KAI PRITRŪKSTA IDĖJŲ, PADEDA COVID

LVŽS kandidatas Panemunės apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 3.

Dabar jau tapo prestižo reikalu pareikšti savo „kompetentingą“ nuomonę apie COVID infekcijos suvaldymą. Lietuvoje jau turime ne tik beveik tris milijonus krepšinio ar sveikatos sistemos žinovų, bet ir epidemiologų. Partijos ir naujieji pranašai varžosi, kuris pirmas paduos sveikatos ministrą į teismą ir dėl ko nors apskųs. Dar tuo pat metu primenama, kad kai kurios Skandinavijos valstybės netaikė privalomų nurodymų gyventojams, o apsiribojo rekomendacijomis, kurių visi laikėsi. Staiga visi tapo kainų ir pirkimų žinovais, testavimo ir kitų specifinių sričių ekspertais.

Išgirdęs priekaištus visuomet paklausiu, o ką jūs veikėte karantino metu? Savanoriavote, padėjote vyresniems pristatyti vaistus ar maistą, budėjote telefoninėse linijose, talkinote medikams ar pan.? Dažnu atveju atsakymo nesulaukiu, nes pagrindiniai kritikai tuo metu sėdėjo namie ir bijojo iškišti nosį, arba teikė siūlymus šalyje įvesti nepaprastąją padėtį, o situacijos valdymą perduoti kariškiams. Dabar tie patys asmenys kalba, kad buvo taikomos perteklinės priemonės.

Didžiavausi ir didžiuojuosi Lietuva ir jos piliečiais, nes pirmosios bangos metu buvome labai vieningi, atsakingi ir susitelkę. Tik visuomenės atsakingo elgesio, piliečių ir valstybės tarnautojų susitelkimo dėka tapome viena geriausių su pirmąja banga susitvarkiusių valstybių. Ir tokį įvertinimą susikūrėme ne patys, o tai pažymėjo, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Nuolat minima Švedija, kuri netaikė tokio griežto karantino ir susitvarkė be to. Tiesa, Švedija netaikė tokių apribojimų kaip Lietuva. Gerbiame jos sprendimą. Tačiau reikia pasakyti ir skirtumus, kurie dažniausiai nutylimi. Pirmasis mūsų ir Švedijos skirtumas yra pasitikėjimas šalies institucijomis. Skandinavijos šalys garsėja savo piliečių pasitikėjimu valstybės institucijomis. Ten ir privalomų reikalavimų nereikia, užtenka specialistų rekomendacijų ir jų stengiamasi laikytis. Tačiau viskas turi savo kainą. Ir tikrai norėtųsi paklausti, ar mes būtume nusiteikę tokią kainą sumokėti. Birželio pabaigos duomenimis, Lietuvoje vienam milijonui gyventojų teko 28 COVID-19 sukeltos mirtys, tuo tarpu Švedijoje vienam milijonui gyventojų teko 516 mirčių. Jungtinėje karalystėje, Italijoje, Ispanijoje, kur liga itin išplito, mirčių milijonui gyventojų buvo dar daugiau: atitinkamai 818, 554 ir 638. Mokantiems skaičiuoti turėtų būti aišku, kad nesiėmus tokių priemonių, kurių ėmėsi Lietuva, galėjome turėti 18 kartų daugiau mirčių.

Ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui ši infekcija tapo didžiuliu išbandymu. Per labai trumpą laiką valstybės vėl užsidarė sienomis, išnyko deklaruotas solidarumas, prasidėjo „kova“ dėl išteklių, asmens apsaugos priemonių ir kt. Tuomet reikėjo labai greitų sprendimų. Nebebuvo skaičiuojamas darbo laikas, savaitės dienos ar žiūrima į pareigybių aprašus. Buvo daroma viskas, kad suvaldytume situaciją. Labai gaila, kad dabar kai kurios institucijos ar politikai imasi pačiu žemiausiu būdu krautis politinį kapitalą ir persekioti tuo metu dirbusius. Tokia trumparegiška politika ne tik nepadės suvaldyti vėl aštrėjančios situacijos, bet gali sukurti ir iš esmės jau sukūrė situaciją, kuomet bus bijoma imtis atsakomybės ir veikti greitai, neretai nebesidairant į pareigybės aprašus.

Kaip ir minėjau, didžiuojuosi Lietuva ir jos piliečiais. Didžiuojuosi ir dėkoju už tai, kad tūkstančiai žmonių ėmėsi aktyvios savanorystės. Lietuva unikali tuo, kad nemažą dalį darbų nuveikė būtent savanoriai. Įsteigtos karštosios linijos 1808 darbą pradžioje užtikrino ten budėję savanoriai. Savanoriai talkino Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, policijai, oro uostams, pasieniečiams. Susibūrę į iniciatyvą „Stiprūs kartu“ talkino visiems, kam reikėjo pagalbos. Talkino šauliai, skautai, Raudonojo kryžiaus ir kitų organizacijų savanoriai. Visų, kurie šiuo metu užsiimate kritika ir menkinimu, noriu paklausti: ar tikrai suprantate, ką menkinate? Menkinantys situacijos suvaldymą tuo pat metu menkinate ir žmones, kurie pasirinko ne patogiai ir saugiai sėdėti ant sofos, o būti aktyviais piliečiais ir savanoriais.

Dabar yra bandoma kaltinti, jog nebuvo pakankamai rezervų, nebuvo testuojama, nebuvo pasirengta. Kritikams galėčiau tik priminti, kad vienos politinės partijos sąrašo lyderė, kandidatavusi į LR Prezidento poziciją, tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pašaipiai klausinėjo, ar tik ne kokiai krizei ar pandemijai ruošiatės formuodami tokį didelį šio biudžeto rezervą. Būtent šis rezervas leido karantino metu užtikrinti stabilų sveikatos sistemos finansavimą, nereikėjo mažinti medikų atlyginimų. Jie net buvo padidinti bei skirti reikalingi priedai dirbantiems rizikingomis sąlygomis. Tačiau dabar apie šį rezervą jau nebekalbama, nors tuo metu buvau įvardinamas kaip labiausiai sveikatos sistemos „nemylintis ministras“. Tada rezervai nerūpėjo. Jei jo nebūtume turėję, būtų priekaištauta, kad rezervo nėra. 

Iš opozicijos sulaukiu priekaištų, kad nebuvo asmens apsaugos priemonių rezervo, kad nebuvo pakankamai testuojama ir pan. Įdomu būtų sužinoti, ką būtų darę tie opozicionieriai, jei ministerija būtų priėmusi sprendimą dar nesant jokio COVID į rezervą nupirkti kelis milijonus , pavyzdžiui, respiratorių. Matyt, kad tokiu atveju dar vienos apkaltos ir kaltinimo valstybės lėšų švaistymu nebūčiau išvengęs.

Nors mūsų rezervas ir buvo pilnas, tai buvo tik nedidelė dalis to, ko prireikė situacijai itin greitai blogėjant. Tokių rezervų neturėjo absoliuti dauguma net ir labai turtingų valstybių, nes tokio rezervo tiesiog niekada ir nereikėjo. Be to, jei palygintume save su turtingomis šalimis, tokiomis kaip Šveicarija, mes neturėjome tokių žinučių, kad medikai skalbė ir lygindavo vakarais chirurgines kaukes. Mes priemonių, panašu, turėjome daugiau.

Tačiau paaiškėjo kai kurie kiti įdomūs faktai. Kaukės, pirštinės, chalatai, respiratoriai ir pan. yra darbo priemonės, kurių privalo turėti kiekviena įstaiga, o COVID infekcija nėra vienintelė pavojinga infekcija, su kuria medikas gali susidurti darbe. Ir jei medicinos įstaiga neturėjo nė vieno respiratoriaus ar vienkartinio chalato, tai, matyt, reikėtų užduoti klausimą, ar apie infekcijas iš viso buvo galvojama.

Kalbant apie laboratorijas labai keista klausyti pamąstymų apie per mažą testavimą. Faktas, kad Lietuva yra tarp intensyviausiai testuojančių valstybių. Tačiau toks testavimo lygis negali būti pasiektas per dieną. Tokių kiekių testų tikrai neturėjome, o ir negalėjome turėti, nes neturėjome šalyje sergančiųjų. Kai jų skaičius pradėjo didėti, testai buvo labai operatyviai nupirkti ir atgabenti į Lietuvą. Kartu su testais buvo akredituotos naujos laboratorijos, jos pritaikė savo metodikas šio viruso tyrimui. Labai ačiū laboratorijų vadovams ir darbuotojams, kurie taip pat dirbo naktimis ir savaitgaliais, kad atliktų tiek tyrimų, nes ne koks nors prietaisas ar reagentas pats atlieka tyrimą, už viso to stovi gyvi žmonės, o kalbos apie neribotą testavimą rodo visišką laboratorinių procesų nesupratimą.

Dabar kaip grybai po lietaus dygsta tikri „politiniai grybai“, įvairaus plauko maištininkai ir gelbėtojai. Dabar jie buriasi į politinius judėjimus ir grupes. Dažnu atveju tai tie patys veikėjai, kurie tiki skiepų žala, pasisako prieš 5 G ryšį, tiki, kad žemė yra plokščia, o lėktuvai purškia „chemitreilus“, o vakcinomis siekiama „čipuoti“ žmones ir kontroliuoti jų skaičių. Tarp tų gelbėtojų rastumėm teistų už finansinius ir kitus nusikaltimus, atleistų ir nebepritapusių jokiame kolektyve „ekspertų“ ir profesorių. Tokio plauko veikėjai nevengia kurti šmeižikiško ir klaidinančio turinio. Teko matyti sukurtą melagieną apie neva man pervestus kelis šimtus tūkstančių dolerių iš JAV filantropo. Patys tokias „naujienas“ sukūrę gelbėtojai patys kreipiasi į įvairias institucijas, kad tokia informacija būtų tiriama.

Kam tai naudinga? Nežinau, bet neabejoju, kad dėl tokių kvailybių skleidėjų, kurie tikrai neprideda pasitikėjimo savo valstybe ir purena dirvą visokiems hibridiniams poveikiams iš valstybės išorės, tikrai džiaugiasi mums nedraugiškos kaimynės. O socialinėje erdvėje operatyviai aktyvuojami informaciniuose karuose dalyvaujantys „botai“ tik iliustruoja, kad interesas iš išorės tikrai egzistuoja ir kas galėtų paneigti, kad tokie visuomenės kiršintojai gauna paramą iš mums nedraugiškų valstybių.

Atsiranda „netikinčių“ viruso egzistavimu. Kartais tenka su tokiais padiskutuoti. Didžioji tokių asmenų dalis labiau tiki Baltarusijos valstybine televizija nei demokratiškų Europos valstybių televizijų transliuotais reportažais su perkrautų ligoninių Italijoje vaizdais. Vis dėlto mokslas nėra tikėjimo objektas. Mokslu nereikia nei tikėti, nei netikėti. Galima tiesiog kažko nesuprasti ar nežinoti, o kritinio mąstymo stoka yra problema ne tik COVID srityje.

Geras situacijos suvaldymas pavasarį savotiškai atsisuko prieš mus pačius. Taip ir nepatyrę didelių netekčių užsimiršome. Dabar jau ir elementarios priemonės, tokios kaip veido kaukės ar atstumai, tapo nepriimtinomis priemonėmis. Piktinamės, kad jos nepatogios, trukdo kvėpuoti, kad atstumai trukdo verslui ir pan. Šalyse, kurioms teko laidoti tūkstančius savo piliečių, tokios diskusijos neatrodo aktualios. Bet, matyt, reikėtų ne piktintis, o pasverti, ar tos nustatytos priemonės yra tikrai per didelė kaina už išgelbėtas gyvybes.

Tenka pripažinti, kad pradžioje pandemijos buvo tikrai dviprasmiškų žinučių. Žinodamas Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų skeptišką nuomonę apie kaukes, apie jas skeptiškai esu pasisakęs ir aš pats. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Per šį laikotarpį atsirado naujų žinių, įrodymų, kad atstumas ir kaukės dėvėjimas leidžia iki minimumo sumažinti užkrato plitimo riziką. Todėl logiška, kad šiomis priemonėmis ir naudojamasi, norint išvengti dar vieno karantino, kurio tikrai nenorėtumėme nė vienas iš mūsų.

Ši pandemija yra neabejotinai pasaulinis fenomenas, sukėlęs didžiulių pasekmių daugelio valstybių ir jų piliečių gyvenimui. Galime pasidžiaugti, kad laiku Vyriausybės įgyvendintos priemonės leido išvengti nepakeliamų pasekmių šalies ekonomikai, nors pradžioje tokios pasekmės buvo prognozuojamos. Svarbu, kad nebuvo delsiama ar skolinamasi už didžiules palūkanas, kaip praėjusios krizės metu.

Patį pandemijos vystymąsi, jos suvaldymą ir pasekmes neabejotinai vertins mokslininkai. Pandemijos pamokas reikia išmokti, kad ateityje, jei pandemijos kartotųsi, būtumėm geriau pasiruošę ir nebijotume. Baimė nėra geras palydovas bet kokioje krizėje. Ne baimė, o šaltas protas gali padėti išgyventi. Ačiū visiems, kad to šalto proto pakako pavasarį. Ačiū, kad buvote sąmoningi ir atsakingi. Noriu paprašyti tokiais išlikti dar kelis mėnesius, kol sulauksime specifinės šios infekcijos kontrolės priemonės - vakcinos. Tik kartu galime suvaldyti šią problemą. Neleiskime, kad neatsakingi politikai manipuliuotų šia infekcija, siekdami savanaudiškų tikslų.

Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Užs. 1743668