Ryte važiuodama autobusu išgirdau staiga praplyšusį repą. Kažkas repavo labai garsiai ir agresyviai. Netrukus tapo aišku, kad tai – telefono skambutis. Atsisukau, tikėdamasi pamatyti nusmuktkelnį jaunuolį. Tuo metu repas nutilo ir pasigirdo senos moters balsas: „Aliuo.“ Telefonu atsiliepė pagyvenusi moterėlė. Taip suėmė juokas, jog teko save tramdyti, kad tik nepratrūkčiau kvatoti. Spėju, kad anūkas senjorei vietoje skambučio įtaisė tokį garsą. Geras pokštas. Svarbiausia, kad bobutė nepyksta.

Vaiva

Nekenčia savo darbo

Žvejybos uosto rajono kiemuose pirmadienį vakare žmogus pjovė žolę. Buvo akivaizdu, kad tas vyras nekenčia savo darbo. Pieva tarp namų buvo ne nušienauta, o sumaišyta su žeme. Žolė nupjauta iki pat pašaknų, po šio pjovimo kieme liko ne šienas, o žolė, sumaišyta su smėliu. Visas žolynas nuskustas plikų plikiausiai, manau, daugelyje vietų neliko nė žolės šaknų. Kelių namų gyventojai girdėjo, kaip žoliapjovė važiavo per asfaltą. Įtariu, kad žmogelis norėjo nuskusti žolyno pakraštį. Regėdami tokį jo darbą baisėjomės visa šeima. Jei darbdavys pamatytų, turbūt diržu užpakalį jam išvanotų už technikos gadinimą. Pagalvojau, kodėl jis dirba tokį darbą? Juk galėtų kur fabrike dirbti ar indus plauti.

Indrė

Prekeiviai pasipinigavo

Savaitgalį piliavietėje vyko džiazo koncertas. Žmonių buvo daug, oras šiltas, nenuostabu, kad daugelis ištroško. Prekybininkai, mano supratimu, pasinaudojo ta proga. Prie prekybos vietų driekėsi eilės. Pats vienoje vietoje pirkau kibirėlį spurgų, bokalą alaus ir sidro. Už viską sumokėjau 25 eurus. Man pasirodė, kad iš manęs paprašė pernelyg daug. Norėjau pasitikslinti, kiek kas kainuoja, bet kainų nepamačiau. Nustebau, bet aiškintis nebuvo galimybės, eilė laukiančiųjų buvo ilga, pardavėjai sukosi kaip bitės, tikrai ne kalbos jiems buvo galvoje. Net jeigu jie neapsiskaičiavo, o būtent tiek ir turėjo kainuoti mano pirkiniai, nebūtų likę jausmo, kad buvau apgautas, jeigu būtų skelbiamos prekių kainos.

Arnas