrai yra nepaneigiamų faktų, jog nužudyme dalyvavo D.Kedys? O kas antrasis asmuo?

– Po kelerių metų, kai susipažinome su visa surinkta medžiaga, pareikalavome prokuratūros paneigti kai kuriuos pareiškimus. Generalinė prokuratūra pripažino suklydusi viešindama informaciją, kad ant šalia D.Kedžio kūno rasto pistoleto "IŽ 79-8 Baikal" yra jo DNR pėdsakai. Ant pistoleto išties buvo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau, pasak specialistų, jie buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Kas juo šaudė, iki šiol nežinoma.

– Tačiau ekspertai nustatė, kad J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė buvo nužudyti iššovus iš pistoleto "Baikal Iž 79-8", kuris buvo rastas šalia negyvo D.Kedžio.

–  Kaip suprantu, jie neturi jokių įrodymų. J.Furmanavičiaus nužudymo byloje įvardyta, jog yra šeši liudytojai, matę esą Drąsiaus autobusiuką senamiestyje. Vienas matė pro langą, kitas – eidamas gatve. Tačiau visi jie pasakė, kad mašiną vairavo ne D.Kedys. Visi tvirtino taip pat – ten buvo ne D.Kedys.

– Tai kas nušovė J.Furmanavičių?

– J.Furmanavičių nušovė ne D.Kedys. Galbūt mes visi žinotume, kas nušovė J.Furmanavičių, jei būtų paviešinti vaizdo kamerų Kauno senamiestyje įrašai. Visi pamatytų, kas vairuoja automobilį: su peruku ar be jo, bet D.Kedį visi atpažintų. Kodėl neviešinami tie dalykai? Manyčiau, jei būtent D.Kedys būtų buvęs užfiksuotas mašinoje, tai jau tikrai būtų buvę paviešinta. Bet D.Kedžio nuteisti negali. Drąsius su J.Furmanavičiumi nebuvo net pažįstami. Jie nuteisė aklą jo draugą Raimundą Ivanauską. Ir taip pat tik už kalbas. Kai rado negyvus J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę, aš pati galvojau: gal tikrai jis (D.Kedys – aut. past.), gal jam nervai neatlaikė? Bet jis juk turėjo du savo ginklus, kodėl ne iš jo šovė? Beprotybė, jo ginklą rado užkištą prie V.Naruševienės namų laiptų. Bet šaudyta visai kitu ginklu. Galai nesueina. Kita vertus, jei, kaip sako prokurorai, D.Kedys iš anksto jau kalbėjo, kad šaudys kone visus, nors aš to nesu girdėjusi, kaip pas jį  galėjo būti legaliai išduoti ginklai? Jis turėjo du legaliai įgytus ginklus. Antrasis iki šiol nerastas.

Mirtis purve – švariais batais

– D.Kedžio mirties priežastimi įvardijamas svetimkūnis plaučių takuose. Ar pačios kūno suradimo aplinkybės kelia klausimų?

– Parašyta, kad užspringo. Bet nepriklausomas ekspertas pateikė išvadą, kad jis buvo skandintas. Tačiau morge atsiėmėme švarutėlius jo batus. Kaip gali žmogus, susiruošęs prisigerti ant kranto, dumblyne, likti švarutėliais batais? Mes galvojame, kad jis buvo ilgai daužytas. Visa galva, kaukolė nusėta duobėmis, koja, aukščiau kelio, buvo išpjautu kaulu. Galvojome, kad jam ją sulaužė. Aiškinta, kad kaulo gabalas išpjautas, nes ieškota planktono kaulų čiulpuose. O kodėl supjaustytas liežuvis? Mums kyla įtarimų, kad jis buvo nužudytas kažkur kitur ir atvežtas. Byloje buvo apklaustas žmogus, kuris netoliese žvejojo naktį. Jis ir pasakojo, kad naktį, prieš randant D.Kedį, buvo prie upės atvažiavęs automobilis, trys vyrai iškėlė kažką sunkaus, lyg maišą, tempė žeme ir paguldė ant kranto. Šis liudytojas iškart po apklausos atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Vėliau parodymų išsigynė, esą girtas buvo, bet jo duktė aiškino, kad tėvas negeria. Bet ar ką nors tai įtikins? Tiek laiko besislapstęs žmogus netyčia atsidurs ant kranto su buteliu degtinės, kuriame visai ne degtinė, o balos vanduo, ir užsprings juo, šalia pasiguldęs dviejų nusikaltimų įrankį – ginklą ir akinius nuo saulės?

– Ar turite kokių nors žinių, kur galėtų būti D.Kedžio dukra?

– Kur ji yra, mes nežinome. Vieni kalba, kad kažkur užsienyje, Ispanijoje ar kitoje šalyje. Neturiu žinių, bet man atrodo, ji kažkur Vilniuje, bute uždaryta. Dar kyla minčių, kad galėtų būti Latvijoje. Bet tikrai jos ne Londone. Aš su ja buvau nuvažiavusi į Londoną, iš karto nufotografavo kažkas. Juk ten tiek lietuvių. Amerikoje ir tai atsirado, kas mane pažino. Bet kurioje Europos šalyje atsirastų kas nors iš lietuvių vis tiek.

Metrai: 500 m nuo specialaus pulto leidžianti nutolti apykojė šiuo metu yra N.Venckienės didžiausias galvos skausmas. Moteris siekia pakeisti apykojės veikimo diapazoną.

Laukia nauji kaltinimai?

– Vienoje televizijos laidoje nužudytojo J.Furmanavičiaus atstovai viešai įvardijo, kad laukia iš teisėsaugos žingsnių dėl žudynių įkvėpėjų išaiškinimo. Ar tai gali reikšti, kad bus mėginama įtarimus nukreipti jūsų atžvilgiu?

– Iš pradžių buvo aiškinta, kad tai aš turėjau interesų dėl J.Furmanavičiaus žūties. Esą norėjau vietos apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje. Tačiau norint pereiti į apygardos teismą, privalu nurodyti, į kokį skyrių – Baudžiamųjų ar Civilinių bylų. Aš prašyme nurodžiau, kad noriu į Civilinių bylų skyrių. Žlugo ta versija. Dabar keliama nauja. Dabar jau aiškinama, kad aš jį neva nužudžiau iš meilės. Dar to betrūko.

– Tačiau J.Furmanavičiaus sesers advokatas Valdemaras Bužinskas ir pats neseniai viešai pareiškė: "Tie, kurie darė, organizavo, tikrai žinojo, kad žudoma ne dėl kažkokios pedofilijos, tuomet kyla klausimas – dėl ko?" Ar jūs turite savą versiją – dėl ko?

– Tai labai gerai, tegul tik tiria. Jei kas nors išsiaiškins – dėl ko, pagaliau bus aišku. Gal kada viskas paaiškės. Bet kol kas aš netikiu, kad tai greitai įvyks. O vadinamojoje pedofilijos byloje aš buvau apklausta 2009 metais, daviau parodymus. Leidau apžiūrėti namus, kabinetą, daviau darbo ir namų kompiuterį. Neprieštaravau, nors teisėjas gali nesutikti viso to daryti.

– Toje pačioje laidoje J.Furmanavičiaus sesuo teigė, kad jūsų tiesiai paklausė – nekentėte ar mylėjote jos brolį. Ką atsakėte?

– Į mano kabinetą anuomet buvo atėjęs žurnalistas Virginijus Gaivenis. Už durų, kažkur koridoriuje, buvo ir J.Furmanavičiaus sesuo. Bet į kabinetą įėjo tik V.Gaivenis. O ji lakstė po koridorių, stoviniavo prie kitų teisėjų kabinetų durų. Jei kyla klausimų, tegul pasiklauso V.Gaivenio įrašus, ir bus aišku, ką aš tada atsakiau. Dabar nepamenu.

Manęs visa ši istorija nepalaužė ir nesugniuždė, nors ir priešui to nelinkėčiau.

Į Seimą kelių neieškos

– Visa ši makabriška istorija nusinešė ne vieną gyvybę, ar baiminatės dėl savosios?

– Žinoma, bet aš visuomet saugodavausi. Viena automobiliu stengdavausi nevažiuoti, kaip ir naktimis niekur nevaikščioti.

– Nutuokiate, kas jūsų laukia artėjančiais 2020 metais?

– Teismo procesas. Manau, kad jis kokius metus tikrai truks.

– Tačiau iš anksčiau teiktų 39 įtarimų po sugrįžimo iš JAV teliko keturi?

– Taip. Dėl teismo negerbimo. Dėl teismo sprendimo nevykdymo ir mergaitės neperdavimo motinai. Dėl fizinio skausmo sukėlimo, esą aš trenkiau L.Stankūnaitei, kai buvo paimta mergaitė. Taip pat dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

– O ketinimų grįžti į Seimą nėra?

– Negaliu. O ir negalvoju net. Be to, jei Seimas patvirtins, kad tie, kurie turėjo apkaltą, negalės dešimt metų dalyvauti rinkimuose, Seimo man ir nebereikės. Iki 2024 metų net negalėčiau ten patekti. Bet kas žino, kaip bus. Visi įsivaizduoja, kad aš labai kremtuosi dėl teisėjos ar Seimo nario vietos. Aš dėl to visai nesijaudinu. Aš bet ką galiu dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

– O baigsis visas šis reikalas Strasbūre, Europos Žmogaus Teisių Teisme?

– Jei mane nuteis, tikrai skųsiu. Gal ir Strasbūrui. Juk pagal šiuo metu man inkriminuojamas veikas realiu kalėjimu net nedvelkia, geriausiu atveju – viešieji darbai.

– Praėjus dešimtmečiui po visų šių kraupių įvykių, ar šiuo metu Neringa Venckienė yra kitokia?

– Tokia pati. Manęs visa ši istorija nepalaužė ir nesugniuždė, nors ir priešui to nelinkėčiau. Vis dėlto kartais pagalvoju: kai kas norėjo, kad virvę užsinerčiau. Kalėjime į mano kamerą buvo du kartus atkėlę moteris, kurios vėliau pasitraukė iš gyvenimo. Labai baisu. Bet manęs niekas nepalauš, mano nervai – stiprūs.

– Įsivaizduojate savo tolesnį gyvenimą Lietuvoje?

– Nežinau. Gal ne Lietuvoje. Manyčiau, gal kita šalis būtų. Sūnaus gaila. Jis juk – visiškai vienas.

Datos ir faktai

2008 m. rudenį D.Kedys žurnalistams ir teisėsaugai išsiuntinėjo laiškus apie tvirkinamą jo dukrą.

2009 m. spalio 5 d. Kaune buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir D.Kedžio dukters motinos sesuo V.Naruševičienė. D.Kedį policija įvardijo kaip pagrindinį įtariamąjį.

2010 m. balandžio 20 d. D.Kedys prie Kauno marių rastas negyvas.

2010 m. birželio 13 d. Alytaus rajone rastas negyvas ir Andrius Ūsas.

2012 m. gegužės 17-ąją pareigūnai iš globėjos N.Venckienės namų Klonio gatvėje paėmė mažametę ir perdavė motinai L.Stankūnaitei.

2012 m. N.Venckienė išrinkta į Seimą.

2013 m. balandžio 9 d. Seimas nusprendė panaikinti "Drąsos kelio" partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės teisinę neliečiamybę.

2013 m. balandį N.Venckienė išvyko į JAV.

2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas skyrė įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N.Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą.

2018 m. vasario 22 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pagal Lietuvos pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą teisminis procesas.

2018-ųjų balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2016 m. birželio 9 d. skelbtą nuosprendį, kuriuo Kauno žudynių byloje kalėti nuteistas D.Kedžio bendrininku įvardytas R.Ivanauskas. Jam skirtas 8 metų laisvės atėmimas.

2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismas neteisėto L.Stankūnaitės sekimo byloje kaltais pripažino 8 asmenis. Iš viso teista 11 asmenų: trys iš jų išteisinti, o likusiems skirtos laisvės apribojimo bausmės bei baudos. Griežčiausiai nubausta Audronė Skučienė.

2019 m. lapkričio 6 d. N.Venckienė pargabenta į Lietuvą.