K. VENCKAUS PRAŠYMAS PAMATYTI D. KEDYTĘ KLAIDŽIOJA PO TEISMUS

Vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje kaltinamos Neringos Venckienės sūnaus prašymas leisti pamatyti valstybės saugomą pusseserę Deimantę Kedytę įsisuko į teismų maratoną.

Nepalankus sprendimas

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis buvusios teisėjos ir parlamentarės N.Venckienės sūnus Karolis Venckus, prašydamas leisti pamatyti giminaitę, kuri prieš aštuonerius metus vykdant teismo sprendimą buvo perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT). Tačiau dar birželį sulaukė jam nepalankaus šios tarnybos sprendimo.

"Kauno dienai" K.Venckus teigė, kad minėtame VVTAĮT dokumente nurodoma, jog jo nepilnametei pusseserei D.Kedytei ir jos motinai L.Stankūnaitei (kurios vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje yra nukentėjusiosios – aut.past.) taikoma valstybės apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Todėl, kaip teigta, detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija.

Pasak K.Venckaus, VVTAĮT sprendime rašoma, kad tarnybai nėra žinoma ir negali būti teikiama informacija apie nepilnametę jo pusseserę. Taip pat esą nurodoma, kad VVTAĮT neturi objektyvių galimybių įgyvendinti civiliniame kodekse numatytų nuostatų "dėl galimai esamo ginčo dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, su kuriuo vaiką galimai sieja emociniai ryšiai".

Skundo nepriėmė

Manydamas, kad VVTAĮT sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, N.Venckienės sūnus sakė apskundęs jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT). Savo skunde jis prašė dviejų dalykų: "panaikinti VVTAĮT sprendimą, kuriuo atsisakyta sudaryti sąlygas pamatyti priverstinai pradangintą pusseserę; įpareigoti tarnybą skubiai sudaryti sąlygas pamatyti priverstinai pradangintą pusseserę".

"Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės gavau nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti mano skundą. Nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl sąlygų sudarymo pasimatyti su giminaite yra šeimos teisės reguliavimo dalykas", – dėstė N.Venckienės sūnus.

Kitaip tariant, skundas nebuvo priimtas nagrinėti išaiškinant, kad dėl sąlygų pasimatyti su giminaite sudarymo K.Venckus turi kreiptis į bendrosios kompetencijos, o ne į administracinį teismą.

Neištirtos visos aplinkybės

Dar kartą sulaukęs sau nepalankaus atsakymo, pašnekovas teigė apskundęs VAAT nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). "Šio teismo teisėjų kolegijos spalio 28 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės nutartis ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžintas spręsti mano skundo priėmimo klausimas", – teigė K.Venckus.

VAAT atstovas spaudai Audris Kutrevičius dienraščio žurnalistų paklaustas, kodėl buvo atsisakyta priimti N.Venckienės sūnaus skundą dėl VVTAĮT sprendimo, teigė, kad: "teismo nuomone, šį (šeimos ginčo – aut. past.) skundą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administraciniai teismai".

Tačiau skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui vis dėlto perdavusio LVAT neskundžiamoje nutartyje rašoma, kad K.Venckus, "nurodė neturintis net teorinės galimybės apginti savo pažeistų teisių skundžiamoje VAAT nutartyje nurodytu būdu, – kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, nes K.Venckui nėra žinoma jo pusseserės ir jos mamos gyvenamoji vieta, duomenys, kurie gali būti pakeisti taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio".

Kaip teigiama, N.Venckienės sūnus pažymėjo, kad jis skundžia būtent VVTAĮT sprendimą, kuris priimtas šiam viešojo administravimo subjektui (tarnybai – aut. past.) vykdant įstatymu deleguotas pareigas vaiko teisių apsaugos srityje, todėl jo skundas turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme.

LVAT teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios atskirąjį N. Venckienės sūnaus skundą, nutartyje rašoma, kad: "atsižvelgus į (VAAT – aut. past.) sprendimo ir K.Venckaus skundo turinį, šioje skundo priėmimo stadijoje negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad šioje byloje keliamame ginče vyrauja šeimos teisiniai santykiai ir kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio".

Taip pat LVAT nutartyje akcentuojama, kad "nagrinėjant ginčą iš esmės, be kita ko, turi būti vertinama, ar VVTAĮT kaip viešojo administravimo subjekto, atsisakymas atlikti N.Venckienės sūnaus prašomus veiksmus motyvai yra pagrįsti".

"Ištirtos ne visos aplinkybės, todėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui dar kartą grąžinta skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo, nustatant papildomas faktines aplinkybes", – dienraščio žurnalistams sakė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.

Informacijos neteikia

"Kauno diena" užklausė VVTAĮT apie D.Kedytės atvejį. Tarnybai raštu buvo nusiųsti klausimai: kokias funkcijas tarnyba atlieka, kai nepilnametis yra saugomas valstybės, ar VVTAĮT atstovams pateikiama atnaujinta informacija apie tokį asmenį ir kaip dažnai?

"Vaikui apsauga nuo nusikalstamo poveikio taikoma Lietuvos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimu, todėl dėl komentarų reikėtų kreiptis į minėtas institucijas", – teatsakė tarnybos atstovė Vaiva Arnašė.

Žurnalistams susisiekus su Generalinės prokuratūros atstovais, nuo komentarų taip pat susilaikyta teigiant, kad duomenys apie valstybės saugomus asmenis yra įslaptinta informacija.

Rūpi vienintelis klausimas

Į teismų karuselę įsisukusio K.Venckaus pasiteiravus, kodėl su pussesere jis panoro susitikti tik dabar, jis tikino, kad anksčiau kreiptis dėl leidimo pamatyti D.Kedytę negalėjo, nes pats buvo mažametis. Tačiau išsikovoti tokią galimybę nuo 2012 m. esą ne kartą bandė jo mama N.Venckienė ir seneliai, bet jiems nebuvo leista pasimatyti.

Norėtųsi susitikti gyvai, bet kadangi mums neleidžiamas joks kontaktas nuo 2012 m., džiaugčiausi ir pokalbiu nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, per skaipą.

"Beveik per metus, kai nagrinėjama mano mamos baudžiamoji byla, taip ir nebuvo sugebėta suorganizuoti Deimantės apklausos nuotoliniu būdu. L.Stankūnaitės advokatė Neringa Grubliauskienė pareiškė, kad Deimantė nemoka lietuvių kalbos. Argi tai logiška? Man atrodo kažkas su ja negerai atsitiko. Norėtųsi susitikti gyvai, bet kadangi mums neleidžiamas joks kontaktas nuo 2012 m., džiaugčiausi ir pokalbiu nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, per skaipą", – "Kauno dienai" teigė K.Venckus, užsimindamas, kad labiausiai jam rūpi, ar pusseserei viskas gerai.

Pasiteiravus, jei vis dėlto atsiradus galimybei pamatyti valstybės saugomą pusseserę, iš jos išgirstų apie nenorą bendrauti, N.Venckienės sūnus teigė esantis įsitikinęs, kad taip nebūtų. "Esu garantuotas, kad to iš jos lūpų tikrai niekada neišgirsiu. Nebent jai neleistų L.Stankūnaitė ir esantys šalia jos. Deimantė dešimtis kartų pasakė, kad nenori gyventi su ja, bet jai buvo užlaužtos rankos, ji buvo tempiama už kaklo ir per prievartą ištempta iš savo gimtųjų namų", –  emocingai teigė K.Venckus.

Matė prieš šešerius metus

N.Venckienė "Kauno dienai" sakė, kad jos tėvai Vytautas ir Laimutė Kedžiai savo anūkę paskutinį kartą matė 2014 m. spalio 14 d., kai buvo vykdoma nuotolinė apklausa. Pasak jos, mergaitė tuomet visą laiką verkė ir buvo su peruku.

Senokai: N. Venckienė sakė, kad jos tėvai savo anūkę paskutinį kartą matė 2014 metais. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

"Advokatė sakė, kad Deimantė nekalba lietuviškai, o kitame posėdyje pasakė, kad kalba su akcentu. Tapo akivaizdu, kad vengiama bet kokios Deimantės apklausos", – teigė buvusi teisėja ir parlamentarė.

Kada VAAT iš naujo spręs K.Venckaus skundo priėmimo klausimą, kol kas neaišku. Kaip praėjusią savaitę teigė šio teismo atstovai, byla dar nėra sugrįžusi iš LVAT.

Advokatė: mergaitė sveika ir gyva

"N.Venckienė paprašė apklausti mergaitę, aš sakau – mergaitė yra saugoma. Niekas nepasakė, kad ji lietuvių kalbos nemoka. Ji kalba kuo geriausiai, bet jūs įsivaizduokite, kad tas vaikas jau ne vienus metus mokosi visiškai kita kalba – lietuviškai kalba su seneliais ir su mama. Kitų galimybių bendrauti su kažkuo lietuvių kalba nėra. Natūralu, kad ta mergaitė kalba su šiokiu tokiu akcentu", – pasakojo nukentėjusiosioms L.Stankūnaitei ir D.Kedytei atstovaujanti advokatė Neringa Grubliauskienė.

Ji pridūrė, kad L.Stankūnaitę planuojama nuotoliniu būdu apklausti per vieną iš gruodžio mėnesį vyksiančių teismo posėdžių. Nors N.Venckienė yra pateikusi prašymą atskirai apklausti ir dukterėčią D.Kedytę, ar to reikės, esą bus sprendžiama tik po L.Stankūnaitės apklausos.

N.Grubliauskienė taip pat užsiminė, kad D.Kedytei yra taikoma tam tikra terapija, padedanti įveikti praeities įvykių išgyvenimus.

"Jūs teisingai supraskite: kas būtų, jei jums šiandien sakytų, kad jūsų gyvenimas, kuris buvo iki šiol, nebeegzistuoja. Jus atveža, jums sukuria istoriją ir jums praeitis nebeegzistuoja. Čia bet kuriam žmogui reikėtų psichologo pagalbos. Aš jau nekalbu apie išgyvenimus, kurie dar iki tol atsitiko", – samprotavo pašnekovė, tačiau paklausta, ar jai teko kalbėtis, ar kitu būdu bendrauti su D.Kedyte, atskleisti atsisakė, nes tokio pobūdžio informacija, susijusi su nukentėjusiąja, yra valstybės paslaptis.

L. Stankūnaitė. A. Morozovo / Fotobanko nuotr.

Anksčiau "Kauno dienai" advokatė yra teigusi, kad L.Stankūnaitė ir D.Kedytė gyvena ne Lietuvoje, jų tapatybės yra kitos.

"Bet aš jums 100 proc. sakau, kad mergaitė yra sveika gyva ir laiminga. Ir be tų savo giminaičių (N.Venckienės ir jos aplinkos žmonių – aut. past.), kurie čia deklaruoja didžiulę meilę jai. Tada, kai ji buvo paimta, daug seniau, yra parašiusi laišką tiems seneliams ( V. ir L.Kedžiams –  aut.past.) ir aiškiai pasakiusi, kad: "Aš nenoriu su jumis bendrauti." Tada (seneliai – aut. past.) aiškino, kad mergaitė yra nuteikta, bet jos yra tokia valia. Taip yra išreikšta ir kitaip nebus. Niekas nešokinės pagal N.Venckienės dūdelę ar kažkieno dar. Tai, kad jiems smalsu, yra jų problemos", – tikino N.Grubliauskienė.