SUPANČIOTI INSPEKTORIAI NEMATO KEISTŲ DAUGIABUČIŲ?

Kauno apygardos teisme nagrinėjamas sparčiai Lietuvoje išpopuliarėjęs verslo modelis – statytojai, pasinaudoję įstatymų spragomis, gavę statybos leidimus vienbučiui ar dvibučiui namui, stato daugiabučius. Atsakingi pareigūnai pažeidimų linkę nematyti.

Gigantiškas kaimynas

Užkanavės gatvę Palangoje nuo jūros skiria tik brandžių pušų miškas. Pėsčiomis iki jūros – vos kelios minutės. Šiame rojaus kampelyje oficialiai su visais Palangos savivaldybės leidimais yra iškilęs 1000 kv. m vienbutis gyvenamasis namas. Gigantiško vienbučio kaimynai įsitikinę – tai paslėptas daugiabutis.

Šio projekto autorės bendrovės "Kauno būstai" ir "Financial" pajūrio krašte minimos kaip ne vieno panašaus pastato gimdytojos. Trijų aukštų, tipinės daugiabučiams architektūros pastatas sunkiai asocijuojasi su, tarkime, prabangiu, itin erdviu vienos šeimos namu pajūryje.

Kauno apygardos teisme šio vienbučio kaimynai siekia panaikinti pastatui išduotą statybos leidimą, nugriaunant tam tikras pastato dalis.

Gyventojų bendruomenė ieškinį Kauno apygardos teismui grindžia itin populiarėjančiu nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo verslu. Teisme bendruomenei atstovavę gyventojai aiškino, kad tokiais atvejais didelės kvadratūros vienbutis greitai paverčiamas faktiniu daugiabučiu ir skubiai išparduodamas dalimis. Savininkus-dalininkus jau saugo civilinis kodeksas, tuomet ką nors keisti – misija neįmanoma. Statytojas tai žinodamas viską atlieka sąmoningai ir iš anksto suplanavęs.

Reklamavo internete

Istorijos, kai vienbučiai, gavus pažymas, kad statinys baigtas ir tinkamas naudoti, skubiai paverčiami atskirais butais, dygsta kaip grybai po lietaus. Palangos gyventojai teismui pateikė informaciją apie "Kauno būstų" ankstesnius projektus. Jie tvirtina, kad tos pačios bendrovės statinys "Miško namai" buvo statytas kaip viešbutis, o išparduotas kaip daugiabučio namo butai, "Girios namai" statyti kaip dvibutis, o parduoti kaip butai daugiabučiame name.

Gyventojai užfiksavo interneto portaluose skelbimą. Teisme minimas beveik 1000 kv. m vienbutis jau buvo pavadintas "Sakalo vila". Remiantis skelbimu, pastatas suskirstytas į maždaug 36–43 kv. m dviejų kambarių butus. Butų kainos svyravo nuo 70 tūkst. iki 86 tūkst. eurų. Skelbiama, kad iš viso parduodami 24 butai. Gyventojai tvirtino, kad skelbimas interneto erdvėje išnyko, kai ieškininis pareiškimas pasiekė teismą.

Keistas specialistų elgesys

Visas statybas Lietuvoje turėtų prižiūrėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos.

Šios valstybinės institucijos atstovų pozicija Kauno apygardos teisme buvo itin keista. Specialistai bandė atsimušinėti biurokratinėmis frazėmis ir vengė tiksliai įvardyti, koks pastatas iškilo Palangos Užkanavės gatvėje.

VTPSI Teisės skyriaus laikinoji vedėja Diana Jasinavičiūtė pripažino, kad panaši problema egzistuoja visoje Lietuvoje. Teisme ji taip pat neslėpė, kad statybos reglamente yra spragų, tačiau aiškiai taip ir nepasakė, ar palaiko, kaip įtariama, paslėpto daugiabučio Palangoje kaimynų ieškinį.

"Siekį statinį parduoti butais teismas turėtų vertinti teisingumo ir protingumo principu. Taip pat įvertinti ir tai, kad pastate pertvaros buvo nugriautos", – teismui patarė D.Jasinavičiūtė.

Labiausiai į teisme analizuojamo statinio situaciją turėtų būti įsigilinęs VTPSI Klaipėdos skyriaus teisininkas Tadas Budvytis. Tačiau jis pareiškė, kad vienbučio Užkanavės gatvėje nėra matęs, nes pagal pareigybes jam tai esą nepriklauso.

Teisininkas rėmėsi ekspertų išvadomis, kad pastatas turi daugiabučio požymių. "Pastatas turi daugiabučio požymių, tačiau tam tvirtai pritarti ir pripažinti daugiabučiu reikia, kad būtų atlikti tam tikri statybos veiksmai", – bandė išvedžioti T.Budvytis.

Tokie specialistų pareiškimai nustebino gyventojus. "Susidaro įspūdis, kad VTPSI darbuotojai tiesiog nenori spręsti problemos. Švelniai tariant, tokia pozicija keista ir kyla klausimas, kam reikalinga tokia tarnyba", – svarstė jie.

Akivaizdūs faktai

"Ar inspekcijai tikrai dar trūksta duomenų, kad tai daugiabutis?" – teisme klausė nesąžiningais statytojų ketinimais įsitikinę pastato kaimynai. Gyventojų vardijami faktai dėl reklamos apie pastate parduodamus 24 butus, pastatytas ir tik po patikrinimo nugriautas pertvaras, atskiras laiptines, atskirus balkonus – visa tai apibrėžiama tik kaip prielaida, kad tai galbūt išties daugiau daugiabutis namas.

Didžiojo vienbučio kaimynystėje atsidūrę žmonės dėlioja naudą nekilnojamojo turto verslininkams: esą paslėptus daugiabučius galima įsprausti ten, kur jų statyba pagal detaliuosius planus negalima. Statant paslėptus daugiabučius išvengiama daugybės Statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimų, taikomų tikriems daugiabučiams, esą tokių reikalavimų neįgyvendinimas stipriai atpigina statybą.

Vienas iš reikalavimų – automobilių parkavimo vietos – daugiabutyje numatomos pagal butų skaičių, o štai statant vienbutį pakanka keturių vietų automobiliams.

Teigiama, kad tokioms statyboms landa atsivėrė 2013 m. pakeitus STR, reglamentuojančius gyvenamųjų namų statybą.

Esą nesąžiningi investuotojai tučtuojau pasinaudojo šia įstatymo spraga ir padėjo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus sodų bendrijų teritorijose, pozicionuodami juos kaip vienbučius, viduje padalytus į atskirus butus.

Vėliau pirkėjams per nekilnojamojo turto agentūras siūloma įsigyti butą, o realiai pas notarą būna parduodama namo dalis ir kartu nustatoma naudojimosi bendru turtu tvarka.

Pažeidimų lavina

Pastatą Palangos Užkanavės gatvėje statančias bendroves atstovaujantis, save statybų teisės advokatu pristatantis Povilas Juzikis Kauno apygardos teisme gynė klientus: "Remiantis Palangos savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu, tame plote galima statyti tokios kvadratūros pastatą."

Esminis klausimas: vienbutis ten ar daugiabutis? Advokatas neatlyžo, kad pastatas, kaip ir planuota, yra vienbutis. Čia pat jis ėmė aiškinti, esą pačiam tokios kvadratūros namo tai nereikėtų, tačiau niekas nedraudžia pasistačius didelį namą kviestis pasisvečiuoti draugus, gimines, gal net bendradarbius.

Teisme teisybės ieškančių gyventojų interesams atstovaujantys advokatai vieną po kito žėrė per dvejų statybos metų laikotarpį nustatytus pažeidimus: leidimą statyboms Palangos savivaldybė išdavė pažeisdama tvarką, abejojama, ar pastatą galėjo projektuoti inžinierius, o ne architektas, vietoj projekte numatytos mansardos iškilo normalus trečias aukštas.

Gyventojus konsultuojanti inžinierė atkreipė dėmesį į dar kelias detales. "Statybas vykdo neatestuoti žmonės, aprašomojoje projekto dalyje laiptinių apšvietimas numatytas kaip daugiabutyje, statybinių šiukšlių išvežimas numatytas 24 butams", – verslininkų kėslus vienbutį paversti daugiabučiu vardijo inžinierė.

Advokatas ir VTPSI atstovas T.Budvytis sutinka – pažeidimų būta, tačiau vykdant darbus esą jie buvo ištaisyti. "Dar 2014 m. inspekcija gavo ieškovų skundą. Buvo tam tikrų trūkumų, kurie vėliau ištaisyti. Šių metų pavasarį buvo dar vienas patikrinimas, tačiau rimtų pažeidimų nebuvo", – aiškino T.Budvytis.

Paprašytas teisme paaiškinti vienbučio ir daugiabučio sąvokas VTPSI specialistas to negalėjo padaryti.

Savivaldybė atsiribojo

T.Budvytis leido suprasti, kad ne viską gali patikrinti ir inspekcija. Statybų inspekcija apsilanko atsitiktinai išsirinktuose statiniuose. Privalu apžiūrėti tik ypatingos svarbos objektus. Vienbučių nėra ypatingųjų sąraše.

Gyventojai įsitikinę, kad VTSPI ir Palangos savivaldybei trūksta sveiko požiūrio į problemą ir principingumo. Gyventojų duomenimis, tokių vienbučių, dvibučių ar viešbučių, vėliau tapusių ar dar tapsiančių daugiabučiais, kurorte yra koks 30.

Palangos meras, konservatorių partijos atstovas Šarūnas Vaitkus nesiteikė žurnalistams atsakyti apie kurortiniame mieste plėtojamą, kaip įtariama, nesąžiningą verslą. Palangos savivaldybės atstovai nesivargino atvykti ir į praėjusią savaitę iš anksto paskelbtą posėdį Kauno apygardos teisme, nors byloje yra pripažinti atsakovais, kaip ir 1000 kv. m vienbutį statanti bendrovė.

Šiek tiek anksčiau savivaldybė atsimušė oficialiu pranešimu: "Palangos miesto savivaldybės specialistai bei visa Palangos miesto savivaldybės taryba dėl minėto vienbučio namo, kuris de facto buvo paverstas daugiabučiu, taip pat ir dėl kitų panašių atvejų savo iniciatyva kreipėsi į atsakingas institucijas ir paprašė ištirti susidariusią situaciją bei rasti būdą užkirsti kelią panašiems atvejams. Deja, buvo gautas VTPSI atsakymas, kad pažeidimų nenustatyta", – skelbė Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vaganė.

Jokių pažeidimų nerado ta pati inspekcija, kuri teisme negalėjo aiškiai apibrėžti vienbučio ir daugiabučio sąvokų.

Inspekcijos vėzdas

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas "Statinio projektavimas", kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Viena iš šių nuostatų – prievolė statytojams, kai statomas (rekonstruojamas) vienbutis ar dvibutis namas, kurio bendras plotas viršija 200 kv. m, supažindinti visuomenę su to namo projektu, kol dar jis nepradėtas statyti.

Kad visuomenė turėtų daugiau galimybių reaguoti, nuo šiol pailgintas jai susipažinti su projektiniais pasiūlymais skirtas laikas – nebe penkios, kaip buvo, o dešimt darbo dienų.

Statytojas privalės prie statybos sklypo ribos įrengti stendą su informacija apie parengtus projektinius pasiūlymus arba šią informaciją registruotais laiškais pateikti gretimų žemės sklypų naudotojams ar valdytojams, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams. Jeigu projektuojamas pastatas ir kaimyniniuose sklypuose esantys pastatai sujungiami į vieną gaisrinį skyrių, statytojas turės gauti tų kaimyninių pastatų savininkų rašytinį sutikimą.

Teismo kirtis

Vilniaus apygardos teismas patenkino VTPSI apeliacinį skundą ir panaikino dvibučio gyvenamojo namo Rūko g. 5A, Vilniuje, statybos baigimo deklaraciją. "Tai reikšmingas žingsnis stabdant statomų vieno ar dviejų butų namų virsmą daugiabučiais", – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Teismas pripažino, kad statybą leidžiančiame dokumente, statinio projekte ir deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta pastato paskirtis – dvibutis gyvenamasis namas – neatitinka pastatyto pastato paskirties. Dvibutis namas yra skirtas gyventi dviem šeimoms. Pastate Rūko g. 5A suformuota dvylika atskirų patalpų, kurios susijusios tik bendrojo naudojimo objektais – tai būdinga daugiabučiam gyvenamajam namui. Be to, teismas vadovavosi teisingumo principu ir įvertino aplinkybę, kad pastato dalis įsigijo aštuoni santuokoje esantys asmenys, ir tai traktavo kaip akivaizdų įrodymą, kad pastatas yra skirtas gyventi daugiau nei dviem šeimoms.