Paprastai būtiniausias prekes perku parduotuvėje, esančioje Debreceno gatvėje. Čia viena kasininkė kalba tik rusiškai. Man neatrodo tai tinkama, mūsų kalba, nors ir sunki, slavams turėtų būti įkandama. Juo labiau pagarbą vietos žmonėms turėtų rodyti rusakalbiai ukrainiečiai ir baltarusiai, kuriuos priglaudėme sunkią valandą. Vakar paprašiau prekės lietuviškai, pardavėja man atsakė mūsų kalba, bet liko labai nepatenkinta. Norėtųsi išvengti tokios situacijos ir ateityje jausti pagarbą ne tik todėl, kad esu klientė, bet ir todėl, kad esu šios šalies pilietė.

Elena

Gatvėje – keistenybės

Užsitęsęs Sportininkų gatvės remontas mums, vietos gyventojams, vis pažeria nuostabą keliančių naujienų. Neseniai pusė šios gatvės buvo atitverta specialiais atitvarais, žyminčiais dalį gatvės dviratininkams. Čia, ko gero, darnaus judumo akcentas. Bet visa gatve taip dviratininkai negali važiuoti. Ji susiaurinta tik iki sankryžos su Malūnininkų gatve. Toliau dviračių takas „užlipa“ ant šaligatvio, o dar toliau visai išnyksta. Kokios čia naujienos? Ateis ruduo, tėvai vėl veš vaikus į mokyklas ir darželius ir ši gatvė užsikimš. Atrodo, kad apie tai negalvota. Tampame gražių projektų autorių įkaitais. Užuot didinę Sportininkų gatvės pralaidumą ir kuo greičiau įrengę gatvę palei uosto tvorą, projektuotojai dar labiau užkimš vienintelę galimybę išvažiuoti iš kvartalo.

Tadas

Projektas džiugina

Norisi padėkoti Birutei Skaisgirienei ir visoms Girulių bibliotekos darbuotojoms už rūpestį klaipėdiečių emocine sveikata. Jau daug metų mus džiugina projektas „Pėdink į Girulius“. Šių trečiadienio vakarų rengėjai visada pasirūpina, kad žmonės spėtų į jį susirinkti, palaukia ateinančių iš miesto autobuso stotelės. Man ypač gražu, kad darbuotojos parodo vėluojantiems, kur dar yra laisvų kėdžių. O labiausiai stebina, iš kur bibliotekininkės randa tokių įdomių kūrėjų, su kuriais susitikimai nuspalvina mūsų gyvenimus.

Klaipėdietė