Šokiruojanti istorija: sukčiai apnuodijo senolį gurkšniu vandens ir išviliojo pinigus | KaunoDiena.lt

ŠOKIRUOJANTI ISTORIJA: SUKČIAI APNUODIJO SENOLĮ GURKŠNIU VANDENS IR IŠVILIOJO PINIGUS

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Prarasti pinigai, už senolio pensiją paimti greitieji kreditai, įsigyti telefonai. Lemtingą dieną užteko išgerti vandens ir Kauno rajone gyvenantis senolis tapo tarsi vienos porelės marionete.

Gurkšnis vandens

Užliedžiuose gyvenanti moteris sutiko su "Kauno diena" pasidalyti neeiline istorija, tapusia tikra šeimos nelaime ir kainavusia daug nervų, laiko ir pastangų, siekiant išsiaiškinti teisybę.

Moteris pasakojo, kad jos uošvį romų tautybės asmenys apgavo prieš dvejus metus. Tada vyko teismų procesai ir tik šių metų rudenį šeima galėjo lengviau atsikvėpti, nes byloje buvo padėtas taškas, o apgavikai atidavė išviliotus pinigus.

Ko gero, ne vienas tėvas savo vaikams yra kartojęs, kad iš svetimų žmonių negalima imti saldainių, negalima sėsti ir į jų automobilius. Išgirdus Airidos pasakojimą, tarsi norisi priminti, kad šią tiesą verta kartoti ir vyresniajai kartai. Jos šeimos gyvenimą aukštyn kojom apvertė būtent tai, kad senolis sutiko įsėsti į nepažįstamų žmonių automobilį ir atsigerti vandens.

"Prieš dvejus metus buvo karšta birželio 26-osios diena. Mūsų diedukas ėjo atgal iš kaimo parduotuvėlės ir jį pakalbino porelė iš pakeleivinio automobilio. Klausė, ar žino kur gyvena Daktaras. Daktarų pilis žinoma ne tik Užliedžiuose, tai kaip senas užliediškis nežinos? Sutiko įsėsti į mašiną parodyti. Karščiui plūstant pro mašinos langus buvo pasiūlyta atsigerti vandens. Vanduo kaip vanduo, "Akvilės" butelyje, tad neatsisakė. Po to nepamena nieko", – taip pasakojimą apie uošvį, kuris galimai buvo apnuodytas atsigėręs vandens, pradėjo Airida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Sukčiai senuką pričiupo Užliedžiuose. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

Ji tikino, kad po tos dienos senolis miegojo tris dienas tarsi kūdikis, nors iki tol sveikata nesiskundė. Anūkai jam nešė maisto, atrodė, tarsi senelis būtų tiesiog pervargęs. Jis pats nesiskundė, kad kažką skaudėtų, o ir gydytojų nelabai mėgo. Tad šeima nusprendė, kad žmogus senas, gal pavargo.

"Po trijų dienų atsivėrė visos baisiosios čakros. Vyro tėtis vėmė, viduriavo, tikrai nekaip atrodė", – apie pablogėjusią sveikatą pasakojo Airida. Tačiau senolis vėl atsisakė medikų pagalbos, po kelių dienų visiškai atsigavo, tad šeima šį incidentą greitai pamiršo.

Pasirodo, jis užrašė visą turtą svetimiems žmonėms.

Dabar moteris gailisi tik vieno – kad tąkart uošvio priverstinai nenuvežė į gydymo įstaigą ir nepadarė toksikologinio tyrimo. Tuomet būtų paaiškėję, kokiomis medžiagomis vyras galėjo būti apnuodytas, atsigėręs vandens romų porelės automobilyje.

Pasak Airidos, vėliau specialistams nupasakojus simptomus, jie tik spėliojo, kad senoliui galėjo būti sugirdyta vadinamųjų prievartavimo narkotikų, kai jų apsvaiginta auka nesipriešina kitų įtakai ir daro viską, ko jie paprašo, tačiau mažai ką prisimena.

Antstolių laiškai

Po trijų mėnesių šeimos ramybę sudrumstė grasinantys antstolių laiškai, kad reikia susimokėti skolas. Kilo klausimų lavina, iš kur skolos, už ką jos ir kodėl senolis turi už kažką mokėti. Juk nei kažkokių daiktų pirko, nei paskolų turėjo.

Siekiant, kad antstoliai neišmestų visos šeimos iš namų, Airida pradėjo aiškintis. Tačiau antstoliai dėl asmens duomenų apsaugos ne viską jai norėjo atskleisti.

"Likome nustėrę. Paaiškėjo, kad diedukas tą birželio 26 d. pirko naujausią "iPhone X", "Samsung S9+" ir pašte paėmė greitąjį kreditą. Puolus aiškintis, kur jo banko kortelė, neprisiminė. Teko ją blokuoti, o išsiėmus naują su e.prisijungimais, paaiškėjo spalvingos detalės: apie 2 tūkst. eurų buvo palikta "Zaroje", "Žygio batuose", "Eurokos", "Kristianoje", nors nei blakstienų, priklijuojamų nagų ar šlepečių, nei krūvos pinigų jis niekada neparnešė.

Į vieną elektronikos parduotuvę važiavome aiškintis, kaip ir kodėl ilgą laiką pensijoje esančiam žmogui yra parduodama tai, ko jis nesupranta ir neišmano, darbuotojai mane ramino, esą čia daug senų žmonių perka telefonus anūkams, o ne sau. Jie aiškino, kad ne jie sprendžia, ar parduoti prekę lizingu asmeniui. Tiesiog, įvedus į kompiuterį asmens duomenis, matyti, ar pakankama pensija, kad būtų suteiktos tokios paslaugos", – toliau pasakojo Užliedžių gyventoja ir pridūrė, kad vėliau teisme romai prisipažino, jog apsimetė senolio anūkais. O pastarajam aiškino, esą su pensininko pažymėjimu telefonams suteikia nuolaidą.

Tačiau moteriai buvo keista tai, kad tą pačią dieną uošvio vardu romai sugebėjo ne tik paimti greitąjį kreditą, bet ir nusipirkti telefonus išsimokėtinai. Jos manymu, pardavėjai jau galėjo matyti kredito istoriją ir jiems turėjo kilti įtarimų.

"Bet gal jie žino, kad tą pačią dieną sistema nesuveikia, tuo ir pasinaudojo", – svarstė pašnekovė. Ji nurodė, kad uošvis – buvęs tremtinys, tad jo pensija yra padidinta, siekia 550 eurų. Gal ir dėl to pardavėjams kompiuteriai nerodė, kad žmogus jau kitoje įstaigoje tądien pasiėmė paskolą.

Sisteminės spragos

Apgavikai senolio išprašė, kad šis iš bankomato paimtų pinigų. Sukčiai jam melavo, kad neva draugai jiems pervedė pinigų ir dabar esą reikia juos išgryninti per senolio sąskaitą.

Beje, prie bankomato apgavikai senolį vedė ne kartą. Vienoje bankomato kameros darytoje nuotraukoje matyti, kad šalia stovėjo tamsesnio gymio mergina. Kitas bankomatas buvo tarsi aklojoje zonoje. Keisčiausia, kad apie nefilmuojamą bankomatą žinojo visi, tačiau niekas jokių priemonių anksčiau nesiėmė.

"Tyrėjas, pamatęs banko išrašą, susiėmė už galvos ir aš jau nujaučiau bėdą. Paaiškėjo, kad Šilainių "Maxima" – juodoji skylė. Tas kampas su bankomatais yra nefilmuojamas. Net nustėrau. Policija žino. Vagys žino. Sistema neveikia", – stebėjosi Airida.

Ji nurodė, kad kreipėsi į banką, kuriam priklauso bankomatas, pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir tai, kad minėtoje parduotuvėje bankomatas nėra filmuojamas bei taip sudaromos sąlygos sukčiams išsiimti pinigų iš ne savo sąskaitų. Tačiau iš banko atstovų moteris gavo tik automatinį atsakymą, kad laiškas perduotas atsakingiems darbuotojams. Po kelių mėnesių pašnekovė vėl išsiuntė užklausą, ar jau saugu naudotis bankomatu, bet vėl gavo automatinį laišką.

Airida nurodė, kad sisteminių bėdų teisybės paieškų kelyje buvo ir daugiau. Štai tyrėjai buvo nurodę, kad turi svarbesnių reikalų, o sukčiavimo atvejis kol kas atidėtas į šoną. Tad Airidai pačiai teko eiti į parduotuves, bendrauti su vadybininkais, prašyti vaizdo įrašų, čekių. Ieškoti darbuotojų, kurie galbūt atpažintų uošvį, papasakotų, kas buvo su juo. Moteris taip pat aiškinosi garantines sąlygas ir ieškojo bet kokio kabliuko, kuris padėtų tyrime. Galima sakyti, kad nukentėjusieji nudirbo didžiąją dalį darbų, kuriuos turėjo atlikti tyrėjai.

Tą pačią dieną romai sugebėjo paimti ne tik greitąjį kreditą, bet ir telefonus išsimokėtinai.

"Per tą laiką sukaupiau teisinių terminų ir išsireiškimų bazę. Dabar jaučiuosi pažengusi ir sugebu perskaityti teismų atsiųstas nutartis ar kitus dokumentus. Taip pat jau išmanau advokatų, skiriamų valstybės lėšomis, ypatumus. Štai, kai esi pensininkas, pristatai pažymas iš "Sodros", Registrų centro, seniūnijos, užpildžius gal 20 puslapių kreipimosi prašymą, jį svarsto ir paskiria. Arba nepaskiria, jei per pastaruosius metus pensija buvo padidinta 10 eurų. Taip nutiko ir mums. Pensiją diedukui padidino ir sistema toliau neveikia, pats sau gali atstovauti. Niekas nekreipė dėmesio, kad po tų visų kreditų ir lizingų jam mėnesiui liko 100 eurų", – apie valstybinio advokato skyrimo tvarką dėstė Užliedžių gyventoja.

"Beje, pradėjus rinkti informaciją paaiškėjo, kad viena išperkamosios nuomos bendrovių turėjo vaizdo įrašą, kuriame diedukas raiškiai pasakojo, kam jam reikia telefonų, pinigų. Šiaip jis yra labai mažai kalbantis, per dieną žodį ar du prataria", – pasakodama, kokį kelią teko nueiti, dar vieną momentą, kad tą lemtingą dieną buvo pakitęs senjoro elgesys, prisiminė Airida.

Tačiau net ir teismo procese buvo apnuogintos situacijos, kuriose pašnekovė pasigedo logikos. "Keista, kai įvyko pirmasis teismas ir atėjome pasiimti lizingu nupirktų telefonų, išaiškėjo, kad prokurorė apskundė pati savo pasiūlytą ir teisėjų palaikytą bei priimtą bausmę, neva ji per griežta. Taip mes netikėtai patekome į antrą raundą – apeliacinį teismą", – dar viena detale stebėjosi nukentėjusio senolio artimoji.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į dar vieną detalę. Kol vyko teismo procesas, uošvis visą laiką turėjo mokėti įmokas už išperkamąja nuoma nupirktus telefonus ir kas mėnesį atidavinėti greitąjį kreditą.

"Juokas pro ašaras, bet mes visą tą laiką privalėjome mokėti įmokas, nes kito būdo nėra. Policijoje parašius pareiškimą, užfiksuojami nuostoliai, apsprendžiama suma, o jei nemokėsite išperkamosios nuomos bendrovėms, augs delspinigiai, kurių vėliau niekas negrąžins. Nė viena iš trijų bendrovių nesutiko stabdyti įmokų, kol, pvz., vyks tyrimas ar teismas. Jie juk trečioji šalis tarp nukentėjusiųjų ir įtariamųjų, tad nieko žinoti nenori", – apie tai, kaip tampama sistemos įkaitais, toliau pasakojo Airida. Ji pridūrė, kad teks mokėti už tai, kad bendrovės pateiktų patvirtinimą, jog skola jau grąžinta. Tokia kelių sakinių pažyma gali kainuoti ir 15 eurų.

Dar vienas šokas

Moteris pasakojo, kad teisybės paieškose dažni pakeleiviai buvo stresas ir įtampa. Visą šią istoriją stebėjo ir kartu su seneliu gyvenantys Airidos vaikai.

"Labiausiai gaila vaikų. Jie visa tai matė, net rašė tekstus apie gėrį ir blogį nuotolinio mokymosi metu. Girdėjau, kaip draugams pasakojo, kad senelis pridarė šeimai didelių skolų. Gerai tik tiek, kad vaikai išmoko, jog vienas ne vietoje padėtas parašas gali pridaryti tiek bėdų. Man pačiai labai sunku tuo pačiu metu savo vaikus auklėti, kad būti atviri ir smalsūs, matytų galimybes, o iš kitos pusės – liktų atsargūs ir per daug nepasitikėtų kitais. Buvo, kad ir tie patys romai, prisistatę advokatais, apgavo vaikus ir šie juos įsileido į namus. Tuomet jie siūlė pinigų, tai būtų buvusi lengvinanti aplinkybė nagrinėjant bylą. Ačiū kaimynei, kuri viską matė ir, atlėkusi į namus, visus juos išgrūdo lauk", – sakė Užliedžių gyventoja.

Emocijų netrūko ir pačiam senoliui. Jis vis širdo, kodėl turi važiuoti į teismus, jei jokių paskolų neėmė, nenorėjo važiuoti atpažinti nusikaltėlių, dalyvauti pakartotinėse apklausose, rinkti dokumentus ir atlikti visas kitas varginančias procedūras.

Airidai aplinkiniai patarė nuvykti pas notarą ir parašyti įgaliojimą, kad visus reikalus už savo uošvį galėtų tvarkyti būtent ji. Pasiklausinėjus, kuri notarų kontora priims greičiausiai, aplinkiniai sutartinai nurodė tą patį notarą, tad Airida su uošviu būtent ten ir nuvyko, tačiau čia ištiko dar vienas šokas. Paaiškėjo, kad ir sukčiai čia buvo su senoliu bei parašė testamentą, kuriuo romams buvo užrašytas visas turtas.

"Pagal rekomendacijas registravomės viename notarų biurų Kaune. Parodžius dieduko pasą registratorė prasitarė, kad jau yra neseniai mačiusi šį žmogų. Pasirodo, jis užrašė visą turtą svetimiems žmonėms. Pamačiusi, kad man pasidarė bloga ir paaiškinus, kad vyksta tyrimas ir turiu pranešti teisėsaugai, ta pati moteriškė išsigynė savo žodžių ir pasiūlė išspręsti šią problemą parašius naują testamentą, kuris panaikintų senąjį", – apie dar vieną apgavystę, kurią įvykdė sukčiai, papasakojo Airida.

Ji patikslino, kad kol kas uošvis turto neturi, tačiau jei mirtų jo mama, namas, kuriame visi gyvena, būtų atitekęs ne anūkams, o apgavikams. Jei šio laimingo atsitiktinumo nebūtų buvę ir Airida su uošviu nebūtų atvykusi į tą patį notarų biurą, kaip ir sukčiai, apie testamentą net nebūtų sužinoję. Išgirdus šokiruojančią naujieną, kad sukčiai privertė parašyti testamentą, Airidos uošvis pas notarą parašė naują testamentą ir moteris tapo uošvio įgaliotine.

Moteris neslėpė, kad ir ją visa ši istorija slėgė ir išsunkė visas jėgas. "Kiekvienas iškvietimas ar susidūrimas su romų taboru prie teismo rūmų ar matant kitus nusikaltėlius, teisiamus kitose salėse, žurnalistus su kameromis, policijos pareigūnų tuntus kėlė įtampą ir stresą, po kurio nebesinorėdavo nieko. Per tą laiką buvo prarasta ir daug jėgų, taip pat ir draugų, kurių žodžiai "Tu Lietuvoje teisingumo ieškosi?" žeidė taip pat kaip patyčios ir skaudino iki širdies gelmių", – savo emocinius išgyvenimus perteikė Airida.

Teismo nuosprendis

Nors iš senolio pinigus viliojo ne vienas žmogus, teismo verdiktas nuskambėjo tik vienai romei. Ji teisėsaugai neišdavė nusikaltimo bendrininkų.

Nors sukčių buvo ne vienas, tačiau nuteista tik viena romų tautybės mergina, neišdavusi bendrininkų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kauno apygardos teismas nusprendė, kad pinigus pasisavino 21-ų metų I.B. Ją teismas už sukčiavimą ir neteisėtą pinigų pasisavinimą nuteisė pusantrų metų lygtine bausme. Taip pat moteris senjorui turėjo atlyginti daugiau nei 4 tūkst. eurų turtinę žalą ir grąžinti mobiliuosius telefonus.

Tačiau Airida atkreipė dėmesį, kad "iPhone" ir "Samsung" telefonus romai grąžino ne visos komplektacijos, trūko ausinių, dėžučių, įkroviklių, atminties kortelių. Buvo prašyta, kad teismas įpareigotų grąžinti ne daiktais, o pinigais, nes senoliui nereikalingi mobilieji telefonai, tačiau pagal galiojančius įstatymus buvo išaiškinta, jog telefonai nėra draudžiami daiktai, jų negalima konfiskuoti, todėl jie turi būti grąžinami nukentėjusiajam.

Karščiui plūstant pro mašinos langus buvo pasiūlyta atsigerti vandens, po to nepamena nieko.

"Tuos telefonus mums grąžino. Be įkroviklių, be ausinių, plikus ragelius. Mums aiškino, kad teismas dėl tų priedų nesprendė, todėl jų likimas neaiškus. Tie telefonai buvo perparduoti kitiems, panaudoti, vėliau konfiskuoti. Tačiau jų, kaip naujų, sumą teismas iš nuostolių išskaičiavo, likusi suma priteista sumokėti", – apie tai, kad nuostoliai iš tiesų buvo didesni, nei jiems atlyginta, pridūrė pašnekovė.

"Dabar anūkų akyse senelis labai kietas, nes turi du naujus mobiliuosius telefonus", – nusišypsojo Airida.

Tačiau, net ir atgavus telefonus, įsigijus trūkstamus priedus, vienu prietaisu nebuvo galima naudotis. "Apple" produkcija pasižymi saugumu, tad, jei yra vartotojas jį užregistravęs, nėra galimybių kitiems to padaryti nežinant slaptažodžio

"Kai grąžino tą telefoną, su visais čekiais nuvažiavau į parduotuvę, kurioje jis buvo pirktas. Man pasakė, kad jie nieko negali padaryti, nebent žinočiau slaptažodžius. Visaip jie ten bandė nulaužti, bet nepasisekė. Tai pasakė, kad galiu 1,5 tūkst. eurų kainavusį telefoną išmesti", – prisiminė Airida.

Tačiau moteris taip lengvai pasiduoti neketino. Kolegos patarė kreiptis į "Apple" atstovybę, šie nurodė pagalbos numerį. Juo paskambinusi moteris nupasakojo situaciją, nurodė, kad turi teismo nutartį, jog telefonas priklauso jiems, turi čekius, bet negali juo naudotis. Po kelių dienų ji sulaukė skambučio ir buvo paprašyta atsiųsti visus turimus dokumentus. Dar po kelių dienų svarstymo buvo nuspręsta, kad bus leista atkurti gamyklinius parametrus ir jie galės naudotis įrenginiu. Taip moteris savo atkaklumu pasiekė dar vieną pergalę.

Rašyti komentarą
Komentarai (19)

Teis.

Nezinojo žmonės ,antstolių veiksmus taip pat galima stabdyti ,parašius pareiškimą .Viskas yra LR C proceso knygoje,kaip turi dirbti antstoliai ,ką gali atsakovas,(skolininkas).Nera jokių problemų, teisininkas viską turėjo paaiškinti, surašyti raštus teismui, antstoliams,prokuratūrai, viskam pagal būtinybę ,sustabdant išieškojimus.

Teis.

I prokuratūra ar teismą reikėjo kreiptis ,sustabdyti kreditų veiksmus, mokėjimą, ta turi padaryti,turejo stabdyti .

Ontė

O iš ko čigonai tokius paminklus Eigulių kapinėse prisistatė? Paminklai, tvorelės, staliukai, suoliukai - viskas juoda.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS