„Lankiausi čia turistiniais tikslais. Draugo prašymu man reikėjo nufotografuoti, taip sakant, turistines vietas, į kurias atvyksta turistai, ir paaiškėjo, kad po pusantrų metų Lietuva man išdavė Europos (arešto – BNS) orderį, nepranešusi“, – žurnalistams sakė į pirmąjį bylos posėdį Kauno apygardos teisme atvesdintas Konstantinas Venkovas.

Šis 2005 metais gimęs Rusijos ir Estijos pilietis yra jauniausias iš trijų vyrų, kaltinamų pernai sausį išniekinus A. Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje vykdant Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU užduotis.

Jis kartu su Antonu Patrakovu ir Nikolajumi Silinu kaltinami padėję kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat – turto sunaikinimu ar sugadinimu, kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimu.

Jaunas vyras teigė turistinius objektus Lietuvoje fiksavęs paprašytas vaikystės draugo ir „negalėjęs net įsivaizduoti“, kad dirba Rusijos valstybei.

„Tai buvo tarsi pagalba draugui. Žinoma, jis man padėjo finansiškai, nes aš jam padariau paslaugą – išvykau į kelionę jo prašymu atlikti darbą“, – kalbėjo K. Venkovas ir pažymėjo, kad už savaitę lankytinų vietų registravimo uždirbo apie 300 eurų.

Kitų dviejų asmenų, su kuriais sėdi kaltinamųjų suole, jis tvirtino nepažįstantis, sutikęs juos kalėjime Lietuvoje.

Vyras nurodė į Rusiją išvykęs aplankyti savo neįgalios motinos, grįždamas į Estiją buvęs sulaikytas šios šalies pareigūnų ir išduotas Lietuvai. Po dešimties mėnesių, praleistų kalinimo įstaigoje, per kuriuos tvirtino dukart buvęs tardytas, jis džiaugėsi dėl to, kad byla pasiekė teismą.

Merkinės krašto muziejaus, ELTOS nuotr.

„Kažkas kitas, bet ne aš“

Teismas pirmadienį bylos iš esmės nagrinėti nepradėjo, nes posėdyje negalėjo dalyvauti vieno iš kaltinamųjų gynėja.

„Na, kažkas kitas, bet ne aš“, – sakė K. Venkovas, žurnalistų paklaustas, kas dažais apipylė A. Ramanausko-Vanago paminklą.

Tokią kliento poziciją patvirtino jo advokatas Girdutis Vainius: „Mano ginamasis laikosi (pozicijos), kad jis yra nekaltas ir neprisidėjęs prie tų visų kaltinimų.“

Kaip aiškino gynėjas, K. Venkovas klasioko prašymu sudarinėjo internetinius puslapius su paminklais Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Pečioruose, kur yra istorinių vietų.

„Žinot, vaikas 18-os metų, baigęs ką tik mokyklą, ir jam pasiūlo tai draugas, su kuriuo jis bendrauja, irgi 18-os metų, absoliučiai jokio supratimo apie tai neturėjo“, – teigė G. Vainius.

Kitas kaltinamasis žurnalistams sakė komentarus teiksiantis tik įvykus teismo procesui, trečiasis nuo žiniasklaidos veidą slėpė drabužiu.

Kaip sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Marius Venskūnas, ikiteisminio tyrimo metu visi trys vyrai iš dalies prisipažino dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, o teisme dėl kaltės dar nepasisakė.

„Ikiteisminio tyrimo metu yra apskritai toks dalinis pripažinimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, o smulkmenų nenorėčiau aš komentuoti“, – sakė prokuroras.

„Šiandien posėdis iš esmės neįvyko, įrodymai tirti iš esmės nepradėti, nes viena iš kaltinamųjų gynėjų negalėjo dalyvauti šios dienos posėdyje, tai jis buvo atidėtas, suderintos kitos visiems proceso dalyviams tinkamos datos ir kitomis dienomis bus, tikimės, pradėtas įrodymų tyrimas“, – bylos eigą pristatė M. Venskūnas.

Teismas trumpame pirmadienio posėdyje, pasak jo, nustatė kaltinamųjų tapatybes, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, ankstesnius teistumus.

Kitas posėdis šioje byloje suplanuotas rugpjūčio 27 dieną.

Na, kažkas kitas, bet ne aš.

Prokuratūra: vykdė GRU užduotis

Kaip skelbė BNS, partizanų vado paminklo išniekinimu Merkinėje, Varėnos rajone, kaltinami du Estijos ir Rusijos pilietybes turintys asmenys bei Rusijos pilietis, gimę 1982, 1987 ir 2005 metais. Jie gyvena Taline, kur buvo sulaikyti pernai vasarį.

Prokuratūros duomenimis, veikdami organizuotoje grupėje asmenys vykdė Rusijos karinės žvalgybos GRU užduotis, nukreiptas į padėties valstybėje destabilizavimą. Anot teisėsaugos, panašias nusikalstamas veikas jie vykdė trijose Baltijos valstybėse.

M. Venskūnas pirmadienį nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų susijęs su panašiais nusikaltimais Latvijoje ir Estijoje.

Byla prokuratūros prašymu nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose, nes jos elementai susiję su valstybės paslaptimi.

„Griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų“, – pažymėjo prokuroras.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.

1952–1953 metais jis pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.