GYVENIMAS SUSIETAS SU VIEŠUOJU TRANSPORTU IR DARBUOTOJŲ TEISĖMIS

LVŽS kandidatas daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 141

Visuomenė tikisi, kad kiekvienas, apsisprendęs dalyvauti Seimo rinkimuose, turi savo viziją, kaip galima padėti žmogui, kaip pagerinti visų Lietuvos piliečių gyvenimą. Jūs daug metų dirbate viešojo transporto srityje ir atstovaujate transporto darbuotojams. Kodėl nusprendėte pakeisti savo veiklos kryptį ir kandidatuoti į Seimą?

Kandidatuoju į Lietuvos Respublikos Seimą, nes noriu aktyviai prisidėti prie stiprios valstybės kūrimo. Džiaugiausi, kai 2016 metais politikoje ryškiai suspindo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pavadinimas. Aktyviai stebėjau valdančiaisiais tapusių LVŽS politikų veiklą, ir ji ne tik nenuvylė, bet ir paskatino mane bandyti įsijungti į jų komandą, kurios nariai aktyviai, drąsiai ir principingai kovoja su korupcija, susiformavusių klanų interesais, o rūpestį Lietuvos žmogumi išreiškia ne žodžiais, bet darbais. Palaikydamas LVŽS partijos veiklą, aktyviai bendradarbiauju ir su Kaune išrinktais Seimo nariais. Su Aušra Papirtiene, Lauru Stacevičiumi ir Gediminu Vasiliausku aptariame su transporto sektoriumi susijusias įstatymų pataisas, kurioms, įpareigotas savo atstovaujamų darbuotojų, visada turiu konkrečių ir viešojo transporto srities kokybei svarbių pasiūlymų. Seimo nariai, mano kviečiami, visada dalyvauja UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinėse konferencijose ir kituose susitikimuose su įmonės darbuotojais. Šis glaudus mūsų bendradarbiavimas parodė, kad turiu kompetencijų, noro, jėgų ir pats prisidėti prie įstatymų leidybos tiesiogiai. O vykdydamas parlamentinės kontrolės funkciją tikiuosi pasiekti, kad viešojo transporto paslaugos Kaune ir Lietuvoje būtų kuo aukštesnės kokybės ir dar labiau prieinamos kiekvienam juo besinaudojančiajam. Žinau, jog galiu ir privalau pasidalinti sukaupta ilgamete patirtimi transporto ir logistikos sektoriaus veiklos srityje. Taip pat man, kaip profesinės sąjungos vadovui, labai svarbi yra socialinio dialogo stiprinimo kryptis. Šioje srityje taip pat turėčiau pasiūlymų įstatymų leidybai.

Viena iš mūsų kasdieninio gyvenimo sričių, su kuria dažniau ar rečiau, bet gyvenime susiduriame kiekvienas, yra viešasis transportas. Kokias problemas ir galimus jų sprendimus matote šioje srityje?

Kaip ir visi kauniečiai džiaugiuosi, kad Kauno miesto savivaldybė bei viešojo transporto bendrovės surado lėšų ir atnaujina autobusų ir troleibusų parkus. 2019 m. įsigyta 85 nauji troleibusai, o 2020 m. Kaune atsiras dar 100 naujų hibridinių autobusų. Viešasis transportas tai mūsų miesto vizitinė kortelė.

Šiandien kartu su Keleivinio transporto darbdavių asociacija spręsdami viešojo transporto problemas Lietuvoje, vis dar susiduriame su įstatymų netobulumu, o kartais ir perdėtai uoliu ES teisinių reglamentų taikymu. Tad tikrai turiu konkrečių įstatymų pakeitimo projektų ir pasiūlymų.

Turime saugoti Lietuvos keleivių vežimo rinkos tvarumą. Lietuva turėtų rūpintis ne tik konkurencingumu, bet ir Lietuvos rinka, kaip kad „mobilumo paketo“ atveju savo rinkas gina Vakarų Europos šalys. Pavyzdžiui, Lietuvos keleivinio garlaivio kapitonas, turintis visus ES reglamentus atitinkančius ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, teoriškai galėtų dirbti Vokietijos keleivius vežančiame laive, tačiau realybėje jis to padaryti negali, jeigu nepriklauso profesinei Vokietijos keleivinių laivų transporto asociacijai. Mano manymu, toks perdėtas dėmesys konkurencijos užtikrinimui nepadeda kurti jokios gerovės valstybės. Turime

pasiekti, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nebūtų griežtesnių apribojimų, nei kitose ES šalyse ir visoje ES teisės sistemoje apskritai. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tolimojo susisiekimo teisinio reguliavimo neužtikrina Lietuvos keleivių vežimo rinkos tvarumo, o kasdien įsigalint užsienio kapitalui, būtina įvertinti Lietuvos rinkos pokyčius ir pasekmes ekonomikai bei nacionaliniam saugumui. Taip pat manau, kad dabar yra pats laikas diskutuoti apie vidaus sandorių įtvirtinimą, inicijuojant Konkurencijos įstatymo 4 str. papildymą, leidžiantį pačioms savivaldybėms nuspręsti - skelbti ar neskelbti konkursus viešųjų paslaugų teikimui keleiviams vežti. Turime užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas keleivių vežėjams keliais ir geležinkeliais. Dabar Lietuvos geležinkeliai dotuojami, veža keleivius visoje Lietuvoje, kaip ir tolimojo susisiekimo keleivių vežėjai, tačiau jie dotacijų negauna.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) plane 2021–2030 numatyta ženkliai sumažinti CO2 išmetimus transporto sektoriuje. Nuo 2024 m. gali nebelikti akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui. Alternatyvių degalų įstatymo projekte numatyta, kad 2029 metais viešajame transporte keleiviai galės būti vežami tik alternatyviais degalais varomomis transporto priemonėmis. Tai gali viešojo transporto paslaugas pabranginti 2-3 kartus. Apie 5 ar net 10 kartų gali brangti ir kelių mokestis autobusams, o specialistų prognozių, priemonių veiksmų planų, finansavimo galimybių dar nėra numatyta. Tokiems iššūkiams turime pasiruošti iš anksto. Pavyzdžiui, Klimato kaitos programoje numatyti priemones, skirtas skatinti naudojimąsi viešuoju transportu, miestuose užtikrinti ir kitus prioritetus viešajam transportui.

Lietuvoje nuolatos vyksta diskusijos dėl krovininio transporto vairuotojų darbo sąlygų ir užmokesčio, dėl taip vadinamojo „Mobilumo paketo“, kuris galimai būtų palankus eiliniams krovininio transporto darbuotojams, pagerintų jų darbo ir poilsio sąlygas. Ką galėtume pasakyti apie tai? Kaip Jūs, atstovaudamas darbuotojams, sprendžiate svarbiausias jų darbo problemas? Kokie yra galimi šių problemų sprendimai?

2019 m. kaip Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas derėjausi su asociacija „Linava“ dėl koeficiento dydžio pakeitimo krovininiame transporte. Vėliau kreipėmės į Lietuvos Vyriausybę, ir buvo nustatytas krovininio transporto vairuotojų 1,65 minimalaus atlyginimo dydžio koeficientas. Kartu su Estijos, Latvijos transporto profsąjungomis kreipėmės į ES Komisiją, Europos parlamento narius ir drauge su Europos transporto federacija siūlėme kuo greičiau priimti taip vadinamąjį „Mobilumo paketą“, panaikinant vairuotojų išnaudojimą krovininio transporto sektoriuje.

Įsigaliojus „Mobilumo paketui“ teikiamos ir atitinkamos įstatymų, tarp jų - ir Darbo kodekso 108 ir 109 straipsnių pataisos. Numatoma, kad turi būti darbo užmokestį nustatančios normos ir vietoje buvusio minimalaus darbo užmokesčio, darbdavys, už tokį patį ar lygiavertį darbą turės mokėti vienodą darbo užmokestį. Tai reiškia, kad komandiruotės trukmei viršijus 30 dienų ar darbus atliekant statybų sektoriuje, komandiruotiems į Lietuvą darbuotojams turi būti mokamas toks pat, vienodas darbo užmokestis, nediskriminuojant panašų darbą dirbančių darbuotojų. Pažymėtina, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką darbo užmokesčio sąvoka suprantama gana plačiai ir apima visus priedus, priemokas, kitas išmokas ir netgi lengvatas, įtvirtintas darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Siekiant dienpinigius įskaityti į darbo užmokestį, jie turės būti darbdavio aiškiai atskirti nuo kelionės, nakvynės, maitinimo ir kitų išlaidų. Numatyta daug specifinio šios srities veiklą reglamentuojančių įstatymų ir taisyklių pakeitimų, kaip visa tai veiks, parodys laikas, tačiau jau dabar aišku, kad teisinės bazės pakeitimai padidins mūsų darbuotojų ir komandiruojamų į Lietuvos Respubliką žmonių, socialines garantijas, suteikiant papildomas apsaugas per papildomas informavimo procedūras ir naujų socialinių, ekonominių nuostatų taikymą.

O kokias dar problemas norėtumėte spręsti, jei būsite išrinktas į Seimą?

Turiu patirties ir socialinės politikos, ypač socialinio dialogo srityje. Man rūpi, kad Lietuvoje būtų kuo geresnės darbo rinkos sąlygos, sukurtos bendradarbiaujant valstybei, darbdaviams ir darbuotojams. Nors beveik visas mano gyvenimas yra susietas su viešuoju transportu ir transporto darbuotojų teisių gynimu, man dar rūpi ir visi kiti paprasti žmones. Siūlysiu ir toliau spręsti su bendruomenių veikla susijusias problemas. Labai svarbu yra stiprinti aktyviai veikiančias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, įtraukti žmones į sprendimų priėmimą. Taip pat norėčiau spręsti ir su mėgėjiška žvejyba susijusias problemas, suteikiant daugiau teisių vidaus vandenyse žvejams mėgėjams. Tikiuosi tinkamai atstovauti rinkėjams ir jiems pateikiu spręsti, ar esu tinkamas būti Seimo nariu.

Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Užs. 1752231