Noriu nuoširdžiai pagirti žmogų, kurio kasdienį darbą galbūt ne visi pastebi – kiemsargį, kuris rūpinasi namų teritorijomis Kalnupės gatvėje, ties 11A ir 15 numeriais. Dabar, rudenį, kantriai grėbia nukritusius lapus, o žiemą kasa sniegą. Tai darbas, reikalaujantis nemažai fizinių jėgų ir kantrybės, tačiau šis žmogus viską atlieka atsakingai. Smagu matyti, kad yra tokių darbuotojų, kurie rūpinasi mūsų aplinka ir kasdien prisideda prie to, kad gyventume tvarkingiau.
Skirmantė
Jau įgriso netvarka
Tai gal visai nebeveskite šunų į lauką? Leiskite jiems viską atlikti namuose, o paskui surinkite ir nuleiskite į klozetą. Jeigu rimtai – tai man jau atsibodo matyti, kad kai kurie šunų šeimininkai nesugeba surinkti savo augintinių paliktų „dovanėlių“. Ypač nemalonu, kai tai daroma prie daugiabučių, takeliuose ar vietose, kur vaikšto žmonės. Gal laikas pagaliau suprasti, kad vedžiojant augintinį reikia pasirūpinti ir tuo, ką jis palieka? Vingio g. 47, antroji laiptinė, prie lifto – tokie radiniai tikrai nedžiugina.
Angelė
Triukšmas trukdo ilsėtis
Kiekvieną darbo dieną apie 7 val. ryte, kartais ir šiek tiek vėliau, prasideda nukritusių lapų pūtimas garsiuoju įrenginiu. Suprantu, kad teritorijas reikia tvarkyti, lapus būtina surinkti, tačiau ar tikrai šiuos darbus reikia pradėti taip anksti? Triukšmas labai didelis – pažadina ir mane, ir vaiką. Gyvenu dešimtame aukšte, tačiau garsas toks, tarsi darbas vyktų tiesiai po langais.
Laukininkų gatvės gyventoja
Įtartini radiniai
Prie Kuncų gatvės 14-ojo namo pastebėjau į batono gniutulus panašius gabalėlius, tačiau jie skleidė keistą, duonai nebūdingą kvapą. Viena kaimynė per dieną surinko keturis tokius radinius, o netrukus aptiktas ir penktas. Nežinau, kas tai galėtų būti, todėl nenoriu nieko tvirtinti, bet kyla nerimas, kad tai gali būti pavojinga. Labiausiai bijau dėl augintinių, kurie gali tokius gabalėlius rasti ir praryti. Būkite budrūs – vedžiokite šunis atidžiau ir neleiskite jiems ėsti neaiškių radinių.
Genutė
Ar bijome turistų?
Šiluva turi didžiulį piligriminį potencialą, tačiau ar tikrai išnaudojame visas galimybes? Į šią vietą atvyksta daug maldininkų, žmonės važiuoja autobusais, atkeliauja iš įvairių Lietuvos kampelių. Tačiau kyla klausimas – kur jiems apsistoti, jeigu norėtų pasilikti ilgiau? Pasaulyje yra piligrimystės vietų, tokių kaip Medžiugorjė ar Lurdas, kurios kasmet sulaukia daugybės lankytojų. Ten žmonės gali ne tik atvykti pasimelsti, bet ir rasti daugiau galimybių apsistoti, pailsėti, praleisti kelias dienas. O mes turime Šiluvą – ypatingą, gilią religinę reikšmę turinčią vietą, tačiau, regis, vis dar nedrįstame rimčiau pagalvoti apie jos infrastruktūros plėtrą. Kodėl negalėtume pasiūlyti daugiau apgyvendinimo vietų, nedidelių namelių ar viešbučių? Atrodo, kad Lietuvoje visi bijo didesnių turistų srautų, nors jie galėtų būti naudingi.
Povilas
Pinigų duoti nesinori
Kartais net nežinau, kaip reikėtų reaguoti į gatvėje prašančius išmaldos žmones. Viena vertus, jų gaila, nes nežinai, kokios aplinkybės juos atvedė į tokią padėtį. Tačiau vis dažniau kyla ir abejonių, ar duoti pinigai tikrai bus panaudoti tam, kam jų labiausiai reikia. Todėl ir atsiduriu tokioje situacijoje, kai širdyje žmogaus gaila, tačiau ranka nekyla jam duoti pinigų.
Skaitytojas
Savus pamirštame?
Daug kalbama apie paramą Ukrainai, vyksta įvairios gerumo akcijos, tačiau pasigendu panašaus dėmesio ir mūsų šalies vaikams. Tikrai nesakau, kad nereikia padėti ukrainiečiams – pagalba žmonėms, kuriems jos reikia, yra labai svarbi. Bet norisi paklausti: o kaip dėl Lietuvos vaikų, kurių šeimoms taip pat nelengva? Prieš Kalėdas ypač norėtųsi matyti daugiau iniciatyvų, kai žmonės kviečiami dovanoti žaislus, drabužius, knygas ar kitus reikalingus daiktus vaikams, kurie galbūt negali sau to leisti.
Lidija
Naujausi komentarai