Kaip skelbiama Kauno apylinkės teismo pranešime, šio teismo teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės Rasos Urbienės skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos vasario 19 d. priimto nutarimo nuteistajam V. Šiliauskas taikyti lygtinį paleidimą iš kalėjimo. Prokurorė apskundė šį komisijos sprendimą, prašydama teismo jį panaikinti. Teismas šį skundą tenkino.

Teismas nurodo, kad net ir tuo atveju, jei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra identifikuojama kaip žema, tai nėra neabejotinas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, priešingai – bet kuriuo atveju reikalinga vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, jo pokytį, ypač, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip žema, identifikuojama jau nuo pirminio vertinimo.

Kauno apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo V. Šiliausko charakteristiką, bylos medžiagą, nusprendė, kad dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymas buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui nebūtų efektyvus.

„Tokiam teismo vertinimui įtakos turi tai, kad tiek pirminio vertinimo metu, tiek ir priimant skundžiamą komisijos (Lygtinio paleidimo komisijos – ELTA) nutarimą, nuteistojo elgesyje buvo fiksuoti tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie išliko nepakitę, ir tai teismui leidžia spręsti, jog nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, joks teigiamas pokytis nėra įvykęs“, – nurodoma teismo pranešime.

Teismo vertinimu, nors nuteistasis V. Šiliauskas bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo sistemingas ir ilgai trunkantis.

„Tai rodo, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai suplanuotas. Todėl šiuo metu dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals“, – akcentuoja teismas.

Teismo nutartis, kuriuo panaikintas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti V. Šiliauskui lygtinį paleidimą į laisvę, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasarį atmetė nuteistojo V. Šiliausko kasacinį skundą, taip pat buvo atmestas ir prokuratūros skundas. LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent Lietuvos apeliacinis teismas V. Šiliauskui paskyrė tinkamą bausmę – šis teismas skyrė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, asmuo vykdė tyčinį nusikaltimą prieš valstybės tarnybą.

Be to, LAT konstatavo, kad V. Šiliausko prisipažinimą laikyti nuoširdžiu negalima, nes jis kaltu prisipažino tada, kai buvo surinkti bylos įrodymai.

Į LAT su kasaciniais skundais kreipėsi ir prokuratūra, ir nuteistasis V. Šiliauskas. Skundus nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, tačiau nusprendus suformuoti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, byla su skundais perduota išplėstinei šio teismo kolegijai.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021–2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir „Autokaustos“ sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

Teismo nuosprendžiu iš V. Šiliausko buvo konfiskuoti kratos metu rasti 240 tūkstančių 930 eurų ir bus išieškoti dar daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Jie jau perduoti valstybei.