Konkurencijos tarybai, ieškančiai brangstančių degalų priežasčių, užkliuvo Mažeikių naftos įmonės "Orlen Lietuva" kainodara. Ji esą ir galėtų lemti, kodėl skiriasi benzino kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.

Tyrimas tęsiasi

"Pagal preliminarią informaciją mums didelį įtarimą kelia "Orlen Lietuvos" kainodara", – vakar po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi ir energetikos ministru Arvydu Sekmoku teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas. Šiame susitikime buvo aptariama, kodėl Lietuvoje pastaruoju metu kaip ant mielų auga degalų kainos.

Atlikus degalų kainų analizę pastebėta, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla Lietuvos degalinėms produkciją parduoda 5–7 centais už litrą brangiau nei užsakovams Latvijoje ir Estijoje.

Tačiau J.Rasimas pabrėžė, kad Konkurencijos taryba tęsia tyrimą dėl galbūt netinkamos kainodaros. "Kol kas labai daug kalbėti apie tuos tyrimus negaliu. Stengsimės aktyviai sekti padėtį ir daryti išvadas", – tvirtino jis.

Konkurencijos taryba pasirengusi bausti įmones, jeigu surinks įrodymų, kad lenkams priklausanti įmonė "Orlen Lietuva", užimanti didžiąją dalį degalų rinkos Lietuvoje, ar kiti tiekėjai vykdo nesąžiningą kainodaros politiką, dirbtinai keldami degalų kainas.

Kada tokio tyrimo išvados galėtų būti paskelbtos, J.Rasimas nepranešė.

Šuolį lėmė "objektyvios priežastys"

"Mes turime didelį gamintoją ir jie ta padėtimi naudojasi. Todėl mes raginame importuotojus veikti aktyviau", – pabrėžė A.Sekmokas.

Anot premjero A.Kubiliaus, galimų nesąžiningų veiksmų degalinėse ir didmeninėse įmonėse tyrimas vykdomas nuolat, tačiau negauta konkrečių duomenų, kad "šiuo metu taip yra daroma ir tai galėtų nulemti didėjančias kainas". Jis susidarė įspūdį, kad degalų kainų šuolį, "atrodo, lėmė objektyvios priežastys".

Vyriausybės vadovas ir energetikos ministras pripažino, kad valstybė turi nedaug galimybių paveikti benzino kainas. Tarp galimų priemonių – skatinti degalų importą per "Klaipėdos naftos" terminalą, pakeisti jų atsargų saugojimo tvarką.

"Galbūt vertėtų peržiūrėti taisykles ir leisti didesnes degalų atsargas saugoti kitose šalyse, ne Lietuvoje. Nes degalų saugojimas Lietuvoje kaip tik apriboja kitoms, ne Mažeikių, bendrovėms įsivežti degalus ir juos čia kiek pigiau parduoti", – svarstė A.Kubilius.

Ministras A.Sekmokas tvirtino, kad dabar leidžiama 10 proc. atsargų laikyti užsienyje, o Europoje šis rodiklis siekia apie 26 proc. "Žodžiu, turime, kur didinti. Žiūrėsime, ką galime padaryti. Skaičiuosime, atsižvelgsime į valstybių kaimynių patirtį", – sakė jis.

Bet energetikos ministras atkreipė dėmesį, kad leidimas užsienyje saugoti didesnius kiekius privalomųjų degalų atsargų turės įtakos jų kainoms ne iškart, bet ateityje, anksčiausiai kitąmet.

Pokytis – vos 7 centai

Tačiau, pasak premjero, net ir jeigu būtų imtasi skatinti degalų importą per "Klaipėdos naftos" terminalą ir pakeista degalų atsargų saugojimo tvarka, tai litro benzino kainą leistų sumažinti vidutiniškai vos 7 centais už litrą. "Tai, sutikite, nėra esminis pakeitimas", – pripažino A.Kubilius.

Šiuo metu populiariausio 95 markės benzino litro kaina siekia 4,18 lito.

"Dar vienas veiksnys yra akcizai. Bet čia labai didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos mes nematome. Nes dyzelino akcizai Lietuvoje dabar mažesni, nes pernai juos gerokai sumažinome, o benzino tik labai nedaug didesni", – teisinosi Vyriausybės vadovas.

"Pagal dyzelino akcizus dabar esame 26-oje vietoje iš 27 ES šalių, pagal benzino akcizus – 21-oje vietoje", – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas leido suprasti, kad benzino akcizo Lietuvoje mažinti nesirengiama: "Kai pernai sumažinome dyzelino akcizą, buvo sakoma, kad tai labai padidins šios rūšies degalų vartojimą. Tačiau taip neatsitiko."

Tiesa, premjeras ir Energetikos ministerijos vadovas mato dar vieną būdą, kaip tramdyti degalų kainas, – skatinti elektromobilių naudojimą. Pasak A.Sekmoko, Ūkio ministerija netrukus net turėtų patvirtinti atitinkamą skatinimo planą.

Iš analizės išvadų

Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. žalios naftos kaina JAV doleriais už barelį padidėjo nuo 78,68 iki 85,98 JAV dolerių, t. y. 9,27 proc. Bendrovės "Orlen Lietuva" didmeninė A95 markės benzino kaina padidėjo nuo 3,4 iki 3,79 lito už 1 l , t. y. 11,47 proc. Vidutinė mažmeninės A95 markės benzino degalinėse Vilniuje kaina padidėjo:

"Statoil Lietuva" nuo 3,84 iki 4,16 lito už 1 l, t. y. 8,33 proc.;

"Lukoil Baltija" nuo 3,85 iki 4,13 lito už 1 l, t. y. 7,27 proc.;

"Alexela" nuo 3,80 iki 4,10 lito už 1 l, t. y. 7,89 proc.;

"Alauša" nuo 3,77 iki 4,09 lito už 1 l, t. y. 8,49 proc.;

"Kvistija" nuo 3,80 iki 4,12 lito už 1 l, t. y. 8,42 proc.;

"Ventus nafta" ("Orlen") nuo 3,85 iki 4,15 lito už 1 l, t. y. 7,79 proc.

Pastebėtina, kad minėtu laikotarpiu nagrinėjamų bendrovių parduodamo A95 markės benzino vidutinė degalinių marža sumažėjo nuo 9,2 iki 6,78 proc., t. y. 2,42 proc.

Analizuojant degalinių nustatomas maržas tiek benzinui, tiek dyzelinui, pastebėtina, kad panašios maržos būdingos ne tik Lietuvoje veikiančioms degalinėms. Pavyzdžiui, 2010 m. vasarį JAV degalinių marža sudarė apie 10 proc. galutinės vartotojų mokamos benzino kainos ir apie 12 proc. galutinės dyzelino kainos.

Kainodaros ypatumai

"Orlen Lietuva" savo naftos produktų kainas visų pirma nustato atsižvelgdama į leidinyje "European Marketscan" publikuojamas "Platts" kotiruotes, o ne sumuodama produkto gamybos išlaidas.

"Platts" formulė – labai svarbus bendrovės "Orlen Lietuva" kainų sudedamasis elementas. Tačiau Konkurencijos taryba turi informacijos, kad Lietuvoje bendrovė "Orlen Lietuva" užsideda prie tos formulės didesnius priedus nei valstybėse kaimynėse, o tai pavyzdžiui, palyginti su Latvija, reiškia, jog vien dėl šių skirtingų priedų 2010 m. didmeninėje rinkoje Latvijoje "Orlen Lietuvos" parduodamo benzino litras pigesnis 7,6 cento, o "Orlen Lietuvos" parduodamas dyzelinas Latvijoje didmeninėje rinkoje pigesnis 5,5 cento už 1 l nei Lietuvoje. Tai ir gali lemti, kad degalinės Latvijoje ir Estijoje perka benziną ir dyzeliną keliais centais pigiau nei jį perka Lietuvoje esančios degalinės. Tokią padėtį iš esmės lemia tai, kad didmeninės degalų rinkos yra konkurencingesnės Latvijoje ir Estijoje, todėl "Orlen Lietuva" tose valstybėse suinteresuota pasiūlyti tokią didmeninę degalų kainą, kuri būtų konkurencinga tų valstybių didmeninių kainų lygiu.

Išanalizavus viešai skelbiamas "Orlen Lietuvos" 2010 m. balandžio 13 d. A95 benzino ir dyzelino kainas paaiškėjo, jog 95 markės benzino (1000 l) pardavimo kainos 56,81 proc. sudarė mokesčiai (akcizas – 39,45 proc. ir PVM – 17,36 proc.), o likusius 43,19 proc. sudarė bazinė ("Orlen Lietuvos" nustatyta kaina už 1000 l) kaina. O tą pačią dieną parduoto E klasės dyzelino (1000 l) pardavimo kainos 47 proc. sudarė mokesčiai (akcizas – 29,64 proc. ir PVM – 17,36 proc.), o likusius 53 proc. sudarė bazinė ("Orlen Lietuvos" nustatyta kaina už 1000 l) kaina.

Esant tokiam "Orlen Lietuvos" kainodaros nustatymo būdui tampa itin svarbu, kad būtų pagerintos sąlygos galimam degalų importui.