LVŽS KAUNO IR KAUNO RAJONO KANDIDATŲ SĄRAŠAS

Aurelijus Veryga Nr. 3

LVŽS kandidatas Panemunės apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 3.

Sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje vadovavo daug garbių vyrų ir viena moteris – 7 ministrai tarpukario metais ir dar 17 ministrų, atkūrus Nepriklausomybę, rūpinosi šalies žmonių sveikata. Visi jie – daug medicinos srityje pasiekę profesionalai ir rimti politikai – krito nelengvoje politinėje kovoje, neišbuvę visos ministro kadencijos. Keliems to padaryti nepavyko net po keletą kartų. Taigi kol kas esu vienintelis sveikatos apsaugos ministras, išdirbęs visą keturių metų kadenciją. Ir už tai pirmiausia turėčiau padėkoti Jums!.

Peržvelgęs istorinę buvusių kolegų atminties panteono nuotraukų lentą, dar kartą supratau, kad ne kėdė svarbiausia. Daug svarbiau po savęs palikti gerai, dorai ir sąžiningai padarytus darbus. Iš karto atsirado mokytojų ir patarėjų. Vos pradėjęs eiti ministro pareigas, sulaukiau „patarimų“, kad reikėtų pasistengti, jog pacientai daugiau primokėtų už vaistus – esą tai drausmintų ir leistų prisidėti prie sveikatos sistemos biudžeto. Kažkam labai nepatiko, kad vaistai žmonėms tapo pigesni ir labiau prieinami visiems.

Kažkam nepatiko, kad negeriu. Ir dar alkoholį pabranginau... Dėkodamas už supratingumą, trumpai sakau – padidintas alkoholio akcizas – tai keturių  Lietuvos miestų gyvenimas...

Kažkas supyko, kad neleidau vaikams valgyti burgerių, čipsų, cukraus, druskos ir kitų „skanėstų“... Aistroms nurimus, AČIŪ tariu visiems pedagogams, dietologams, virėjams, tėveliams ir vaikams. Susitvarkėme.

Kai kas barėsi ir pyko, sakydami, kad esu tikriausiai nepopuliariausias Vyriausybės narys ir nekenčiamiausias politikas. Kai kas nutarė, kad pats esu paliegęs ir 400 metrų nenubėgsiu... Dėkoju už garbingai mestą pirštinę ir kartu nubėgtą 5 kilometrų distanciją. Smagu sveikai pasportuoti. Kažkam parūpo, kad vardinį ginklą turiu... Seniai esu šaulių sąjungos narys, taigi elgtis su juo moku.

Kažkam nepatiko, kad plikas esu. Na, ką darysi... Aš dėkoju likimui, leidusiam turėti tokį Vadovą, Kolegą,  Draugą. Ir visiems, padėjusiems Sauliui ligą įveikti.  Ir dėl to, solidarizuojantis, tikrai negaila tuos kelis plaukus nusikirpti. 

Kažkas suskaičiavo, kad nejučia tapau populiariausiu politiku. Nesijaudinkite! Kaip sakoma, „ir tai praeis“...

Dėkoju kūrybingiems žmonėms, beveik kasdien piešusiems šimtus karikatūrų, kūrusiems dainas, parodijas, fotomontažus, memus ir anekdotus. Jau galėčiau ir CD, ir humoristinę knygą apie save išleisti. Deja, ne laikas. Dabar labiausiai norėčiau padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, solidariai ir atsakingai saugantiems save ir padedantiems kartu įveikti klastingą koronavirusą.

Neseniai užklydo į mano lūpas įdėta citata: „Jei niekas iš tavo draugų nesusirgo, tai dar nereiškia, jog Covid-19 neegzistuoja. Gal tiesiog tu neturi draugų?“ Na, jeigu ką, aš taip nesakiau, bet dėkoju už gražią mintį! Nepamirškime draugų ir rūpinkimės artimaisiais. Kasdien!

Būkim kartu ir atminkim tą gerą posakį, kad sveikata yra ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas!

Laima Mogenienė Nr. 15

LVŽS kandidatė Kauno raj., Raudondvario apygardoje. LVŽS daugiamandatės apygardos kandidatų sąraše Nr. 15

Visuomenės veikėja ir politikė (g. 1959, Krasnojarske, Rusijoje)

Laima Mogenienė įkūrė ir eilę metų vadovavo Kauno Verslininkų namams, konsultavo verslininkus, dėstė Vilniaus Universitete, Kauno Kolegijoje, vedė mokymus verslumo, vadybos, projektų valdymo  temomis organizacijoms Lietuvoje ir užsienyje. Laima siekia nuolat mokytis – yra įgijusi profesinius koučingo, mediacijos sertifikatus, darbinėje veikloje naudoja ir puikiai moka anglų ir rusų kalbas.

Laima Mogenienė buvo 2004-2008 m. kadencijos Seimo narė: sprendė smulkaus ir vidutinio verslo problemas, pasiekė draudimą diskriminuoti dėl amžiaus ir socialinės padėties, buvo viena iš nacionalinės diskusijos dėl emigracijos iniciatorių, ieškojo priemonių prieš patyčias internete, prisidėjo sustabdant LEO aferą.

Nuo 2016 m. Laima dirba Pirmosios LR Seimo vicepirmininkės patarėja, prisideda prie įstatymų leidybos procesų organizavimo. Tapusi Seimo nare, Laima Mogenienė siektų dirbti socialinių reikalų ir ekonomikos srityse. Prioritetinės veiklos kryptys – skurdo ir atskirties mažinimas, savo ir šalies gerovę kuriančių žmonių, smulkiųjų verslininkų ir kitų, atstovavimas.

Aušra Papirtienė Nr. 20

LVŽS kandidatė vienmandatėje Kalniečių apygardoje, nepartinė. LVŽS sąraše – Nr. 20.

Kaune nuo 1974 m. 25 metus dirbau mokytoja. 2016 m.  Kalniečių apygardos rinkėjai suteikė man Seimo mandatą. Į politiką atėjau iš aktyvios lyderystės viešojo sektoriaus ir švietimo darbuotojų profesinėse sąjungose, 2015 – 2016 metais buvau Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, dirbau “Vieningo Kauno” frakcijoje, Švietimo ir kultūros komitete, Etikos komisijoje, Neįgaliųjų reikalų ir Šeimos tarybose.    

Esu Seimo LVŽS frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos narė. Svarbiausios politinių interesų sritys – švietimas, socialinė politika, darbuotojų teisės, socialinis dialogas ir teisingumas, valstybinės lietuvių kalbos statusas, lituanistika, lietuvybė ir lietuvių bendruomenės užsienyje. Šioms sritims teikti prioritetą planuoju ir ateityje.

1985 m. baigiau Kauno 37-ąją vidurinę, 1991 m. Šiaulių pedagoginį institutą.

1991 – 2016 metais dirbau rusų kalbos ir etikos mokytoja Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje. 1995 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijau etikos mokytojos kvalifikaciją, 1998 m. su pagyrimu baigiau Kauno technologijos universiteto edukologijos magistrantūros studijas.

2003 – 2015 metais buvau Kauno Kovo  11- osios gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė, 2008 – 2016 metais – Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė, 2008 – 2015 metais – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro tarybos narė, pirmininko pavaduotoja.

Už visuomeninę veiklą ir bendruomeniškumo skatinimą 2014 m. apdovanota Kauno miesto savivaldybės Gerumo kristalu.

Už  Tėvynės meilės ir pilietiškumo pavyzdį, nuolatinį dėmesį jaunajai kartai 2017 m. įteiktas Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus I laipsnio garbės kadeto ženklas.

Užauginau du vaikus – dukrą Agnę ir sūnų Marių.

Mano siekiai:

Kokybiškas, visiems prieinamas švietimas, grįstas pagarba ir pasitikėjimu mokytoju ir kiekvienu besimokančios bendruomenės nariu. Gera ir savarankiška mokykla, kurioje prasideda kiekvieno sėkmės istorija.

Socialinis teisingumas ir socialiniu dialogu grįsti darbo santykiai. Derybų kultūros stiprinimas ir kuo platesnis visuomenės grupių įtraukimas į sprendimų priėmimą.

Valstybinės lietuvių kalbos statuso ir lietuvybės bei pasididžiavimo savo tauta ir jos istorija stiprinimas. Aktyvi visuomeninė veikla yra mano gyvenimo prioritetas, o prasmingai veikti dėl kitų žmonių – mano gyvenimo misija.

Audronė Jankuvienė Nr. 28

Nepartinė kandidatė Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje Nr.20, daugiamandačiame  LVŽS sąraše – Nr. 28.

LR Seimo narė nuo 2019 m. liepos. Audito komiteto ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė.

Žurnalistė, ilgametė „Kauno dienos“ redaktorė (tuomet Audronė Kanapickienė), tiriamosios žurnalistikos, analitinių ir publicistinių rašinių ekonomikos, politikos ir socialinėmis temomis autorė. Apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos Vytauto Gedgaudo premija,  Kauno miesto „Santakos“ 2-ojo laipsnio garbės ženklu, Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Seimo rinkimuose dalyvauja antrą kartą. 2016 m. Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje iš 12 kandidatų pateko  į antrą turą ir surinko 44 proc. balsų.

Ištekėjusi, vyras – Gediminas Jankus, rašytojas, pirmas atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Turi dvi suaugusias dukras.

„2020 m. Seimo rinkimuose dalyvauju su šūkiu „Kaunui turi atstovauti kauniečiai“.  Vienmandatėje apygardoje renkamas parlamento atstovas turi gerai žinoti savo atstovaujamąją apygardą, jos žmonių teirautis nuomonės dėl svarstomų įstatymų projektų, apygardoje vykdyti parlamentinę kontrolę –  stebėti, kaip laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų. Tam būtinas nuolatinis bendravimas su rinkėjais ir artimas grįžtamasis ryšys.  Žmonėms svarbu ne retsykiais užklystantys svečiai, o greta jų ir su jais nuolat esantis, pasiekiamas ir atviras Seimo narys. Gimiau, augau, gyvenu ir gyvensiu Kaune. Esu ketvirtos kartos kaunietė.

Mano tikslai Seime, kaip ir 2016 m., – toliau mažinti regioninę, socialinę ir kultūrinę atskirtį.

Pensijų indeksavimas, kaip ir ir „vaiko pinigai”,  pasiteisino ir jis negali būti stabdomas, o turi būti spartinamas, indeksuojant ne tik senatvės, bet ir visas kitas, ypač tremtinių ir kitas valstybines pensijas.

Socialinėje darbotvarkėje aštri problema yra dirbančiojo žmogaus skurdo spąstai. Darbas ir skurdas – nesuderinami dalykai kuriamoje gerovės valstybėje.

Kita darbotvarkės tema –„sidabrinė ekonomika”.  Oriam senjorų gyvenimui vien didesnių pinigų nepakanka. Jie nori gyventi socialiai aktyvų gyvenimą, būti naudingi (jei sveikata ir kitos aplinkybės leidžia) ir savarankiški. Todėl sudarysime paskatas ir sąlygas grįžti į darbo rinką vyresnio amžiaus žmonėms, skatinsime įmones darbo sąlygas pritaikyti vyresnio amžiaus darbuotojams. Skatinsime socialinių ir sveikatos paslaugų plėtrą, siekdami visaverčio vyresnio amžiaus žmonių socialinio dalyvavimo ir savarankiškumo.

• Daugiau ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų Vidurio ir Vakarų Lietuvai

• Regionų specializacija

• Daugiau viešųjų ir finansinių paslaugų regionuose

• Pajamų nelygybę mažinanti mokesčių politika

• Nuoseklus neapmokestinamojo  pajamų dydžio (NPD) didinimas iki minimalios mėnesinės algos

• Palankesnės sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui

• Didesnis savarankiškai dirbančių asmenų socialinis saugumas

•  „Sidabrinės ekonomikos“ principai: paskatos  vyresnio amžiaus žmonėms grįžti į darbo rinką

• Indeksuojamos ne tik senatvės, bet ir tremtinių bei kitos pensijos

• Oriam senjorų gyvenimui – ne tik didesni pinigai, bet ir sąlygos gyventi socialiai aktyvų gyvenimą

• Pasiteisinusios ir naujos kultūros politikos priemonės didinant kultūros paslaugų prieinamumą

Kviečiu Centro-Žaliakalnio apygardos rinkėjus balsuoti už mane vienmandatėje renkantis tarp atskirų kandidatų. Taip pat toje pačioje apygardoje pasirenkant daugiamandatį LVŽS sąrašą ir rinkimų biuletenyje į vieną iš tuščių penkių langelių įrašant mano numerį – 28.

Pagal šį principą balsuoti ir reitinguoti  mane galima ir kitose Kauno apygardose bei visoje Lietuvoje. 

Lauras Stacevičius Nr. 29

LVŽS kandidatas Savanorių apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 29.

Dainavos apygardoje, kurioje esu išrinktas 2016-aisiais, nuolat bendrauju su gyventojais, kurie per šiuos metus iškėlė daug įvairių problemų. Juos atstovaudamas principingai ir reikliai siekiu gyventojų gerovės visais klausimais. Pasikeitus ir išsiplėtus vienmandatės apygardos riboms ir joms tapus Savanorių apygarda, esu pasirengęs ir toliau prisiimti atsakomybę bei tęsti pradėtus darbus.

PRIORITETU LAIKAU: • sąmoningo piliečio ugdymą, išsilavinusią visuomenę; • paramą šeimai, vaikams, senjorams; • socialinės atskirties mažinimą; • investicijų, ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą; • regionų politiką. Tęskime darbus kartu

Gimiau 1980 m. liepos 15 d.

IŠSILAVINIMAS: 1998 m. baigiau Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Utenos „Saulės“ gimnazija). 2006 m. baigiau Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), gyvulininkystės technologo studijas, įgijau bakalauro ir magistro laipsnius. Aktyviai dalyvavau akademijos studentų atstovybėje. 

NARYSTĖ PARTIJOJE, ASOCIACIJOSE: Nuo 2014 m. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas. Nuo 2015 m. iki 2016 m. – Europos Parlamento nario Bronio Ropės visuomeninis padėjėjas. Nuo 2017 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

KALBOS: anglų, rusų.

DARBO PATIRTIS: 2007–2010 m. vadybininkas Lietuvos ir Vokietijos įmonėse. 2010–2016 m. vadovaujamos pareigos žemės ūkio srities įmonėse – padalinio, pardavimų vadovas. 

ŠEIMINĖ PADĖTIS: Vedęs. Žmona – Lina, dukra – Urtė.

POMĖGIAI: kelionės, sportas, IT technologijos, politika, istorija, kultūriniai renginiai, gamtos saugojimas.

Gediminas Vasiliauskas Nr. 30

Nepartinis kandidatas Petrašiūnų - Gričiupio apygardoje,  LVŽS sąraše – Nr. 30.

2016 m. Petrašiūnuose buvau išrinktas į LR Seimą. Kaunas man labai brangus. Visada norėjosi prisidėti prie miesto ir jo žmonių gerovės. Per šiuos ketverius metus nuolat bendrauju su gyventojais, NVO, švietimo ir kt. įstaigomis. Esu pasirengęs ir toliau tęsti pradėtus darbus ir dirbti žmonių labui.

Esu inžinierius – ekonomistas. Į valstybės valdymo procesą žiūriu paprastai ir ūkiškai – kokią naudą žmonėms ir šaliai atneš priimami įstatymai, kaip sukurti kuo daugiau aiškumo ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Kartu su frakcijos kolegomis stengiamės, kad gyvenimas taptų geresnis visiems: didėjo atlyginimai, pensijos, atsirado vaiko pinigai, pradėta daug reformų visose valstybės valdomose srityse. Kaip ekonomistas galiu atsakingai pasakyti – svarbiausia strateginis požiūris ir stabilumas, gerovę valstybei ir jos žmonėms sukursime tik tuomet jei nuosekliai tęsime pradėtus darbus.

Mano gyvenime reikšmingą vietą visuomet užėmė sportas. Jaunystėje išbandęs profesionalų sportą, aktyviai sportuoju iki šiol. Palaikau ir palaikysiu sporto bendruomenę, turėjau garbės būti ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos teisėju ir Kauno krepšinio lygos vice  prezidentu.  Dalyvaudamas visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ veikloje, o vėliau ir būdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos Sporto, laisvalaikio ir turizmo komiteto pirmininku su bendraminčių palaikymu kūriau ir įgyvendinau iniciatyvą „Judėk sveikai“.

Dirbdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete laikiausi principo, kad visos valstybės saugumas glūdi ne tik grėsmių vertinime ir prevencijoje, bet kiekvieno individo socialiniame saugume. Viskas prasideda nuo to, kaip patys vertiname savo valstybę, kaip užtikriname savo pilietines – demokratines teises ir pareigas. Bendrauju su jaunimu, džiaugiuosi matydamas, kokia puiki auga jaunoji karta, kuri suvokia pilietiškumo ir kritinio mąstymo svarbą. Šiemet minėdami mūsų Nepriklausomybės trisdešimtmetį  turėtume ne tik didžiuotis nueitu keliu, bet ir nepamiršti, kad mūsų laisvė ir ateitis yra mūsų visų atsakomybė.

Esu prisidėjęs prie daugiau kaip 80 įstatymo projektų, savo tikslu laikau visų visuomenės grupių pilnavertišką integraciją tiek darbo, tiek kitais klausimais. Būdamas Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininku  nuo 2018 metų atkakliai stengiuosi atliepti realius žmonių poreikius ir juos įgyvendinti.

Ligita Valalytė Nr. 39

Nepartinė kandidatė Šilainių apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše nr. 39.

Dirbant Kaunui ne kartą teko bendrauti tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe, todėl įsitikinau, koks miestui svarbus yra palaikymas nacionaliniu lygiu. Norint, kad didieji Kauno projektai ir teigiami pokyčiai tęstųsi, svarbu turėti konstruktyvų dialogą tiek su Parlamentu, tiek su Vyriausybe. Matydama to svarbą,  nusprendžiau tapti kandidate Seimo rinkimuose ir, jei kauniečiai išreikš savo pasitikėjimą, atstovauti jiems nacionaliniu lygiu. 

Nuo 2019 m. esu Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, einanti Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pareigas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė. 

Esu socialinių mokslų magistrė, profesinėje veikloje – ilgametė viešojo valdymo, pokyčių valdymo ekspertė, mentorė, vadovė.  Aš neabejinga ir visuomeninei veiklai. Esu aktyvi tarptautinės visuomeninės klubinės organizacijos „LIONS“ Kauno Lions klubo narė bei KTU Alumni asociacijos narė.

2014 m. prisijungusi prie visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“, 2019 metais buvau išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą. 

2017 m. man įteiktas Investuotojų Forumo „Geriausia valstybės tarnautoja“ apdovanojimas.

Kęstutis Bacvinka Nr. 47

LVŽS kandidatas Kauno raj. 66 apygardoje. LVŽS sąraše – Nr. 47.

Į parlamentą atėjau ne pakeisti pasaulio, ar įrodinėti savo tiesų, o prisidėti prie politinių sprendimų svarbių žmonių gyvenimui ir mūsų valstybei. Mano patirtis susijusi su miškininkyste, todėl ir parlamentinė veikla yra glaudžiai susijusi su aplinkosauga.

Seimo kadencijos metu vykdyta ir galimai dar bus vykdoma miškų reforma mane giliai sukrėtė. Ji palietė mano bendradarbių likimus, liko neaišku – kaip bus tvarkomi miškai. Todėl nors ir neturėdamas didesnės parlamentinės veiklos patirties, aš balsavau prieš miškų reformą. Žinojau, kad valdančioji koalicija už tai nepaglostys. Netrukus  buvau atiduotas Seimo etikos komisijos narių teismui. Jie mane suprato ir  pateisino. Ši reforma dar neužbaigta ir tolimesnis jos įgyvendinimas gali sužlugdyti visą miškininkų patirtį. Kai kurie padariniai matomi jau dabar. Atsiradus miškų kenkėjams iš karto pateikiau įstatymų pakeitimus, kurie, esant kritinei situacijai, leistų imtis reikiamų priemonių. Kaupiu informaciją apie reformos eigą ir palaikau ryšį su savo kolegomis. Jeigu rinkėjai manimi patikės ir kitoje kadencijoje daug dėmesio skirsiu miškams.

Keturi metai Seime leido patirti kas yra parlamentaro darbas. Kaip vyksta įstatymų priėmimas ir kaip jie įgyvendinami valstybės institucijose. Kokios yra Seimo ir visuomenės galios.  Valstybės kontrolės ataskaitoje labai gerai pastebėta, kad yra priimama daug įstatymų pakeitimų, tačiau neužtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė.  Seimas lyg bičių avilys bruzdėdamas nuo ryto iki vakaro priima daugybę įstatymų pakeitimų. Tuo tarpu, Vyriausybė, visa institucijų sistema dažnai priima savo sprendimus. Seimo narys, gindamas valstybės ar gyventojų interesus kreipiasi raštu į institucijas ir gauna atsakymus. Pastebiu, kad nesvarbu ar kreipiasi Seimo narys ar visuomeninė organizacija, rezultatas tas pats, atsakoma raštu nebūtinai motyvuotai ir institucijos toliau vykdo sau ramiai savo veiklą. Kam  reikia priimti tiek įstatymų, jei institucijos dažnai veikia savo nuožiūra.

Bendraujant su savo rinkėjais dažnai stebina gyventojų baimė vengiant kreiptis į vietinę valdžios instituciją reikalaujant spręsti aktualius klausimus. Net dėl ąžuolo Ugnės Karvelis progimnazijos kieme teko pasukti galvą kaip suburti neabejingus, aktyvius žmones. Rajonuose tiek bendruomenės, tiek atskiri žmonės yra dažnai priklausomi nuo vietinės valdžios ar politinių partijų ir vengia pareikšti savo nuomonę. Toks santykių sustabarėjimas leidžia institucijoms savivaliauti, įsigalėja korupciniai ryšiai, silpninamos visuomenės galios.

Ne viską, ką buvau numatęs ar pažadėjęs savo rinkėjams, pavyko įgyvendinti. Tačiau man, kaip miškininkui, tai buvo gyvenimo universitetas, privertęs suvokti visai kitą veiklos sritį, matyti, kaip vykdoma valstybinė politika ir kaip atstovaujami gyventojų interesai. Ir toliau kartu su jumis spręsiu  užklupusias problemas ir kartu sieksime  geresnės visuomenės sukūrimo. Kartu kursime tikrą demokratinę valstybę, nes tai vienintelė išeitis mums išlikti.

Karolina Žekaitė Nr. 50

Nepartinė kandidatė Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše nr. 50.

Būdama Kauno miesto tarybos nare labai aiškiai pamačiau, kad  didelių pokyčių galima pasiekti tik vystant konstruktyvų, betarpišką dialogą tarp miesto ir Parlamento, Vyriausybės atstovų. O pokyčiai mane ir motyvuoja kandidatuoti į Seimą ir užtikrinti tolimesnį, dar sėkmingesnį bendradarbiavimą tam, kad pokyčiai Kaune tęstųsi!

Nuo 2019 m. esu Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, einanti Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkės pareigas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė. 

Aš – inžinerinių bei socialinių mokslų magistrė, profesinėje veikloje – ilgametė suaugusiųjų mokymo ekspertė, lektorė, vadovė. Specializuotų konferencijų pranešėja, konsultantė.

Gimiau Kaune, aktorių Elenos ir Antano Žekų šeimoje, todėl esu neabejinga kultūrai, ypač teatrui bei muzikai. Prieš trejus metus prisijungusi prie visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“, 2019 metais buvau išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Esu ir aktyvi įvairių renginių organizatorė, visuomenininkė.

2014 m. man įteiktas Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų „Darbo žvaigždės“ medalis „Už nuopelnus Lietuvos gerovei“.

Vytautas Jurgis Kadžys Nr. 85

LVŽS kadidatas daugiamandačiame saraše Nr. 85

Gimiau 1942 m. Slabados vienkiemyje, Radviliškio rajone ūkininko šeimoje. 1961 m. baigiau Pociūnėlių vidurinę mokyklą. 1964 m. baigiau Rygos karo aviatechnikos mokyklą.  Tarnavau SA aviacijos daliniuose. 1975–1987 m. dirbau kariniuose komisariatuose Lietuvoje. Išėjęs į pensiją, 1988–1990 m. dirbau Marijampolės rajono kino direkcijos direktoriumi.

1989 m. dalyvavau Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) steigiamojoje konferencijoje. Įkūrėme LAKS Mariampolės skyrių. 1990 m. birželio 18 d. buvau paskirtas  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento Marijampolės apskrities komendantūros komendantu. 1990 m. rudenį buvau represuotas tuometinio LTSR karinio komisariato. Buvo panaikintas papulkininkio karinis laipsnis ir pensija. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė pensiją grąžino, o karinį pulkininko leitenanto laipsnį suteikė 1991 m. gruodžio 30 d.

1990–1995 m. buvau Mariampolės miesto tarybos deputatu.

1998 m. persikėliau gyventi į Kauną. 2006 m. nusprendžiau suburti iniciatyvinę grupę ir kurti Pensininkų partiją. 2007 m. balandžio 24 d. Kaune įvyko Lietuvos pensininkų suvažiavimas, buvo paskelbta apie Pensininkų partijos įkūrimą. Buvau išrinktas Pensininkų partijos pirmininku. Vėliau pakeitėme partijos pavadinimą į Kartų solidarumo sąjungą, kurioje šiuo metu yra 3000 narių.

Vedęs. Užauginau dukrą ir sūnų.

Edgaras Aganauskas Nr. 111

LVŽS kandidatas daugiamandačiame sąraše Nr. 111.

Esu kaunietis, kurio šeima Kaune skaičiuoja jau daugiau nei keturias kartas. Jauniausias kandidatas LVŽS sąraše. Pagal profesiją - teisininkas, turintis aukštąjį universitetinį teisės magistro kvalifikacinį laipsnį bei JAV Mičigano valstijos universiteto Teisės koledžo tarptautinės teisės sertifikatą. Didelį teisinių žinių bagažą įgijau dirbdamas advokatų kontoroje, individualiai teikdamas teisines paslaugas. 2015-2017 m. buvau ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės nariu, kur kartu su Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais nagrinėjau Kauno mieste padarytus administracinius teisės pažeidimus (dabar – nusižengimus).

Nuo 2017 m. iki dabar dirbu Lietuvos Respublikos Seime, esu dviejų Seimo narių: Roberto Šarknicko bei Dainiaus Gaižausko, patarėjas. Dirbdamas Seime aktyviai prisidedu prie nacionalinio saugumo ir gynybos, savižudybių ir smurto prevencijos, kultūros, socialinės, švietimo ir mokslo politikos įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos Seime įgyvendinau tokius projektus, kaip savižudybių skaičiaus sumažinimas Lietuvoje, dvigubos pilietybės įteisinimas mišrių šeimų bei užsieniečių įvaikintiems vaikams, dr. Jono Basanavičiaus Tautos namų idėjos išsaugojimas ir įgyvendinimas ir kt.

Profesinėje teisininko veikloje daug dėmesio skiriu verslo, darbo teisei, viešiesiems pirkimams, ginčų nagrinėjimo procesams, todėl matau, su kokiomis problemomis piliečiai bei verslas susiduria kasdienėse situacijose, žinau, kokie priimti sprendimai galėtų užtikrinti tiek mažesnį biurokratinį procesą, tiek didesnį teisingumą piliečių bei verslo atžvilgiu.

Esu jaunosios kartos atstovas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, todėl mano tikslai ir idėjos yra orientuotos bei sietinos su vakarų valstybių vertybėmis. Mano pagrindinis tikslas ir motyvas – matyti laimingesnę bei vakarietiškomis idėjomis turtingesnę Lietuvą. Vartodamas šias sąvokas, omenyje turiu skaidresnį valstybės valdymą, didesnį piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis, teismais, objektyvesnį piliečių atstovavimą, nuošalyje paliekant asmeninius interesus, kuo mažesnę socialinę atskirtį, iki minimalaus lygio mažėjančią korupciją, ir, žinoma, dar stipresnę ekonomiką. Aktyviai pasisakau už žaliąją ekonomiką, gyvūnų gerovę, socialinį teisingumą bei skaidrumą

Audrius Daunoravičius Nr. 127

LVŽS kandidatas daugiamandatėje apygardoje, numeris – 127.

Mano devizas – genialu tai kas paprasta.

Mano tikslas – efektyvaus verslo logiką bei principus perkelti ir naudoti mūsų valstybės valdyme. Lėšų naudojimas valstybiniame sektoriuje privalo būti racionalus ir protingas.

Kandidatavimo į Seimą tikslas – sukauptą ilgametę mokslinę ir darbinę patirtį, efektyvius projektų valdymo principus bei logiką, pradėti naudoti ir mūsų valstybės valdyme. Lėšų naudojimas valstybiniame sektoriuje privalo būti racionalus ir protingas. Valstybei reikia sisteminių pokyčių.

Vytautas Mikalauskas Nr. 136

LVŽS kandidatas daugiamandatėje apygardoje, numeris – 136.

Gimiau 1990 metais užaugau ir subrendau Nepriklausomoje Lietuvoje.  Visą gyvenimą domėjausi reiškiniais, kuriais dažniausiai normalūs žmonės nesidomi. Nuo pat mažumės mane žavėjo knygų pasaulis, viskas jame atrodė kitaip nei realiame gyvenime ir nuolatos kamavo klausimas – kaip turėtų būti ištiktųjų?

Sekdamas savo apmąstymais pasirinkau studijuoti Lietuvių kalbą ir literatūrą, dar gerokai iki mokyklos baigimo pradėjau rašyti ir tikrosios savo istorijos ir jos skambesio ieškau iki šiol.

Vėliau gilinausi į politikos ir strateginio valdymo mokslus. Visuomenės gyvenime pradėjau matyti tam tikrus dėsningumus. Tokiais momentais į galvą ateina mintis, jei jau matai reiškinius, tai gali juos įtakoti. Taip prasidėjo mano dalyvavimas politiniame gyvenime. Su bendraminčiais kūriau partiją Profesinių Sąjungų Centras, būdamas dvidešimt penkių metų amžiaus buvau išrinktas partijos vicepirmininku. Manau tuomet galutinai susiformavo mano centro kairės pažiūros, kurių laikausi iki šiol.

2016 metais buvau pakviestas koordinuoti LVŽS rinkimų kompaniją Kaune. Teko dirbti su nuostabia komanda ir džiaugiuosi, kad tai buvo žmonės, kurie sugebėjo įsiklausyti į mano įžvalgas ir turėjo pakankamai drąsos pasinaudoti mano duotais patarimais. Jokių stebuklingų politikos technologijų receptų nežinau, viso labo svarbiausia yra nuoširdžiais kalbėtis su tais, kurie kitų dažniausiai lieka net neišklausyti.

Į LVŽS žiūriu, kaip į partiją, kuri po ketvirtį amžiaus trukusio politinio chaoso padėjo pagrindus Lietuvos, kaip tautinės valstybės išlikimui. Meluočiau, jei sakyčiau, kad sutinku su visomis vykdomomis reformomis ar jų prioritetine tvarka, bet tikrai negaliu neigti jų reikalingumo. Sisteminių pokyčių įgyvendinimas reikalauja ne tik kryptingos įstatymų leidybos, bet ir biurokratinio aparato stiprinimo. Tai sunkus etapas ir dar daug žingsnių teks padaryti kol susitvarkysime. Visiškai suprantu žmonių nepasitenkinimą ir visą kritiką, bet galiu pasakyti tik tiek – sunkiai sergant, reikia išgerti ne vieną karčią piliulę, kad rytoj pasijaustum geriau, taip ir su mūsų valstybe.

Šiuo metu esu Seimo narių Kęstučio Bacvinkos ir Gedimino Vasiliausko patarėjas. Esu įsigilinęs į Seimo nario darbą tiek įstatymų leidybos, tiek parlamentinės kontrolės srityse. Kitaip nei dauguma kitų partijų kandidatų, puikiai žinau kur einu ir  tiek į kandidatavimą, tiek į Seimo nario darbą žiūriu kaip į didelę atsakomybę. Turiu tvirtas vertybines nuostatas socialinės apsaugos, nacionalinio saugumo ir aplinkosaugos klausimais. Mano kompetencijos formavosi beveik dešimt metų gilinantis į užsienio valstybėse taikomas darnaus vystymo, strateginio valdymo ir visuomenės saugumo koncepcijas.

Išrinktas Seimo nariu teikčiau šias įstatymų pataisas:

• Keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, siekiant, kad į kuo daugiau specialybių būtų priimama remiantis ne mokyklos baigimo pažymiais, bet stojimo komisijoje atliekamu motyvacijos ir gebėjimų vertinimu.

• Studentams įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas ir už studijų kainą mokantiems valstybės remiamos paskolos lėšomis pilnai kompensuoti banko skaičiuojamas palūkanas, tiek studijų laikotarpiu, tiek baigus.

• Einamaisiais metais vidurio ugdymo programą baigusiems moksleiviams įteisinti vadinamųjų pasirinkimo metų galimybę, metus laiko juos atleidžiant nuo PSD mokėjimo.

• Prie moksleivio krepšelio pridėti tikslinę išmoką, ugdymo programoje numatytų mokomųjų dalykų pratybų įsigijimui.

• Suprastinti vienbučių gyvenamųjų namų statybos tvarką ir peržiūrėti būtinus šiluminio efektyvumo reikalavimus statiniams iki 150 kvm.

• Reglamentuoti rastinių namų statybos tvarką, taikant atskirus reikalavimus medinės architektūros statiniams.

• Dėl paramos keičiant dangos su asbestu stogus, paramą teikti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties statinių stogų keitimui.

• Fizinių ir juridinių asmenų vykdančių prekybą naudotais automobiliais ir jų eksportą į trečiąsias šalis veiklos teisinis reglamentavimas.

Bronius Bučelis Nr. 141

LVŽS kandidatas daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 141.

Kandidatuoja į Lietuvos Respublikos Seimą, nes nori aktyviai prisidėti prie stiprios valstybės kūrimo. Aktyviai stebėdamas valdančiaisiais tapusių LVŽS politikų veiklą, nusprendė įsijungti į jų komandą, kurios nariai aktyviai, drąsiai ir principingai kovoja su korupcija, susiformavusių klanų interesais, o rūpestį Lietuvos žmogumi išreiškia ne žodžiais, bet darbais. Savo politinės veiklos prioritetais laiko transporto sektoriaus paslaugų kokybės ir darbuotojų problemų sprendimą, taip pat socialinį dialogą, siekiant dar geresnės darbo rinkos kokybės viešųjų paslaugų sektoriuje. 

2002, 2004, 2006, 2009 metais buvo išrinktas Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimuose Tarybos nariu, atsakingu už ryšius su profesinėms sąjungoms ir visuomeninėms organizacijomis.

2009 m. išrinktas Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungos federacijos pirmininku.

2019 m. išrinktas Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo, vienijančio virš 10 000 narių, pirmininku.

Apdovanotas Susisiekimo ministerijos 3-ojo laipsnio ženkleliu „Už darbą be avarijų”.

Vedęs, užaugino dvi dukras – Kristiną ir Jurgitą.