MŪSŲ VALSTYBĖS PAMATAS IR VERTYBINĖ AŠIS
LVŽS kandidatė vienmandatėje Raudondvario apygardoje, LVŽS sąraše – Nr. 15
Pakalbėkime apie smulkųjį verslą, kuris yra mūsų ekonomikos ašis bei raktas eilei socialinių ir bendruomeninių problemų spręsti. Kuo gyvena mažasis verslas, kokie darbai ir pokyčiai būtų reikalingi šioje srityje?
Smulkus ir vidutinis verslas (SVV), sudaro mūsų šalies ūkio pagrindą: 76 proc. privataus sektoriaus darbo vietų ir 70 proc. pridėtinės vertės sukuria smulkus ir vidutinis verslas, kuris ir suneša didžiąją dalį lėšų mūsų socialinio solidarumo sistemai - pensijoms ir socialinėms garantijoms - užtikrinti.
Covid19 sudavė didelį smūgį smulkiam ir vidutiniam verslui.Visgi, skirtingai nei ankstesnių krizių akivaizdoje, kuomet smulkiajam verslui buvo „veržiami diržai“, stumiant į bankrotą ar emigraciją, valstybė ieško būdų kaip padėti verslui. Tiesa, pagalba ne visada buvo laiku, ne visos priemonės atitiko poreikius, – man taip pat teko padėti smulkiųjų verslininkų pasiūlymams pasiekti sprendimus priimančias institucijas. Tačiau ši valdžia atidžiai klausosi ir ieško sprendimų.
Smulkiųjų verslininkų teisė būti... smulkiaisiais
Smulkus verslas yra atsakymas į eilę socialinių klausimų, - darbo vietos sau ir keletui (ar kelioms dešimtims) darbuotojų sukūrimas, prisidėjimas prie vietos bendruomenės reikalų ir regiono vystymosi. Ši funkcija ne mažiau svarbi nei tiesioginė ekonominė vertė.
Viešojoje erdvėje didžiulis dėmesys rodomas startuoliams, fintech‘ams vertinami jų kūrėjai, skiriamas dosnus finansavimas. Orientacija į inovacijas, greitą technologijos išvystymą yra puiku, tačiau tai tik viena iš daugelio, ir, sąlyginai nedidelė, mūsų ekonomikos dedamoji. Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius šiemet perkopė 1000, tuo tarpu viso yra registruota arti 200 000 SVV įmonių.
Pagarbos ir pripažinimo verti visi sąžiningi verslai. Orientacija vien į BVP didinimą, besaikis vartojimas lemia tik nedidelės grupės žmonių neproporcingą turtėjimą ir tolesnį socialinės atskirties didinimą. Džiugu, kad laukinis kapitalizmas praranda savo pozicijas ir palaipsniui pradedame orientuotis į tvaresnę ekonomiką, kurioje prioritetas yra ne vien savininkams, bet ir savo bendruomenei, savo darbuotojams naudą kuriantis, darnus su aplinka verslas.
Nedidelis verslas, kuriantis kokybiškus produktus ar paslaugas, savo vietiniam klientų ratui, net ir neplanuojantis kurti tinklo ar frančizės, yra pavyzdys, kaip prisidedama ne tik prie skaitinių ekonomikos rodiklių, bet ir tiesiogiai prie regiono ir šalies gerovės kūrimo. Kuriantys žmonės yra mūsų valstybės pamatas ir vertybinė ašis.
Ar smulkus verslas jau gyvena „ilgai ir laimingai“
Iki Covid19 protrūkio ir su juo susijusios krizės, smulkaus ir vidutinio verslo klausimai kelerius metus jau retai buvo keliami viešojoje erdvėje, nebebuvo Vyriausybės ar Seimo darbotvarkės epicentre. Iš tiesų, daug svarbių verslo problemų jau yra išspręstos, bendradarbiavimas su prižiūrinčiomis institucijomis ir biurokratinė našta normalizuoti. Matyt, neveltui Lietuva sparčiai kopia į „Doing business”, verslo aplinką vertinančio indekso, aukštumas: paskutinius pora metų Lievuvos verslo aplinka buvo vertinama vis geriau, ir 2019 m. užėmėme 4-ą vietą Europos Sąjungoje, 11-ą visame pasaulyje.
Visgi, Covid19 gerokai sutrikdė normalų valstybės gyvenimą, tuo pačiu neapibrėžta tapo ir verslo situacija. Žengiame į naują nepažintą zoną – „naująjį normalumą“ ir čia neišvengiamai reikės valstybės pagalbos, išlaikant ir stiprinant mūsų šalies smulkųjį verslą.
Kokie artimiausi darbai dėl mažojo verslo?
Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas yra įsisenėjusi problema, - bankų skolinimo smulkiam ir vidutiniam verslui rodikliai yra liūdni. 2019 m. daugiau nei 60 proc. mažų įmonių paraiškų paskoloms buvo atmestos. Veikiančioms mažoms paslaugų įmonėms paskolos buvo praktiškai nepasiekiamos, – išskyrus lengvatinę paskolą pačiai verslo pradžiai. Labai remiu, kiek galėdama prisidėsiu prie valstybinio banko kūrimo, - tai padėtų spręsti kritinę smulkaus verslo finansavimo problemą (kartu su eile kitų, dėl komercinių bankų koncentracijos ir menkos konkurencijos dabar kylančių problemų).
Artimiausiose planuose turi būti ir SVV ombudsmeno sukūrimas. Ombudsmenas būtų arbitras, padedantis spręsti smulkiųjų verslininkų ir valstybės institucijų ginčus be teismo, apsaugant mažajį verslą nuo sunkiai pakeliamų finansinių ir laiko sąnaudų bylinėjantis.
Jei būčiau išrinkta Seimo nare, norėčiau aukščiausiu lygiu pakreipti diskusiją apie verslo skaidrumo didinimą. Vertinu ir džiaugiuos progresu kovojant su „šešėliu“, tačiau manau atėjo laikas atsigręžti į stambiuosius rinkos žaidėjus: užtaisyti spragas formaliai legaliam „mokesčių optimizavimui“. Mums būtina reikia stiprinti mažojo verslo atstovavimą, ieškoti papildomų saugiklių, - kaip atsvaros galingam, itin gerai finansuojamam stambiojo kapitalo lobizmui.
Žinoma, smulkus ir vidutinis verslas nėra viskas, bet mūsų šalies ekonomika be SVV būtų niekas. Noriu atstovauti visus už savo, šeimos ir Lietuvos gerovę prisiimančius atsakomybę ir ją kuriančius žmones, ypač smulkiuosius verslininkus.
Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Užs. 1751887
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
4 komentarai -
2 komentarai -
2 komentarai
Analitikas